Užsienio kalbos

[quote=davusi viltį,2010 02 23, 13:25]
http://www.bbc.co.uk...guages/spanish/

http://www.studyspan...om/tutorial.htm

http://www.goethe-ve...TES/LTES002.HTM - o čia netgi lietuviškai

o gal ir čia ką nors atkapstysi http://www.polyglot-...n-language.com/

Na labai ačiū už tą turtą, , kibsiu į mokslus

Labai dekui uz pagalba

sveikutes, ir as labai domiuosi uzsienio kalbomis, nu aisku noreciau daugiau moketi negu moku, o moku tai visai mazai dabar svajoju apie prancuzu ir lenku

http://www.digitaldi...com/Spanish.htm - žaidimukai besimokančioms ispanų k.

http://www.digitaldialects.com/ - įv. kalbų žaidimukai

Bet ir pakritikuot juose yra ką: anot to žaidimo, goog morning lenkiškai - dzien dobry. Bet dzien tai diena, mano kukliu lenkų kalbos išmanymu, ne rytas gi

Sveikutės
Gal žinot kokių gerų žodynų mokinantis arabų kalbą?

Patarimai besimokantiems kalbų:

Kiekvienos kalbos mokytis atskirai
Kiekvienai kalbai skirti tam tikrą laiką
Bet kurios kalbos geriau mokytis iš praktikos negu iš taisyklių
Taisyklės turi praktikai padėti ir ją sutvirtinti
Kalbos taisyklės turi būti gramatinės o ne filosofinės
Pirmieji naujos kalbos pratimai turi būti iš jau žinomos medžiagos
Kalbą mokytis geriau intensyviai, nes mokantis 5-10 metų reikia daugiau pastangų ir laiko norint išlaikyti sukauptas žinias.
Mokantis žodžius, juos reiktų skaityti balsu, klausytis savo ar kitų tarimo ir tuo pat metu juos rašyti.
Sistemingai skaityti literatūrą ta kalba
Bendrauti su suinteresuotu partneriu
Dalyvauti šia kalba kalbančių klube
Klausyti įrašų, žiūrėti filmus
Mokytis tik reikalingus žodžius, juos kaupti lizdais
Mokytis reikia atsipalaidavus, noriai.
Būtina siekti kuo greičiau pradėti kalbėti ta kalba.
Kalbų reikia mokytis jaunystėje

gal kas nors galit pasakyti, kaip angliškai bus maudymukas, niekur vertimo nerandu

swimsuit

Terminas dirbtinė kalba nėra labai vykęs. Iš pirmo žvilgsnio skirtumas tarp dirbtinių ir naturalių kalbų atrodo akivaizdus, tačiau labiau gilinantis į šią problemą ribos tarp šių dviejų kalbų tipų darosi vis labiau neryškios. Visų pirma, natūrali (etninė) kalba nėra savarankiškas organizmas, kurio raidą lemia tik jo paties vidiniai dėsniai. Bet kurios kalbos raidoje nesunkiai randama sąmoningos žmogaus veiklos pėdsakų. Pavyzdžiui, lietuviškus žodžius sakinys, rašyba, tarmė sukūrė A. Baranauskas, turinys, pažanga, degtukai Jonas Jablonskis. Samoningai kuriama mokslinė ir profesinė terminija, svetimi žodžiai sąmoningai keičiami savais, norminiai žodynai ir gramatikos nustato bendrinės kalbos formų vartojimo taisykles. Bendrinės (literatūrinės) kalbos formos atsiradimas dažniausiai esti sąmoningo žmonių įsikišimo rezultatas. Geras pavyzdys yra norvegų literatūrinės kalbos nynorsk, arba landsmal, kilmė. Senoji norvegų rašto kalba per daugiau nei keturis šimtmečius trukusį danų viešpatavimą buvo išstumta danų kilmės literatūrinės kalbos riksmal. Atgavus nepriklausomybę (1814 m.) daugeliui norvegų riksmal tapo nebepriimtina. Dialektologas Ivaras Asenas (Aasen), remdamasis norvegų kalbos tarmių medžiaga, XIX amžiaus pabaigoje sukūrė naują literatūrinę kalbą – nynorsk arba landsmal. Iki šių dienų nynorsk ir riksmal funkcionuoja Norvegijoje kaip lygiavertės valstybinės kalbos. Tokie žymūs kalbininkai kaip Boduenas de Kurtene (Baudouin de Courtenay) ir O. Jespersenas kalbininkų prievole laikė ne vien pasyvų kalbos reiškinių aprašymą, bet ir aktyvų dalyvavimą tobulinant kalbą kaip efektyvų žmonių komunikacijos įrankį. Kita vertus ir dirbtinėse kalbose, jei jos funkcionuoja, stihiškai randasi įvairių pakitimų; be to daugelio dirbtinių kalbų medžiaga paimta iš naturalių kalbų, taigi nėra „dirbtinė“. Todėl vietoje termino dirbtinės kalbos pastaraisiais metais imtas vartoti terminas planinės kalbos (Plansprache, planned language, planovij jazyk rus.). Pirmą kartą šis terminas pavartotas 1931 m. vokiška forma Plansprache. Reikia pridurti, kad buvo ir tebėra vartojama ir daug kitų terminų, pavyzdžiui, angl. constructed language, universal language, world language, auxiliary language, internacional language ir kt.

Dažnai žmonių nuomonę vienu ar kitu klausimu lemia išankstinis nusistatymas, kliudantis objektyviai mąstyti ir vertinti, apie tai pasakoja ir toks atsitikimas.
A. Grabovskis buvo vienas pirmųjų Zamenhofo sekėjų. Kartą viename pobūvyje Grabovskio draugai, žinodami jo pomėgį, paprašė, kad šis ką nors padeklamuotų esperantiškai. Grabovskis sutiko ir padeklamavo posmelį. Jam baigus, pasigirdo kritiški balsai: „Kažkokia nesąmonė. Nesveiko proto kliedesys! Ko ir norėti – argi įmanoma sukurti kalbą?“
- Atleiskite, ponai, - nutraukė Grabovskis,- esperanto kalba čia niekuo dėta. Aš jums padeklamavau ištrauką iš Mistralio poemos „Mireilė“ provansalų kalba.
Kažkas pasisakė nenugirdęs ir paprašė tęsti. Grabovskis padeklamavo dar vieną posmelį. Dabar klausėjo nuomonė buvo kitokia:
- Taip, tai kalba su charakteriu. Iš karto pajunti senovinę prokalbę. Niekas neprilygsta romaniškų kalbų skambumui!
- Atleiskite, bet aš vėl turiu jūsų atsiprašyti. Šį kartą deklamavau tos pačios poemos tęsinį, bet jau jos esperantišką vertimą.

labas visiems ir visoms. Neperskaiciau visos temos, bet noriu pasiteirauti ar yra pas jus graikiskai kalbanciu?

Sveikos, mokausi danu. Jei reikia literaturos galiu nurodyti ivairiausius saltinius.