3metis pradejo mikcioti

labai reikia jusu patarimo.
mano trimetis jau apie menesi mikcioja pvz. kkkkkodel? tttttttu, ----as. net pats sako 'negaliu pasakyti'. del kalbos niekada nebuvo jokiu problemu, pradejo kalbeti labai anksti, taria visas raides puikiai, R raide taip pat. jokiu dideliu stresu tikrai nebuvo, taip as isejau dirbti, bet vaikas liko namie su mociute, prie kurios tikrai priprates ir puikiai pazysta, myli, nors pirmomis dienomis man iseinant verke, bet juk beveik visi vaikai verkia.
vaikas labai jautrus, ramus, piesia kaip 5 metu vaikas....

labai laukiu patarimu, nors internete prisiskaiciau visko, tik nerandu konkreciu koordinaciu, pavardziu. siuskit i AZ, jei nenorite skelbti. tinka gyd dirbancios privaciai ir visaip kitaip

labai aciu

p.s - esam Vilniuje

Sveikute

Galiu tiktai pasidalinti patirtimi - mano dickis irgi, kaip is giedro dangaus, buvo pradejes mikcioti. Tiesiog viena ryta atsikele, ir nei vieno zodzio nesugebejo pasakyti. Stresas buvo didelis visiems, ir ypatingai paciam vaikui, nes nesuprato, kas atsitiko. Tiesiog su fizinemis pastangomis bandydavo is saves "isspausti" kiekviena zodi.
Internete, manyciau, jau prisiskaitet pakankamai patarimu. Gaila, bet Vilniuje specialistu nezinau. Musu logopede (kuri specializuojasi dirbdama su mikciojanciaisiais) rekomendavo tokius pagrindinius dalykus:
- kalbeti letai ir aiskiai
- kai vaikas pasako ka nors uzsikirsdamas, letai ir aiskiai pakartoti (tarsi pasitikslinant, kaip aidas)
- nepertraukineti vaiko ir islaukti, kol jis pasakys
- islaikyti gyvenimo ritma leta ir aisku
- esant uminei fazei (kaip jums dabar), patartina vaikui leisti buti tyloje (mes klausydavome daug pasakeliu per kompaktus).
- vengti tiek teigiamu, tiek neigiamu stipriu emociju
- stengtis neakcentuoti tokio vaiko kalbejimo budo
Berods, tokios pagrindines rekomendacijos.

Manyciau, jeigu vaikas jautrus, galejo tureti ir pasikeitimas, kad mama isejo i darba. Maniskiui uzteko to, kad turejo progos sudalyvauti echoskopijoje (tuo metu laukiausi broliuko)...
Tik nekaltinkite saves - sitas dalykas butu isaiskejes anksciau ar veliau. Tiesiog tokia yra silpnoji zmogucio vieta, kuri yra jo smegenyse (kalbiniuose centruose).
Mes laikemes visu rekomendaciju (bent iki maziaus gimimo) ir dar bendravome su homeopatu, kuris parinko raminanti poveiki turincius zirniukus. Siuo metu faktiskai nemikcioja (isskyrus tuos atvejus, kai smarkiai susijaudina, nors ir tuomet ne visada). Logopede tai vertina beveik kaip stebukla, nors visi sako, kad mikciojimas yra neisgydomas, tiktai suvaldomas. As labai tikiuosi, kad mes sita etapa iveikeme . To linkiu ir jums - daug kantrybes ir stiprybes.

musu 3 m vaikui po sesutes gimimo,gal 2 kartus po kokias 4-6 dienas buvo pasireiskes mikciojimas nei is sio,nei is to pradedavo mikciot,dazniausiai pradedamas nauja sakini uzsikirsdavo labai issigandau,iskarto puoliau i SM,po neta landziot,info rinkt... labiausiai tai erzino aplinkiniu reakcija,vaikas garsiai kalba,mikciuoja,o kokios bobutes nukriuosusios ziuri akis isputusios,kai i koki invalida teko viena karta autobuse vienai "graziaja" forma paaiskint,kad cia ne jos reikalas bet pas mus kazkaip savaime praejo mikciuojimas,nors jau buvom susiruose eit po daktarus. Tiesa tuo metu duodavau jam homeopatines raminancios miksturos,nes matesi kad yra kazkoks kaip ne savas,kai miegojo rankos ir vokai drebejo o ir taip yra jautrus berniukas.tai va,apsiramino ir kolkas tfu-tfu nepasikartuoja nemalonumai dabar stengiames kad butu kuo ramesnioje aplinkoje,be stresu..nes jauciu ir musu barniai su vyru irgi turejo tam itakos Plius vaikas buvo gimes su padidintu raumenu tonusu,tai daznai lankydavomes pas neurologa,gerem vaistukus.Ir zinau pora vaiku,kurie irgi gime su padidintu raumenu tonusu kartais mikciuoja Neurologai rysi mato tarp raumenu tonuso,nervingumo ir mikciuojimo Gal ir jums buvo padidintas raumenu tonusas,gal irgi vaikiukas labai jautrus.Sekmes jums,ir praneskyt kaip sekasi susidorot sita baisa-pabaisa

aciu merginos, ziuresiu kaip cia bus. o pas kokius homeopatus lanketes? kokias miksturas geret? ar gamintas homeopatu ar is vaistiniu?

Mes pradzioje apsilankeme pas vaiku psichologa ir neurologa. Ir jums patarciau, del viso pikto (3x tfu). Vaiki apziureje ivertino, kad psichologines traumos ar neurologiniu pakitimu nera. Tuomet ir dirbom su logopede.
O homeopate nuodugniai isklausinejus individualiai parinko zirniukus. Aisku, galima vaistineje irgi homeopatinius vaistukus nusipirkti, pvz. Sedatif, taciau poveikis nebus toks, kaip parinkus individualiai, pagal vaika. Vilniuje net nezinau, siaip visi homeopatai dirba kompleksiskai, t.y. vertina zmogu kaip visuma. Manyciau, bet kuris geras homeopatijos specialistas turetu padeti.