QUOTE(muminukas @ 2010 01 14, 11:46)
man tai dar kada reiks po kapines su bloknotu ir mama su teta pasivaikščioti, kad bent metus tikslius užsirašyčiau. ir iki mb kapų reiks važiuoti datų žiūrėti.
Labai vertinga išvyka! Tiktai pastabėlė - aklai nepasitikėk datomis ant antkapių. Juk akmenoriui niekas neatneša metrikų. Ateina užsakyti antkapio, tas klausia kokias datas kalti. Tada visi
- pamiršome popierius. Na ir pasako "iš akies" kartais net kokia 10 metų skirtumu (ypač kai gamina naujus antkapius seniems kapams). Labai dažnai gimimo datos yra neteisingos, nes kada žmogus mirė dar prisimena, o kada gimė
...
Šiaip aklai negalima pasitikėti netgi metrikų knygomis. Juk duomenis užrašydavo kunigas iš kažkurios giminaičio liudijimo, o ne iš dokumentų. Tad irgi dažnai būdavo "sakau ką prisimenu".
VISADA verta palyginti kelių šaltinių informaciją.
Papildyta:
QUOTE(gude @ 2010 01 14, 11:41)
Klausinėjant vieną žmogų, ypač senesnį, galima prisirašyti daugybę netikslių faktų
Šventa teisybė! Netgi jeigu nėra galimybės tą žmogų nusivežti, tai aš visada remiuosi tik kelių žmonių pasakojimais. Jeigu tie pasakojimai nesutampa, tada jau ir daugiau giminių apie tą patį klausinėju. Lyginu su informacija metrikuose (archyve) ir t.t. Oi, kiek daug painiavos būna
Bet per laiką patampi "sekliu morka" ir gan greitai pavyksta atsekti kas prie ko
Papildyta:
QUOTE(gude @ 2010 01 14, 11:53)
Galiu patarti, kad dar pasiimk fotoaparatą ir nusifotografuok antkapius. Tyrinėjant foto galima dar kažką atkasti - ar tai kokį užrašą kamputyje /pvz. "Liūdi Petras ir Antanas"/ į kurį neatkreipei dėmesio ar dar ką. Galima susidomėti kas tas Petras ir Antanas...
Ir dar nusifotografau antkapius su giminės pavardėm, nors ir nežinau kas ten per žmonės ilsisi. Gal kada sužinosiu
Verta po ranka turėti tų "nežinomų" pavardes. Niekada nežinai kur ir ką sužinosi ir teks info palyginti.
Aš jau viską kas tik įmanoma fotografuoju.
Buvo vienas toks įvykis: nuvažiavau pasiklausinėti vienos močiutės. Daug ji man visko tą dieną pripasakojo. Dar pasiskolinau kelis dokumentus nusikopijuoti ir pažadėjau kitą savaitę grąžinti. Pagalvojau, kad gaila jog nepasiėmiau fotoaparato, labai jau graži ir nepaprastai išmintingo šviesaus veido moteriškė. Po savaitės atvažiuoju su fotoaparatu, o kaimynai man sako "užvakar palaidojome"...