Šią temą galbūt būtų galima pavadinti ir "Klaidos vaikų auginime". Manau ne viena mama, o ypač augindama savo pirmagimį, kai tiek daug visokių teorijų, o patirties vaikų auginime nelabai dar yra, suklysta.Dažnai suklystama iš nežinojimo, netyčia, iš geriausių norų savo vaikui... Aišku yra tokių klaidų, kurias parodys tik ateitis, bet kartais ilgai laukti nereikia, kol jos išlenda.
Todėl pabandykime pasidalinti savo mintimis apie tai, ką darytume kitaip, ką pakeistume, jeigu turėtume galimybę tą patį vaikutį auginti antrą kartą...
Mano dukrytei dabr 6,5 mėn. Ją augindama jau matau vieną savo klaidą, kuri dabar kiekvieną dieną "bado mano akis". Mūsų bėda - tai atlėpusios ausytės. Trečią dieną po gimdymo prisiminiau, kad reikia pasižiūrėti kaip gi mano vaikelio ausys? Apžiūrėjau... nu gi gražios buvo tos ausytės:mažutės, visai neatlėpę. Pirmą savaitę buvome su kepuryte (liepė ligoninėje, nes dukrytė buvo nedidukė - 2,9kg). Po to grįžus namo , atėjusi aplankyti seselė pasakė, kad galime nebedėti, o be to ir skaičiusi buvau, kad dabar naujagimiams kepurytės namuose nebededamos. Dukrytė augo, kartu augo ir jos ausytės, kurios buvo vis labiau atlėpę. Nekreipiau į tai jokio dėmesio, galvojau, kad čia viskas normaliai. Nuo 4 mėn., kai pradėjome sodinti, tai tokia juokinga "atlėpausiukė sėdėdavo". Ir nors mama vis burbėdavo jau nuo 2 mėn., kad reikia tą kepurytę dėti, aš vis užsispyrusi laikiausi savo. Taigi rimtai apie tai susimąsčiau tik kai suėjo 4 mėn., o pakol prigalvojau ką daryti, tai jau ir 5 mėn. buvo.
Kepurės dėti nenorėjau, nes jau buvo pavasaris ir galvojau, jeigu, kai šilta vaiką laikysiu su kepuryte, tai ką aš tada žiemą darysiu. Bandžiau pati numegzti kažkokį tinklelį jai ant galvos uždėti- nesigavo, bandžiau priklijuoti su pleistru tas ausis (klijavau gal 5 min.atsargiai, o vaikas tik tekšt... sau per ausį ir visi pleistrai aplipo). Pagaliau sugalvojau, kad tegul naktį būna su kepuryte, o dieną be. Tai dabar, kai šilta miegame tik su vienu pampersu, nusikloję, bet užtai su kepure.
Po truputį tos ausys prisiklijuoja, bet labai grąžios tai tikrai jau nebus. Dabar kelis mėn. stebiu mažus vaikus, o ypatingai apžiūriu jų ausytes. Pastebėjau, kad pas visus tos ausys skiriasi: pas vienus mažos ir minkštos, pas kitus didelės ir kietos. Tokiem vaikam tikrai nereikėjo jokių kepurių ir ausytės gražios. Bet mūsų ausys kažkokios turbūt "labai palankios atlėpimui pasitaikė" didelės ir minkštos, todėl taip ir gavosi.
Labai gailiuosi, kad taip išėjo ir augindama antrą vaiką, nuo pat gimimo pastoviai stebėčiau jo ausytes.
Kepurės dėti nenorėjau, nes jau buvo pavasaris ir galvojau, jeigu, kai šilta vaiką laikysiu su kepuryte, tai ką aš tada žiemą darysiu. Bandžiau pati numegzti kažkokį tinklelį jai ant galvos uždėti- nesigavo, bandžiau priklijuoti su pleistru tas ausis (klijavau gal 5 min.atsargiai, o vaikas tik tekšt... sau per ausį ir visi pleistrai aplipo). Pagaliau sugalvojau, kad tegul naktį būna su kepuryte, o dieną be. Tai dabar, kai šilta miegame tik su vienu pampersu, nusikloję, bet užtai su kepure.
Po truputį tos ausys prisiklijuoja, bet labai grąžios tai tikrai jau nebus. Dabar kelis mėn. stebiu mažus vaikus, o ypatingai apžiūriu jų ausytes. Pastebėjau, kad pas visus tos ausys skiriasi: pas vienus mažos ir minkštos, pas kitus didelės ir kietos. Tokiem vaikam tikrai nereikėjo jokių kepurių ir ausytės gražios. Bet mūsų ausys kažkokios turbūt "labai palankios atlėpimui pasitaikė" didelės ir minkštos, todėl taip ir gavosi.
Labai gailiuosi, kad taip išėjo ir augindama antrą vaiką, nuo pat gimimo pastoviai stebėčiau jo ausytes.
Budama nėščia daug nervinausi ir nesaugojau saves nuo neigiamu emociju. Gal del to maniškis labai jautrus vaikis? :
Pagalvoju - jei antro laukčiaus, tai nieko neimčiau į galvą ;D Turbūt iš tikro būtų kitaip...
Dar perestukinų temoje rašiau, kad maitinčiau vaiką vien savo pienu kuo ilgiau, ko nepadariau su pirmu vaiku
Dėl to kentėjom, tąsėmės po ligonines dėl alergijų.
Pagalvoju - jei antro laukčiaus, tai nieko neimčiau į galvą ;D Turbūt iš tikro būtų kitaip...
Dar perestukinų temoje rašiau, kad maitinčiau vaiką vien savo pienu kuo ilgiau, ko nepadariau su pirmu vaiku
Dėl to kentėjom, tąsėmės po ligonines dėl alergijų.
Oi, as tai daug ka jau ZINOCIAU kaip daryti. Kai vaikas pirmas, tai nezinai, kas su juo darosi, ar reikia taip ar anaip, visko bijai. Su antruoju bus maziau panikos. Pacioje pradzioje pasistengsiu nepersisaldyti grizusi is ligonines, kad vel negauciau mastito (niekas man nesake, kad ka tik pagimdziusiai moteriai reikia saugoti krutis nuo perputimo net paciame vasaros ikarstyje...), po to, jei vaikas tik nors kiek nugriaus speneli - desiuosi antkrutini maitindama (nebus nei man trauma kaskart maitinti klykiant is skausmo, ir spenelis greiciau sugys), paskui, jei vaikas nezys, kaip pirmasis, nusitraukinesiu piena, kad nesumazetu, ir maitinsiu is puoduko, o ne is buteliuko (o kiek visose knygose apie naturalu maitinima klykiama, kad negalima nusitraukineti pieno > Kazkokia nesamone: jei vaikas nezinda, o tu lauki issiziojusi kelis menesius, tai tas pienas ir dingsta)
Ir dar, nesiu vaika pas masaziste, reikes to ar nereikes. Tinkamai parinktas masazas veikia labai teigiamai tiek lepsiukus, tiek tuos, kurie isitempe kaip spyruokles. Neisivaizdavau jo poveikio tol, kol pradejus mano lepsiuka masazuoti kasdien, jis per pora-trejeta dienu pradejo stotis ir vaiksciot pasieniais.
Kol kas tiek klaidu pridariau
Kazkokia nesamone: jei vaikas nezinda, o tu lauki issiziojusi kelis menesius, tai tas pienas ir dingsta)Ir dar, nesiu vaika pas masaziste, reikes to ar nereikes. Tinkamai parinktas masazas veikia labai teigiamai tiek lepsiukus, tiek tuos, kurie isitempe kaip spyruokles. Neisivaizdavau jo poveikio tol, kol pradejus mano lepsiuka masazuoti kasdien, jis per pora-trejeta dienu pradejo stotis ir vaiksciot pasieniais.
Kol kas tiek klaidu pridariau
as savo pirmajai sugadinau dantukus,kaip dabar dar galvoju nuo pastovaus maitinimo nakti,na ir zinoma gal jos dantukai ir taip silpnesni :(bet va jau ,kai antrajai pradejo darytis taip pat ,tai laiku sustabdziau maitinima ir issaugojau dantukus (antraja maitinau iki 13 men,cia ,kad neissigastumet,maitint galite 
)bet faktas,kad jau turejau patirties ir zinojau ka daryti :Dna,o daugiau ko gero viskuo patenkinta arba uzsimirso kas ne taip buvo
(antraja maitinau iki 13 men,cia ,kad neissigastumet,maitint galite )bet faktas,kad jau turejau patirties ir zinojau ka daryti :Dna,o daugiau ko gero viskuo patenkinta arba uzsimirso kas ne taip buvo
Erika, noriu tau dėl vaikų ausyčių parašyti kad nesikrimstum ir negalvotum kad dėl jų atlėpimo kalta kūdikio nepriežiūra. Nežinau, gal ausytės atlėpsta ir nuo nepriežiūros, bet turiu trys vaikus ir nei vienam nedėdavau kepurytės nuo gimimo, aišku, pirmus mėnesius stengdavausi prieš užmigdant atkreipti dėmesį kad ausytė nebūtų užsilenkusi, nes juk pats mažiukas nepasivers jei jam nepatogu miegoti. Nukrypau nuo to ką norėjau parašyti, visų vaikų ausytės iki metukų buvo prisiploję prie galvytės, bet jei vaikas turi polinkį būti tokiomis ausytėmis nuo to neapsaugosi. Mano antrajam vaikui beaugant ir ausytės ėmė "tolti" nuo galvytės, jis netapo tikru atlėpausiu, bet jo ausytės jau kitokios nei kitų dviejų vaikučių. Manau, jei tokia vaiko prigimtis jokios kepurytės to išvengti nepadės. Tiek kad aš rami, dėl vaiko ausyčių defekto savęs nekaltinu, turbūt tokie jo atsineštų genų "norai".
;D As kadangi jau 2 turiu manau atrodo kas to nedarytum bet vis viena padarai ,paprasciausiai smulkmenas pamirsti .Ausytes neprisiklijuoja nuo kepurytes ,viena galiu pasakyt mergytem ausytes plaukuciai paslepia ;D ;D ;D patikrinta . Su treciu pasistengciau maziau nervuotis,kol nescia nes tikrai vaikui atsiliepia o visa kita nzn ,bus pamatysim
Dar prisiminiau vieną mūsų nesamonę, kuri dar nežinau ar bus klaida, ar ne. Kai dukrytei buvo 3 mėn.pradėjome mokyti kaip žaisliuką paimti ir su juo žaisti. Mokėme, mokėme gal mėnesį, ji jau gerai išmoko paimti ir barškinti ir tik tada pastebėjome, kad duodame ne į dešinę ranką, o į kairę. Tiesiog kai ji guli priešais, tai ir duodavome į tą pačią ranką, o ne į priešingą. Įdomiausia tai, kad pastoviai su ja būdavo 6 žmonės:seneliai, aš, tėvelis, mano sesuo ir mano draugė ir niekas to visą mėnesį nepastebėjo, tik atėjusi kita močiutė, vos tik pamatė ir sako: "tai kodėl jūs viską duodate į kairę ranką, o ne į dešinę". Tai nežinojome ar čia mums juoktis, ar verkti iš savo kvailumo. Po to pradėjome mokyti atvirkščiai
, tai dabar su abiem rankom ima vienodai, o kas bus vėliau sunku ir pasakyti. Jeigu kairiarankė - tai tik tėvelių ir senelių dėka.
, tai dabar su abiem rankom ima vienodai, o kas bus vėliau sunku ir pasakyti. Jeigu kairiarankė - tai tik tėvelių ir senelių dėka.
Kudikio neismokinsi ,mes viska daveme i desine o ji eme ir tapo kaireranke Pasirodo igimta sunku perlausyt ,kudilis tikrai nepripras nieko baisaus
Pasirodo igimta sunku perlausyt ,kudilis tikrai nepripras nieko baisaus
erika,
del ausyciu. kepuryte tikrai nieko nenulemia. mano berniukas taip pat gime priplotomis ausytemis. as gal ir nebuciau i tai atkreipus demesi, bet anyta tik ji pamacius apziurejo ir pasidziauge kokios ausytes. o kai buvom kokio 1,5 menesiuko ausytes atlepo. kadangi maziukas gime ziema, tai ta laika buvom su kepuryte diena nakti (buvo gana vesu).
o kai ausytes atlepo (viena netgi truputi labiau uz kita) anyta pasake, kad tokios ausytes buvo pas jos teva, pas ja, pas mano vyra ir maziukui tas pats. genai. as del to ne trupuciuko nesijaudinu. jeigu maziukui nepatiks ausytes apkirpsim taip, kad nesimatytu. o dabar jis man toks fainuolis su dviem ausytem. vyras juokais ji lokatorium vadina. mielos man jo ausytes.
del kaires rankutes. kadangi itariu, kad maziukas gali but kairiarankis (mano sesuo kairiaranke) tuo labai duomiuosi. kol kas dar nezinau desiniarankis ar kairiarankis mano mazius, bet kaire naudoja dazniau:)
10% zmoniu kairiarankiai, 20 % vienodai valdo abi rankas likusieji desiniarankiai. kuri ranka pagrinde nulemia kuris smegenu pusrutulis aktyvesnis, kairys ar desinys. taigi tai buna nulemta dar maziukui augant pilvuke ir neturi nieko bendro su zaislu davimu. tiksliai pasakyt kairiank ar desinrank vaikas galima apie treciuosius metus. sprendziama pagal tai kuria ranka vaikas valgo, piesia.
del ausyciu. kepuryte tikrai nieko nenulemia. mano berniukas taip pat gime priplotomis ausytemis. as gal ir nebuciau i tai atkreipus demesi, bet anyta tik ji pamacius apziurejo ir pasidziauge kokios ausytes. o kai buvom kokio 1,5 menesiuko ausytes atlepo. kadangi maziukas gime ziema, tai ta laika buvom su kepuryte diena nakti (buvo gana vesu).
o kai ausytes atlepo (viena netgi truputi labiau uz kita) anyta pasake, kad tokios ausytes buvo pas jos teva, pas ja, pas mano vyra ir maziukui tas pats. genai. as del to ne trupuciuko nesijaudinu. jeigu maziukui nepatiks ausytes apkirpsim taip, kad nesimatytu. o dabar jis man toks fainuolis su dviem ausytem. vyras juokais ji lokatorium vadina. mielos man jo ausytes.
del kaires rankutes. kadangi itariu, kad maziukas gali but kairiarankis (mano sesuo kairiaranke) tuo labai duomiuosi. kol kas dar nezinau desiniarankis ar kairiarankis mano mazius, bet kaire naudoja dazniau:)
10% zmoniu kairiarankiai, 20 % vienodai valdo abi rankas likusieji desiniarankiai. kuri ranka pagrinde nulemia kuris smegenu pusrutulis aktyvesnis, kairys ar desinys. taigi tai buna nulemta dar maziukui augant pilvuke ir neturi nieko bendro su zaislu davimu. tiksliai pasakyt kairiank ar desinrank vaikas galima apie treciuosius metus. sprendziama pagal tai kuria ranka vaikas valgo, piesia.
Ačiū mamos Labai mane nuraminote. Norėčiau dar jūsų patarimo dėl ausyčių. Kaip galvojate dėti man tą kepurytę naktinimis ar nedėti? Jeigu sakote, kad čia ne dėl kepurytės, o taip įgimta, tai gal ji mums visai ir nereikalinga. Kai pasižiūriu, tai tikrai nelabaai ji dabar mums padeda. Po nakties ausytės būna truputį prisiploję, o į vakarą vėl tas pats. Manu, man irgi mano mažytė miela su tomis atlėpusiomis ausytėmis. Kai prilipinau su pleistru, tai be tų atlėpusių ausyčių ji man kažkokia svetima, kaip tobula lėlytė, o ne gyvas vaikas pasirodė.
Labai mane nuraminote. Norėčiau dar jūsų patarimo dėl ausyčių. Kaip galvojate dėti man tą kepurytę naktinimis ar nedėti? Jeigu sakote, kad čia ne dėl kepurytės, o taip įgimta, tai gal ji mums visai ir nereikalinga. Kai pasižiūriu, tai tikrai nelabaai ji dabar mums padeda. Po nakties ausytės būna truputį prisiploję, o į vakarą vėl tas pats. Manu, man irgi mano mažytė miela su tomis atlėpusiomis ausytėmis. Kai prilipinau su pleistru, tai be tų atlėpusių ausyčių ji man kažkokia svetima, kaip tobula lėlytė, o ne gyvas vaikas pasirodė.
O as, kai paskaitau apie perestukines, tai pasijauciu laaabai gera mama, todel nieko kito vaiko auginime nekeisciau. Gal tik taip nepergyvenciau, kad nelabai valge, neropinejo is viso.
A, nebent nenusitraukineciau pieno rankomis, nes prisidariau sau kazkokiu guzu, tai turiu gerti dabar vaistus, o ir ateitis kokia to, neaisku.
Del ausu - atsakingi tiktai genai. Bet sitas baikas savo kailiu patyriau - man mazai mama, kaimynes patarta, nosi spaudaliojo :o - atseit, mergaitei graziau siaura nosyte... ;D
A, nebent nenusitraukineciau pieno rankomis, nes prisidariau sau kazkokiu guzu, tai turiu gerti dabar vaistus, o ir ateitis kokia to, neaisku.
Del ausu - atsakingi tiktai genai. Bet sitas baikas savo kailiu patyriau - man mazai mama, kaimynes patarta, nosi spaudaliojo :o - atseit, mergaitei graziau siaura nosyte... ;D
