Darbo paieškos: pleputės :) konsultacijos

Tiesiog mes turim skirtingas nuomones

white:), noreciau pasiulyti paskaityti Joseph Murphy kokia knygele (pvz, jusu pasamones galia), sis zmogus labai religingas, bet taip pat raso butent apie sekmes technologijas (kaip pritraukti sekme, kaip padaryti, kad svajones pildytusi, mintys materializuotusi), ir jo teorija nesikerta su tikejimu Dievu, bet jis ir nepersa fanatiskai jokios religijos

As jau ilga laika bandau apibrezti savo sekme.
Is pradziu man sekdavosi, kai pastangu idedavau labai mazai. studijuodama nuejau del praktikos i zinoma imone "na ura" ir gavau darba. sedejau tame darbe, apie jo keitima negalvojau, ir atejo super kitas pasiulymas. tada ji priemiau. kai vel sedejau ir apie nieka negalvojau - vel gavau pasiulyma... na tada teko rinktis
Taip pat "na ura" nunesiau prasyma isvaziuoti dalinem studijom i uzsieni - pasiseke buvau vienintele is fakulteto
Iki pat bakalauro baigimo slydau per gyvenima, plaukiau pasroviui ir gaudziau progas, kurias sutikdavau pakeliui. ir man pasisekdavo. Kartu, kai parasydavau koli ar egzamina, priversdavau save bijoti rezultatu ir bijoti kad neislaikysiu. nors nesu tokia baile... nes zinojau, kad jei jauciuos tvirtai, egzamino rezultatas nebus toks geras, koki IS TIKRO noreciau. O kai bijodavau, kad gausiu 5 ar 6 ar siaip koki maza pazymi, (taciau pasamones "periferijoje" noredavau auksto ivertinimo) gaudavau aukstus balus

Juokingiausia tai, kad dabar, nusprendus nebeplaukti pasroviui, ir kazka keisti gyvenime, keisti darbo pobudi, ir to labai labai labai noredama, man dabar nesiseka... labai labai noriu dirbti su finansais susijusi darba, mano issilavinimas idealiai tam tinka... taciau man nesiseka

Straipsnyje radau gera fraze. "reikia stengtis padaryti kuo geriau kazkoki darba. o pinigai uz ji ateis patys. Visa demesi reikia sutelkti i uzduoti, i darbo atlikima, o mintis apie pinigus palikti periferijoje". Nuo siol bandysiu pakeisti si poziuri gal sekme sugris

jo as irgi pastebejau, kad kai nelabai nori, tai viskas ciki, bet kai pradedi kazka keisti tai paimk ir

Aš irgi bunu po pokalbių savimi patenkinta
Visi mano pokalbiai iš kuriu aš išeidavau, buvau tokios nuotaikos kad tipo: tikrai patikau Per pokalbius aš dažnai pajuokauju, nes tai man padeda atsipalaiduoti ir ne stresuoti, darbdaviai irgi lygtais patenkinti. Na žodžiu viskas atrodo čiki, kad aš juos sužavėjau .... bet rupužės vistiek neskambino , neseniai perskaičiau , kad per pokalbius nereikia juokati... tai va, teks būti dabar rimtai, nors net neįsivaizduoju kaip ištverti visas 15 min būti rimtai Juokauju , aišku galėsiu būti rimta
Paskui, manau, kad mano klaida tame, kad aš per daug kamantinėju darbdavius , per paskutinį pokalbį jie mane apklausinėjo gal 5-7 min. o visa kita laiką apie 10 min , aš jos klausinėjau, kur, kodėl, koks plotas, kokie planai, ar nesiruošia bankrutot , darbdavis net ištraukė iš savo čiumadano man parodyti planus, dokumentus... Tada atrodė, kad viską gerai dariau, o dabar galvoju ožka aš ožka

Aha, aš irgi išeinu baisiai patenkinta savimi iš pokalbio ir galvoju: nu pavariau, pritrenkiau juos savo žavesiu Na gal per daug nešmaikštauju, bet irgi daug plepu, klausinėju, gal čia irgi klaida? Bet tu galvok taip: ar tikrai norėtum dirbti su tokiais, kurie visada rimti ir nevertina jumoro, man pačiai teko dalyvauti pokalbiuose, kai pats darbdavys juokaudavo, tai gal kai tu pas tokį pataikysi, jis tave įvertins, pagalvok kad apsimetusi kitokia negu esi paskui kolektyve nesijausi gerai, nes jis bus paprasčiausiai "kitoks". Aš visada taip sau sakau. O gal tik bandau pateisinti taip nusivylimus, nežinau Bet man atrodo taip teisinga.

Plepute, aš dar tavęs norėjau paklausti - iš tavo istorijos, kuris momentas tau buvo pats pats juodžiausas?

O man tai nesuprantu, kas darosi ir kame problema. Esu sudalyvavusi 5 pokalbiuose(2 is ju vienoje firmoje, kur kaip minejau viska praejus, man nosi nusluoste mergina su danu kalba). Na, vat ir nesuprantu, kodel as dar nedirbu? Jau kazkaip pradedu i nevilti po truputeli pulti Bet vis tikiuosi, kad man tas juodas laikas jau baigsis. Labiausiai tai nervuoja tie dalykai, kai tu atitinki visus darbdaviu reikalavimus(na kartais buna per mazas darbo patirties stazas arba nera patirties, bet pagal issilavinima tinka), na ir kazkaip niekas man neskambina. Tai kas cia tada vyksta? Kaip ta sekme man cia prisisaukus?
Plepute, norejau paklausti ar kai skelbime buna parasyta pvz reikalinga n metu patirtis, o jei tu neturi tu n metu, tai tau jokiu sansu ir ner, ar vistiek bandyt siusti ten savo duomenis? Dabar vat issiunciau i viena vieta, kur reikalinga 5 metu patiris ( tai to neturiu), bet pagal darbo pobudzio aprasyma ir kitus reikalvimus idealiai tinku tiek su savo issilavinimu, tiek su buvusia darbo patirtimi bendrai sudejus per visas buvusias darbovietes.
Ir dar vienas klausimelis, ar galima pvz manipuliuoti einant i pokalbi nutyleti ta fakta, kad pvz tu buvai iki 3 metu motinystes atostogose, o aiskinti, kad tu pvz gryzai po dekreto po kokiu 6 men? Ar geriau tokiu dalyku nemeluoti?

QUOTE(J&J @ 2006 09 15, 12:00)
Aš irgi bunu po pokalbių savimi patenkinta
Visi mano pokalbiai iš kuriu aš išeidavau, buvau tokios nuotaikos kad tipo: tikrai patikau Per pokalbius aš dažnai pajuokauju, nes tai man padeda atsipalaiduoti ir ne stresuoti, darbdaviai irgi lygtais patenkinti. Na žodžiu viskas atrodo čiki, kad aš juos sužavėjau .... bet rupužės vistiek neskambino , neseniai perskaičiau , kad per pokalbius nereikia juokati... tai va, teks būti dabar rimtai, nors net neįsivaizduoju kaip ištverti visas 15 min būti rimtai Juokauju , aišku galėsiu būti rimta
Paskui, manau, kad mano klaida tame, kad aš per daug kamantinėju darbdavius , per paskutinį pokalbį jie mane apklausinėjo gal 5-7 min. o visa kita laiką apie 10 min , aš jos klausinėjau, kur, kodėl, koks plotas, kokie planai, ar nesiruošia bankrutot , darbdavis net ištraukė iš savo čiumadano man parodyti planus, dokumentus... Tada atrodė, kad viską gerai dariau, o dabar galvoju ožka aš ožka

Nu man tas pats lygiai Tik skirtumas tas, jog kiek pokalbiu sudalyvavau, tai jie visi kazkaip uztrukdavo apie 1 val ir kas idomiausia, kad darbdaviai labai smulkiai klausineja apie mano kiekviena pozicija ir po to labai sklandziai viska desto ko jie nori, tai zdz susidaro 1 val. Labai darbdaviams keista, kad pas mane visos darbovietes labai labai skirtingo profilio ir visiems is karto klausimas kyla, kaip tu ten pauolei ir kaip taip skirtingai gali persiorentuoti kitokioms pareigoms. Tai vat ir nesuprantu ar cia komplimentas ar ne. Nes as visuomet argumentuoju tuo, kad tuo metu tai man atrode labai patrauklus darbas, as jo norejau ir zinojau, kad sugebesiu dirbti, tai kazkaip sekmingai sekesi itikinti darbdavius, suteikti man proga save parodyti, neturint patirties.
O siaip dabar pradedu mastyti, ar imanoma susirasti gera darba be pazinciu, nes kazkaip man pradeda darytis tokis ispudis.

Siandiena buvau lb idomiame kad ir trumpame seminare "Saves pazinimas". Esme buvo tokia, kad reikejo padaryti saves SWOT (SSGG) analize. Savo asmeniniu, profesiniu, issilavinimo silpnasias ir stipriasias puses. Taip pat aplinkos galimybes ir gresmes. Is pradziu apie save gal nieko naujo nesuzinosi, taciau jei ta analize nuolat tobulinsi, bus paprasciau numatyti kurias asmenines ar profesines savybes tobulinti pagal pasirinktus tikslus.
Taip pat reikia atsakyti i klausimus:
- kaip panaudosiu (ar pagerinsiu) stipriasias savybes
- ka darysiu su silpnosiomis savybėmis,
- kaip isnaudosiu galimybes
- kaip isvengsiu pavoju.

ot man tai problema yra panasi tik is kitos puses, nes as mazai klausineju, mazai kalbu, galva linkcioju, viskam pritariu ir noriu kuo greiciau pabegti, nors velniskai noriu to darbo . Man tai vapse su svetimais zmonemis bendrauti yra tragedija.

Aciu tau plepute uz isversta straipsni.

As visalaik siunciu, jei reikalavimus atitinku, bet neturiu uztektinai patirties. Dabar dirbu, kur reikalavo 3 m patirties, o maniske gerokai mazesne

Gal gali pasidalint patirtim, kaip gavai darba, kai reikalavo 3 metu patirties, o pas tave mazesne? Gal man pavyks ir ta gauti, kur 5 metu reikia?