Kiek kainuoja žmona

Mielas kurmi, gal tiesiog tavo zmonai jau negera nuo tu kasdieniu darbu , tos rutinos... pabandyk isleist ja viena pailset kokiai savaitelei, pvz. i Druskininkus, gal atsigaus ir i viska pazvelgs kitomis akimis

Man labai labai pažįstami visi tie skundai, zirzimai, priekaištai ir debatai, kas, kaip ir ką turi daryti, kiek daryti, kada daryti ir taip toliau... Visiškai nesutinku su voveriuku, kad namie būnant galima viską laisvai pasidaryt ir dar numigt....Taip, galima, bet tai yra sunku, be to, reikia ir kažkiek laiko, kad viską susiplanuotum ir padarytum, kad gimus vaikui ir apsivertus gyvenimui vėl viskas stotų į savo vėžes..
Esu sėdėjus su vaikais namuose ilgus metus ir visko prisiklausius -kad dar ir tas negerai, tas nepadaryta, nieko neuždirbi, sėdi ir taip toliau...Juokinga man dabar tą prisimint, bet tada labai skaudu būdavo. Žvelgiant į šią situaciją(turtingo kurmio)tai man toks jausmas, kad visai ne tvarkymasis ar nesitvarkymas čia problema. kažkokia santykių pabaigos pradžia atsiduoda -teritorijų apsibrėžimas -aš tiek, o tu tiek, aš tą padarysiu, o kas man už tai? Gal aš ir naiviai bei idealistiškai pasakysiu, bet kai vyras myli moterį, jinai ir nėščia, ir pagimdžius, ir susivėlus jam graži, o gal aš per gerai apie vyrus manau? o jei moteris myli vyrą, tai jinai jo ir laukia, ir tvarkosi, ir valgį gamina.... Nu nežinau, bet man taip atrodo...Natūralūs dalykai - abipusis ryšys -vienas dėl kito. Aišku, kad vyrui žmona kainuoja didžiausią investiciją -jį patį, jo jausmus, jo dėmesį, bet geros incvesticijos atsiperka....
O dėl to, kas yra sunkiau - ar sėdėt namie su vaikais ar dirbt visą darbo dieną tai galiu pasakyt, kad abu dalykai yra skiritingai sunkūs. Sėdejimo namuose pagrindininis sunkumas(bent jau man buvo) nuolatinis neįvertinimas, ignoravimas ir laikymas manęs žemesniu asmeniu. Dabar aš ir dirbu, ir vaikus auginu ir iš savo varpinės galiu pasakyti, kad man dirbt yra lengviau nei namuose būt su vaikais. darbe tiek nesisuki ir nelakstai kaip paklaikus, kaip namie. darbe bent jau nuolatos nepertraukinėja ir nuolatos strategiškai netrukdo atlikt tą ar aną. O ruoša, dėmesys, riksmas, vaikų peštynės, rutina išsekina, o jei nėra grįžtamojo ryšio iš vyro, tai natūralu, kad ir jėgos, ir kažkokie jausmai išsenka. Darbas vargina, bet nemiegam gi darbe(bent jau ne nuolatos)
Man atrodo., kad turitngo kurmio žmonai nei savaitė, nei mėnesis poilsio atskirai nieko nepadės... Grįš, ir vėl bus tas pats..Iš esmės reikia santykius, vertybes permąstyt. Man taip atrodo..

Nesupyk, bet manau, kad tikrai labai idealistiškai manai. Nežinau ar tai galima pavadinti naivumu, bet kad labai norisi tuo ką parašei tikėti, tai žinau Jei moteris myli vyrą, tai jinai jo laukia..sutinku. bet kaip sieti vyrą ir tvarkymąsi nežinau. O jei vyro išvis nėra, tai jai nieko nebereikia, nes nebėra dėl ko vargti? Argi kažkas yra daroma tik dėl kito žmogaus? Tai daroma vardan šeimą supančios aplinkos (juk norisi gyventi ten kur kvepia jaukiais, švariais, gražiais namais) ir visų esančių šeimoje: vyro, vaiko (-ų), galų gale savęs.
Ir dar apie tai, kad kai myli tai myli bet kokį (-ią). Taip, bet jei tai neužsitęsia Čia tik bandoma pasiteisinti meile, kuri turėtų būti be išlygų..o realiame gyvenime..deja. Aš negalėčiau mylėti "bet kokio žmogaus" (jei ištekėjus, po kiek laiko "atsipalaiduotų" vyras ir imtų nebesistengt dėl nieko). man svarbi pagarba. O vyro pagarba dalinai man tai ir yra išlikti tokiu, kokį aš jį pažinau, pamilau


Sutinku su pirmu sakiniu Man pvz. sėdėt namuose buvo sunku dėl to, kad nebuvo kas veikt. Susitvarkai, pasigražini, vaiką su vaiku leidi, bet vis vien kažkiek nyku (ypač kol vaikas toks, kol dar pats nevaikšto), todėl truputį pavargdavau kasdien galvot ką dar nuveikt, kad nezirst vyrui

Na, rašiau turėdama omenyje būtent tą namų aplinką kuri abiem yra svarbi. Tik tiek, kad tema tokia ir buvo pradėta - būtent apie tvarkymąsi.
Mano namuose vyro nebėra jau trys metai, kaip tvarkiausi, taip tvarkausi toliau galo nėra tvarkymuisi
Nepykstu, aš tikrai labai naivi Tikuosi, kad mane kas su chalatu mylės amžinai Kažkaip gal atitrūkau nuo realybės - viena sau gyvenu ir gražiai man viska atrodo, na, taip išsprendžiamai

Labai idomi diskusija. Turtingasai Kurmi, o kaip tavo zmonos tevu namuose - svara ir tvarka ar siaip sau? Yra juk kategorija zmoniu, kurie visada gyvena apsikuite - vaikai mazi ar ne mazi. Gal zmonai normalu tie apversti namai, nes tokiuose uzaugo ir dabar nesupranta, kur tu matai problema? Arba gal viska uz ja mamyte darydavo?

Butent spet galima viska ale tik gal noro nera? As neisivaiozduoju kaip kitos ten istisai uzimtos.........ir ka jos dirba????

Būtų neblogai, bet su mažiuku nežinau ar susitvarkyčiau. Nebent aš irgi pasiimčiau vaiko auklėjimo atostogas, nes jis neina į jokį lopšelį. O konkrečiai į Druskininkus nežinau, ar išleisčiau... Sovietiniais laikais ten būdavo specifinis kurortas, dabar nežinau, bet kažko nenorėčiau žmonos vienos leisti, just in case...



Na, jeigu jau imti piešti psichologinį profilį ir žvelgti į vaikystę, tai problema gali būti tame. Uošviai nėra tvarkingi ir santykiai su motina yra blogi, t.y. jų nėra vos ne nuo paauglystės. Mamytė, kiek suprantu, nieko nedarydavo, labiau tėvas, bet kadangi jų šeima iš kaimo, tai tvarkingumas turi savotišką specifiką, tiek dėl bendro supratimo apie tvarką, tiek dėl turtinių problemų. Nors kaime esu matęs ir nuo plovimo baltas grindis, deja, ne tuose namuose.

Po viso, ką parašiau, turiu pripažinti ir aš, kad nesu pedantas, ir net to nereikalauju. Kultūrinė netvarka nėra blogai ir jeigu vienas stalas yra skirtas "technologiniam jovalui", kur galbūt lituojama, dirbama kompu, kraunamos baterijos ir pan. ir dėl to ten yra laidų raizgalynė, man tai netrukdo. Taip pat netrukdo, jeigu vakare nusirengi "ne ten", bet ryte viską sutvarkai, pagaliau negali iš karto visų drabužių sudėti į spintą, ypač naktį, bet neplauti indai bei grindys ir pampersai ant grindų, kai žinau, kad jie buvo keisti ryte, ir aš randu juos grįžęs iš darbo... Na mane varo iš savitvardos... Net jeigu mano daiktai kažkokie numesti ir aš nesugebėjau (ar patingėjau) vakare nunešti į miegamąjį, tai jie ten lauks nors ir kelias dienas, kol aš pats juos ir susidėsiu. Suprantu, kad gal aš taip dresuojamas būti tvarkingu, bet geriau man pasakytų, kad susitvarkyčiau arba pati sutvarkytų, negu kad ignoruotų tarsi bardakas būtų norma... Aš dar suprasčiau, jeigu vaikas eilėraščius mokėtų ar iki 100 skaičiuotų, tada irgi būtų rezultatas matyti...

Teko girdėti, kaip analogišką situaciją išsprendė vienas mačo, kai žmonos apatiniai būdavo iškarstyti po visus namus ir šiaip tvarkos nebuvo. Pirmiausiai keletą kartų pasakė, kad brangioji susitvarkytų, o kai kalbos nepadėjo, davė į galvą Ir, o stebukle, žmonai dašilo. Dabar jau N metų kuo puikiausiai gyvena, tvarkingi ir visi patenkinti... Nesiruošiu imtis tokių metodų, bet kartais labai apie tai pagalvoju..........

as galiu pasakyti ta pati apie savo vyra, kaip kad tu apie zmona.ir tu gali sneket ar saudyt, s....gausis.ir patikek tiek tu tiek mamytes kurios raso kad yra laiko tv, internetui ir t.t. ir nepavargstama ir spejama, tai priklauso nuo vaiko ir nuo seimos nariu indelio i darba buities gerovei.as viena visur ir visada, nesvarbu kad jau vaikui 2.5 ir kad dirbu.vis tiek subines nejudina nes jis mat dirba seimos labui o as tai ne....?galeciau spirt per langa ir negailet.ir tikrai ner to zmogaus kuris kadaise buvo. dar finale prie to kad sutvarkau viska ka pons isdrabste, neisplove, net neidejo kojiniu i skalbianke, nepajudino namie nei pirsto, o viskas blizga ir pilvas sotus ir islyginta, drybso telika spokso, su vaiku "zaidziama" gulint lovoj ir nepajudinant ne pirsto, PARDON, man irgi paprasciau jei to bardako nebutu nes as kasdien apsimetau, kad nebutu bardako ir kad nereiktu paskui sveist savaite.nesu ir as idealiste pedante.ir tikrai pigiau vienai butu bet uztaiso vaikus ir neklausia, myli o jis issip.... namie as ir vini kalt tureciau ir spintas surinkinet ir t.t., mat jis nemoka nieko isskyrus asvo darba.vat tai tau ir apsakymas identiskas tik is moters puses

niekaip nesuprantu, man tos dvi frazės atrodo prieštaraujančios viena kitai aš bent jau kai gyvenu kartu, neskaičiuoju kiek kainuotų mano teikiamos paslaugos
bet atsakant į klausimą - man pasisekė ir vyras uždirba pakankamai tpfu tpfu tpfu pajamas skaičiuoju visos šeimos vardu, o ne vien vyro, na bet tarkim lakstyčiau paskui vaikus, o vyras dirbtų. na pajamos vis vien turėtų būti pakankamos: paskoloms grąžinti, užmokėti už butą, maistui, pirmo būtinumo prekėms, porai rūbelių (perkam tik geros kokybės), pramogoms. mums tai niekaip nesigauna pasitaupyti, išleidžiam x 000 Lt per mėnesį. taip jau yra kad mano indėlis mažiausias, leidžiam (juk ir aš leidžiu savo reikmėms), bet NIEKADA net mintis tokia nekilo vyro prašyt atlyginimo už paslaugas tiesa, buities darbus dažniausiai dalinamės pusiau
Na bet man viduj velniukas krebžda, kad jei vyras mažiau uždirbtų, aš irgi pradėčiau skaičiuoti kiek kainuoja mano paslaugos. man ypač patinka ta paslauga "leistis būti pamylėtai" suteikčiau nuolaidą didmenai

Na, bent jau AŠ tai dėl davimo esu kategoriška. Tiesą sakant, jeigu taip atsitiktų dėl tokio dalyko kaip tvarka, tai MB po to arba eitų ant kelių prieš mane, arba pas advokatą dėl skyrybų. Nesąmonė muštis dėl tvarkos, tiesiog žema. Nejaugi nėra kitokių sprendimo būtų? Reikia kalbėtis, galų gale imtis kažkokių priemonių. Net nežinau, aš turbūt pradėčiau daryti tai, kas nepatinka jai... Gal ir vaikiška, bet kai nepadeda pokalbiai, tada kas belieka...

Aš irgi sutinku, kad muštis nereikia. Ne maži vaikai. Tik sakau, kad kartais tai būna tas dalykas, kurio pritrūksta.

Apskritai apie moterų mušimą tikriausiai būtų galima visą temą užvesti. Naiviai manau, kad dabartinėje visuomenėje, ar bent išsilavinusioje tuos reikalus išsprendžia teisėjai ir išsiskiriama be muštynių. Blogiau būna tada, kai pjaunama iki kraujų ir taip keletą metų (kol vis tiek išsiskiriama). Bet yra pakankamai net ir garsių atvejų, kai moterys (ir kartais vyrai) į darbą kelias dienas eina su akiniais nuo saulės...

P.S. Darymas priešingai nepadeda. Ne visi turi tokį supratimą ir ne visi pastebi, kad darai tyčia ar su parodija...