Darbo paieškos: pleputės :) konsultacijos

Bajm, tu "privertei" mane paskutines dvi savaites ziureti aplink i zmones ir ju ugi savo nuostabai supratau, kad esu pakankamai auksta, aplink daug ne tik moteru, zemesniu uz mane, bet ir vyru pvz., mano direktorius irgi zemesnis uz mane siek tiek, aisku, bet kai atvarau i darba su aukstakulniais, tai tada jau labai pasijaucia... idomu kaip jis jauciasi
Taigi, galvojau as apie merginas, kurios yra neauksto ugio ir tai, kaip i jas reaguoja aplinkiniai. Pirmiausiai, i ka atkreipiau demesi, yra tai, kad tokios merginos vien del savo ugio sukelia svelnius jausmus, jas norisi tarsi ginti, uzstoti, padeti joms (nekalbu apie antra ispudi, kai su mergina susipazisti ir suzinai ja daugiau, tik apie pirma). Neaukstos merginos taip pat asocijuojasi su moteriskumu, nes pasamonej jos asocijuojasi su vaikais, o moksliniai tyrimai rodo, kad yra daug panasumu tame, kaip suvokiame moteris ir vaikus.
Ar neaukstos merginos atrodo nerimtos? Nepasakyciau. Ypac kai pradedi su jom sneketi ir jos rimtai sneka. Taigi, man asmeniskai atrodo, kad neaukstos merginos netgi siek tiek laimi pagal pirma ispudi, o jau antras ispudis ju rankose... Ne, rimtai, aukstom merginom zymiai sunkiau, o normalaus ugio merginos sioj situacijoj visiskai niekuom neisiskyria - tai nei pliusas, nei minusas, ju ugis - tai neutralumas.
Aj, dar mazas ugis zinai ka suteikia pasnekovui? Saugumo jausma. Nes is mazo zmogaus nesitikim pavojaus, blogybiu (vel gi pagal asociacijas su vaikais), taigi bendraudami su tokiais zmonemis siek tiek atsipalaiduojame pagal pirma ispudi. Vel gi, antras ispudis gali tai pakeisti, bet tam jis ir antras...
Tokiu budu vertinant pirma mazo ugio ispudi as matau nemazai privalumu. Is neigiamu - kad kartais toks zmogus gali atrodyti silpnas (is asociacijos su vaikais), bet si trukuma istaiso tai, kad po to seka pokalbis ir tau suteikiama proga save parodyti.
Ar ko nesuprantu? Papasakok kokius minusus matai mazam ugyje...

tiek to *plepute*, daugiau nerašysiu tokių nesąmonių
vs tiek nuo to nepaaugsiu (o norėtųsi )

ačiū kad palaikai

Tai nera nesamones, tai tavo jausmai ir reakcija i save. Ir ji lemia kaip i tave ziuri kiti Pagalvok apie tai - kokia nuostata apie save perduodi kitiems?...

... palaikau

Labai labai dekui

Atsakant bendrai i tai ka parasei, labai panasiai pati galvoju.



1. Siuo metu dalyvauju "pokalbyje" per kita agentura. Kiek susidariau ispudi is anskciau, jos klientai neskuba, o pati agentura labai rimta ivaizdi sudariusi, bent jau man. Konkreciai tas skelbimas, kuris mane labai sudomino, jau pratesiamas antra karta ir is viso jau bus kokie 2 menesiai kaip iesko darbuotojo i ta vieta. Dabar laukiu is ju ziniu del susisiekimo
2. Mano pati specialybe jau kaip visas didelis dalykas O del praktikos, tai siuo metu visa mano praktika ir yra darbas prie desertacijos. Pildydama CV ir motyvacini (kuri beje issiunciau jiems nereikalaujant ir neprasant ) paminejau/pabreziau kai kuriuos aspektus. (beje, ar galeciau atsiusti savo motyvacini, nors ji jau issiunciau, bet siaip tokiam zmogui tame nusimananciam perzvelgti butu pravartu...)
3. Zinoma, savijautos neiseis nuslepti. Butent, kad i ta savijauta susieina istiesu, tai kad keiciasi gyvenime siekiai, supratimas pacio gyvenimo. Niekada nesiekiau ir nenorejau daktaro laipsnio, taip susikloste. Ka norejau - gavau. Tad jo turejimas/neturejimas dideles itakos neturi. Akademijoje likti nenoriu. Dr. diplomas (turiu jau ir taip bakalauro, magistro laipsnius toje pacioje spec.) nevertas emocinio diskonforto, kuri dabar jauciu. Gyvenimo pilnatves galima siekti ir be daktaro.
4. Specialybes keisti nenoriu. Bet tai kuom noriu uzsiimti, daktaras nera reikalingas.
5. Mano specialybeje neakivaizdiniu studijos kaip ir neimanomos, ju ir nebuna, nebuna net ir vakariniu. Tai gamtos mokslai.
6. Labai gerai viska supratau, kaip minejau, labai panasiai viska ir galvoju. Daug apmastymu per pastarasias savaiteles galutinai apsisprendziant buta, nors prie jo eita ne vienas menuo. O esme - ne mokslai gyenime svarbiausia.

Dar karta labai ACIU

gal kas galetu paaiskinti, ka rasyti pareiskime? nes skelbime rasoma taip :" pareiskima, CV ir nuotrauka siusti..."
ar pareiskimas siuo atveju lygu motyvaciniam laiskui?

jeigu butu tel. paskambinciau, bet jo nera

merginos, padekit
ka atsakyti i klausima: kodel butent jus turetume pasirinkti is kitu kandidatu?
visi mes (tikrai dauguma) turim aukstaji issilavinima, mokam anlgu/rusu/vokieciu kalbas, esam kurybingi ir pan. Bet va ka tokio pasakyti?

Ir as nezinau ka tai reiskia Sakyciau, kad tai motyvacinis. Arba trumpesnis jo variantas - kai prisistatai ir darbo patirti trumpai ivardini. Toks max. puse lapo. Bettina, gal tu zinai, kas cia turima omeny?

Pirma priezastis yra ta, kad sis darbas atitinka mano lukescius, todel jame ne tik dirbsiu, bet ir save realizuosiu. Tai reiskia, kad padarysiu viska, kad pamatyciau savo darbo rezultatus.
Antra priezastis - esu atsakingas zmogus ir niekada nepalieku neuzbaigtu darbu, todel zinau, kad net jei kartais taip atsitiktu, jog man kazkas nepatiktu ar butu neidomu, darbu vidury kelio tikrai nemesciau. Eisiu iki galo.
Ar testi?
Is tiesu tai priklauso nuo pareigu. Ir nuo tavo patirties. As remciausi siais dviem dalykais, formuluodama savo atsakyma


Micha, viska tu labai teisingai manai ir darai Motyvacini ir CV gali atsiusti, bet pazadu juos paziureti tik po to, kai atsakysiu kitom merginom, kurios vis dar laukia. Jau sia savaite tureciau visas "skolas" atiduoti... Nepazadu, nes jau zadejau milijona kartu tik sakau, kad tiesiog pasistengsiu. Turetu man pavykti

Merginos, as dar tik iki 44 psl. perskaiciau tai jei kokiu skubiu klausimu turite ir jie uzduoti tarp 44 ir 48 psl. pakartokite, pliiiiz

aciu
as panasiai galvojau, bet nesugalvojau kaip cia taip tiksliau suformuluoti..

Merginos turiu laaabai didelį prašymą
Skaitinėju šią temą nuo pradžių. Super Pleputei nuoširdus ačiū

Turiu tokią dilemą Kurią reikia spręsti jau rytoj ir taip netikėtai viskas pakrypo

Žodžiu, dabar esu vaiko auginimo atostogose. Į darbą žadėjau eiti kai dukrelei sukaks bent jau 1,5 metukų. Bėda ta, kad labai nenoriu į ankstesnę darbovietę, sakiau bandysiu ieškoti kitų variantų. Blogiausiu atveju jei nieko nepavyktų rasti, grįščiau į senąją. Dabar staiga paskambino direktorė ir prašė kuo skubiau ateiti pašnekėti dėl mano grįžimo.(jai minėjau, kad į darbą grišiu kai vaikui sukaks 2 metukai) Net nežinau ką dabar daryti. Negaliu aš jai pasakyti, kad pas Jus nenoriu grįšti, o grįščiau tuo atveju jei darbo nerasčiau
Kažkaip susipainiojau, net negaliu nuosekliai minčių išdėstyti
Ką Jūs patartumėte man šnekėti Na negražu būtų meluoti, kad grįšiu, o pati ieškosiu kitų variantų.
Bet kai pagalvoju, noriu čia mat aš vienu šuviu du zuikius nušauti
GAl man tiesiog būti atvirai ir pasakyti, kad nelabai noriu grįžti Šiaip tam senam darbe perspektyvų jokių tik galbūt atlyginimą kažkiek pakeltų

Tikiuosi Jūs supratot ką čia aš sunarpliojau

[quote=barskuolyte,2006 11 21, 12:29]
Merginos turiu laaabai didelį prašymą
Skaitinėju šią temą nuo pradžių. Super Pleputei nuoširdus ačiū

Barskuolyte, as tave puikiausiai suprantu, nes mano situacija labai panasi... As manau, kad neverta "sudeginti tiltu" ir direktorei neatskleisti visu savo kortu... bent jau as taip darau. As planavau pakeisti darba, kai mazulei sukaktu 1metukai... bet jau sulaukem 1,5 ir dar nieko neradau... ir jau pratinuosi prie tos minties, kad teks grizti... Taip, kad neskubek... sugalvok kita priezasti kodel nenori ar negali dabar grizti , o po to jau ziurek. Sekmes

Smagu girdeti

O del motyvacinio, tai tikrai nera reikalo skubeti, as ji jau esu issiuntusi siaip ar taip, o siunciant i kita darba gali tekti ji koreguoti. Bet noriu gauti nuomone is salies.