Darbo paieškos: pleputės :) konsultacijos

Plepute, turiu tau vieną klausimą

Kaip tu manai, kaip darbdavys žiūrės (arba gali žiūrėti) į tai, kad darbuotojas per jau paskutinį pokalbį dėl darbo (kai jau yra siūlomas darbas ir aptarinėjamos sąlygos) prašo šiek tiek neženkliai pakeisti pareigų pavadinimą (na ta prasme kaip ir praneša apie savo sąlygą, juk darbuotojai jų irgi turi)??

Labai ačiū už atsakymą

Nelabai Surask 10 panasumu su tokia pardavejo kalba: paziurekite, koki fantastiska produkta mes turime, jis ir toks, ir anoks, ir puikiausiai jums tinka, tik turi viena maza niuansa - kainuoja puse jusu atlyginimo
Is tiesu tai priesinga mano patarimui Kodel? Todel kad mano pateiktame pavyzdyje as siulau kaip tik padidinti minusa, padidinti ji iki tokio lygio, kad taptu net absurdiska. O pliusus pateikti kaip tarpkitko. Pvz., neturi 3 metu darbo patirties. Tada reiktu sakyti taip: "As neturiu reikalaujamu 3 metu patirties ir del to tikriausiai jums netinku. Mano turimi 1.5 metai negali lygintis su trimis ir tai, kad per tuos du metus dirbau ta ir ta, suzinojau ta ir ta vis tiek neatstoja trukstamu metu. Kazkada dar galvojau, kad mano praktika ten ir ten, kur as ismokau to ir to, gali kompensuoti si trukuma, bet gal as ir klydau - juk vis tiek neturiu triju metu patirties..." Cia turi buti israiskinga pauze, po kurios darbdavys turetu pradeti jus itikineti, kad esme ne trijuose metuose, o patirtyje ir zmoguje ir prasyti jus daugiau papasakoti apie tai, ka jus mokate

P.S. Nereikia zemintis ir save menkinti. Nes jei tokius zodzius pasakyti savim nepasitinkinciu balsu ir tikrai manant, kad netinki, darbdavys labai greitai su jumis sutiks ir pokalbis bus baigtas. Reikia galvoti kaip tik priesingai. O sias mintis darbdaviui pateikti kaip mastymo garsiai rezultata, tarsi abejones. Pabaigoje galima pasakyti "bet kaip bebutu as manau, kad sugebeciau dirbti si darba. vis delto zinau ta ir ta, labai noriu dirbti, pasiruosusi mokytis, todel savim pasitikiu 100%".

P.S.S. Kuo toliau as galvoju apie tai, tuo labiau suprantu kaip neaiskiai atrodo sis mano patarimas. Ta prasme, as tai esu nemazai knygu perskaicius ta tema ir si metoda taikau jau ne pirmus metus. O cia parasau tik gabala is konteksto. Matyt, reikia skirti daugiau laiko, kad aprasyti ji nuo pradzios iki galo, su paaiskinimais ir tikslinimais, o ne taip, kaip saltas dusas vidury nakties Prisimenu, kaip man paciai buvo baisu pirma karta tai taikyti, nes vis atrode, o gal zmogus paims ir manim patikes Ir ka tada daryti? Bet patirtis parode, kad net jei is karto jis su jumis sutiks, jam liks jausmas, kad kazkas cia ne taip, jis vis galvos apie tai ir galiausiai vis tiek savo nuomone po truputi prades keisti.

Pas mane susikloste tokia situacija. Mane pakviete i labai gera darba tarptautineje kompanija, su geru atlyginimu, kuris visas bus parodytas "ant poperiaus". Tai ivyko si penktadieni ir man buvo pasakyta, kad jie nori, kad as ateiciau kuo greiaciau. pvz. antradieni jau i darba. as esu dirbanti. si klausyma aptariau su dabartiniu vadovu, taciau jis pasake, kad kol nesuras naujo zmogaus ir as ji neapmokinsiu jis negali manes isleisti. vienu zodziu, tai gali uztrukti 2 savaites, kaip ir yra pagal darbo kodeksa.
Naujoje imone, as paklausiau, kiek jie gali manes laukti. man buvo atsakyta na palauksim, taciau pasistenkite greiciau. Konkretaus atsakymo negavau.
Pirmadieni is ryto turiu pasakyti atsakyma.
Kaip man geriau pasakyti apie tai pranesti, kad as ateisiu dirbti, bet veliau? Ar buna taip, kad atsisako darbuotojo del to, kad jis negali greiaiciau isidarbinti?
As manau, kad jie galejo numatyti toki atveji, todel kad zinojo, kad esu dirbanti

Kazkada tokia beda beda issprendziau pasiimdama 2 sav savo sutaupytu atostogu ir prasyma pateikiau kartu su isejimu is darbo Bet jei vadovas neisleis tu atostogu, tai tada jau negerai...

Na, visu pirma tik melyni sakiniai tinka moterims Kiti lygiai taip pat tinka vyrams. Bet... Merginos, jus palietet is tiesu skaudzia tema. Elementariausi statistikos duomenys rodo, kad moterys tose paciose pareigose su ta pacia patirtim uzdirba maziau, nei vyrai. Cia faktas. Faktas yra ir tai, kad moterys negali tiek skirti save darbui, kiek vyras. Nenustebau, kaip Artemidei atsake, kad ji per daug rizikingai atrodo Esu dirbus imonej, kur mano kolege turejo pazadeti, jog suras, kas priziures vaika, kai jis sirgs, ir kai vaikas susirgo, jai ta jos pazada primene. Jai buvo labai skaudu. Skaudu buvo ir mums matyti toki poziuri. Kiek as pati esu bendravus su darbdaviais sia tema, tai galiu pasakyti, kad ju visokiu yra - yra tokiu, kurie masto taip kaip aprase Artemide. Yra tokiu, kuriuos aprase Nicorrette. Yra netgi tokiu, kurie ateina ir sako, kad i sias pareigas mes teiktume pirmenybe merginai. Kai klausi kodel, paaiskeja, kad pas juos yra stengiamasi islaikyti lyciu santyki 50 x 50 ir vyru dabar yra siek tiek daugiau, taigi butinai reikia moters. Del sveikos atmosferos kolektyve Ir tokiu darbdaviu ne vienetai, tikrai ne vienetai. Kokiu dauguma? Nezinau. Tai priklauso nuo verslo specifikos, nuo vadovo asmenybes. Bet vis delto as sakyciau, kad darbdaviai vis maziau diskriminuoja moteris, nes supranta ne tik ju trukumus, bet ir privalumus. Ypac jei ta moteris turi ka pasiulyti darbdaviui (ta prasme, zinias, patirti). Jei manote, kad is vyru maziau reikalauja (ziniu, patirties), klystate, kartais jiems keliami netgi aukstesni reikalavimai kaip tik del to, kad jie vyrai. Galiu daugiau papasakoti apie tai (jei kam idomu ), bet jei moteris gali sau leisti ir specialybe keisti, ir karjeros nedaryti, tai i vyrus ziurima visai kitaip - jei jis nuosekliai nedaro karjeros, jei jo atlyginimas nuosekliai neauga, jei jis neparodo tvirtos krypties savo karjeros planuose ir gyvenime, tai jis turi nedaug sansu uzimti tikrai geras pareigas....
Griztant prie moteru, as pati kaip jauna mergina, kuri dar negimde, patenku i didziausios rizikos grupe. Bet niekada manes to neklause per pokalbius, kai pati keiciau darba. Leido tik sau paklausti ar esu istekejus, i ka as atsakiau, kad sis klausimas yra toks pat filosofinis kaip ir "ar esi laiminga?". Siandien taip, rytoj ne As vis galvoju, kodel manes pacios niekada neklausinejo to ir surandu kol kas tik vieno atsakymo - as neatrodau kaip planuojanti artimiausiu metu gimdyti. Kai manes klausia apie mano planus ateiciai, as atsakau ir darbdavys girdi labai konkretu nusistatyma dirbi artimiausius kelis metus. Ir jam to uztenka. Nes nieks nezino kaip bus po keliu metu, rinka keiciasi ir kartais sie pasikeitimai buna zymiai drastiskesni, nei galimas mano nestumas. Kita vertus, darbdavys taip pat girdi, kad esu labai atsakinga ir tikrai nemesiu visko pusiau kely, darbus darysiu taip, kad jei kas, visada ir juos perduosiu zmogiskai galesiu ir pan. Tiesiog jam yra toks bendras didelis pasitikejimo jausmas manimi ir jis netgi kazkodel galvoja, kad as tikrai atsizvlegsiu i jo situacija, kai planuosiu nestuma Ir jis taip pat yra tikras, kad nestuma planuosiu ir t.t. O kadangi tokio pasitikejimo jausmo jam labai reikia, tai jis labai dziaugiasi, kai patyria ji ir tada jau niekur nenori manes paleisti...
Aprasiau cia taip smulkiai apie save tikrai ne tam, kad pasigirciau (ar pasidziaugciau), o tam, kad pailiustruociau ir pritarciau Nicorrettes nuomonei: viskas prasideda nuo jusu. Tik jus apsprendziate, kaip i jus ziures kiti. Tai lemia jusu nuostatos (jei manimi netikite, galiu pateikti moksliniu irodymu ) Bet tikrai tik nuo jusu priklauso ar jie nuspres rizikuoti, ziuredami i jus, ar ne. Ar bus tas striprus jausmas kito zmogaus viduje, kad jis nori su jumis dirbti, ar ne. Viskas prasideda nuo musu paciu poziurio i save. Ar zinote atsakyma i klausima: "Ka darysiu, kai vaikas sirgs? Aisku, liksiu su juo namuose, bet kas bus su mano darbais? Jei koks projektas degs, jei kompanija rizikuos prarasti tukstancius litu, ar galesiu ramiai buti namuose su vaiku?" Jei atsakymas yra "taip" (kas yra labai naturalu ir butu tikrai liudna, jei atsakymas butu "ne"), tada gal reikia ieskoti darbo, kur tokiu situaciju nebuna? Kur darbo pobudis yra toks, kad galima dingti kelioms savaitems ir nieks nuo to nenukentes? Aisku, kad toki darba surasti sunku, bet tokiu darbu tikrai yra. Ir jei pagalvoti apie tai, kad jus tokio darbo is tiesu norite, gal verta ne pykti ant darbdaviu, kad jie jusu nepriima ir atvirai pasako, kad jiems mamu su mazais vaikais nereikia? Nes jie zino, koks beprotnamis buna kartais pas juos ir padaro jums didziule paslauga is karto informuodami apie tai... As jiems net aciu pasakyciau. Kad negaisto mano laiko ir nervu bandymams tokioje imoneje dirbti...

Artemide, kazkaip as galvoju, kad esi labai grazi ir moteriska. Kai pasakai, kad neseniai istekejai, darbdaviai mano, kad sakes, vyras taves is miegamojo sunkiai paleidzia ir todel tavo nestumo rizika zaibisku greiciu arteja prie rimto skaiciaus Be to, nekilnojamojo turto rinkoj dominuoja vyrai ir ten sunkiau, nei kitur - ten ju valdzia. Todel tikrai patarciau tau sakyti jiems, kad jus su vyru nusprendete gimdyti vaika po penkiu metu, nes taip susiklosto aplinkybes. Kai klaus, kokios aplinkybes, sakyk asmenines ir sypsokis. Jei tvirtai pasakysi, jie nusiramins. Kai pradesi dirbti ir nuspresi vaika gimdyti anksciau, galesi visada pasakyti, kad asmenines aplinkybes pasikeite

Nicorrette, aciu tau uz toki mano patarimu vertinima. As vat galvoju, kai vaika pagimdysiu ir su juo namuose sedesiu, gal tada ir knyga parasysiu
Papildyta:

Ar buna taip, kad atisisako tik del to, kad jis negali greiciau isidarbinti - tai priklauso nuo to, kokius jie dar kandidatus turi, bet siaip butu labai kvaila tiketis, kad dirbantis specialistas gales iseiti is darbo anksciau, nei per dvi savaites...
Galima pranesti taip: "Deja, kai pasakiau vavodui, kad iseinu, ji istiko infarktas ir jis dabar ligonineje. Gydytojai sako, kad atsigaus po dvieju savaiciu. Matyt, tada ir gales pasirasyti mano prasyma del isejimo"
O jei rimtai, tai nera nieko geriau uz nuosirdu atsakyma - tiesiog taip ir pasakyti, kad su vadovu viska aptarete, jis nusiteikes labai geranoriskai, bet deja yra daug darbu, kuriuos reikia perduoti. Kad ir kaip tu noretum ateiti anksciau, tai neimanoma... Dar as patarciau su nauja darbuovete darbo sutarti pasirasyti jau dabar (jei pavyks tai issidereti), kad jie ant ledo nepaliktu paskutine minute...

na tada pirmadieni skambinu ir sakau as priemiau sprendima prisijungti prie jusu komandos, sis sprendimas yra galutinis ir as labai noriu dirbti Jusu imoneje, taciau prasu Jus palaukti kol as pabaigsiu visus darbus dabartineje darboveteje.
a kaip cia del darbo sutarties geriau pasakyti ??

Puikus zodziai. Po ju labai patogu pratesti del sutarties. Va taip:
As priemiau sprendima prisijungti prie jusu komandos, sis sprendimas yra galutinis ir as labai noriu dirbti Jusu imoneje, taciau prasu Jus palaukti kol as pabaigsiu visus darbus dabartineje darboveteje. Kad nebutu jokiu abejoniu del mano atejimo, gal galetumem pasirasyti darbo sutarti? Galeciau atvykti pas jus siandien

Pasitikejimas savim pravercia ne tik darbo paieskose, o apskritai gyvenime. I tai verta investuoti laika ir savo energija



Ar as nepraleidau kokio posto tarp visu siu puslapiu? Merginos, jei kam neatsakiau, reikalaukite atsakymo dar karta, gerai?

Ačiū, plepute , po tavo žodžių iš tiesų labai graži pasijutau Bet manau, kad jei jau vyras vedė moterį, tai nepaisant jos grožio jis turi ir tam tikrų savo priežasčių jos iš miegamojo nepaleisti Bet dabar ne apie tai. Tu teisi - šią savaitę buvau pokalbyje, kur dalyvavo du vyrai direktoriai ir nei vienam mano dekretinių grėsmė neužkliuvo. Deje, tokių būna mažiau (o gal vyrai nedrįsta taip tiesiai paklausti, kaip tai daro moterys ? ). Deje, nežinau ar sutikčiau į tą įmonę eiti, na turi savo pliusų, savo minusų, bet kažkaip netraukia manęs - toks jausmas, kad pereičiau į tokią pačią įmonę, kokioje dirbu dabar. Va ta vieta, kur likau antra atrankoje (kur minejau čia anksčiau), tai tikrai žinojau, kad NEREALIAI noriu to darbo, o ėjimas į tą, kur dabar dalyvavau pokalbyje, tai būtų ėjimas tik tam, kad kažkur eiti

As buvau patekusi i tokia situacija pries daug metu, kai ieskojau kito darbo ir kaip ir ji gavau, bet privalejau atidirbti tas nelemtas 2 savaites sename darbe. Ir praradau ta darba, kadangi nebuvome sutare, kad darbdavys palauks.Taigi likau ant ledo be jokio darbo

Siandien buvau pokalbyje del darbo ir kai ka supratau. Siuo metu esu dekretinese ir bandau ieskoti kito darbo (nors turiu darba i kuri galiu grizti) Tai va, visu pirma galiu pasakyti, kad labai jaudinausi. Isivaizduoju kaip jaudinasi tos, kurios neturi jokio darbo ir nori ji gauti Bijojau jei ka paklaus apie vaika, nes jus cia tiek visko pripasakojot manes paklause, ar dirbu visa diena (kadangi cv buvau parasiusi paskutinio darbo pabaiga nepilna data, tik 2006 metus) Pasakiau, kad kol kas nedirbu ir esu dekretinese, bet vaikiukas paaugo, todel ieskau kito darbo. Atrodo darbdavys sureagavo normaliai ir jokiu papildomu klausimu neuzdave. Del atlyginimo, mergaites, o ypac vilnietes, nenupiginkite savo darbo jegos. Jus visos esate labai vertingos ir reikalingos darbdaviams su savo mokslais, ziniomis, patirtimi. Linkiu visoms geros kloties! Net jeigu negausite darbo is pirmo karto, nenukabinkite nosies. Belskite ir jums bus atidaryta.

*plepute*, noriu paklausti ar dažnai būna tokių situacijų:

Šįryt buvau pokalbyje ir jo pradžioje pasakė, kad pradiniam pokalbiui kviečia dvi žmonių grupes: su atitinkama patirtimi ir be jos. Į tolimesnius etapus kvies kandidatus tik iš vienos grupės, bet dar nenusprendė iš kurios Vadinasi, viena grupė tiesiog šiaip sau vaikšto į pokalbius ir kažko tikisi?

Ir ar dažnai kviečia į pokalbį nenurodydami pareigų? (CV siunčiau vienoms pareigoms, o į pokalbį kvietė kitoms, bet tą sužinojau tik pokalbio metu Sako, kad mano CV paėmė iš duomenų bazės, kad toms, kur siunčiau neieško (o gal jau nebeieško) Pikta todėl, kad tos pareigos manęs nedomina Ir tuščiai važiavau , bet užtat patirties pokalbiuose padaugėjo

Siandien vakare, kai namuose busiu, viska persiusiu - ir Cv, ir motyvacini

Kartais tokios atrankos daromos, nors labai suabejociau ju tikslingumu Jei ne paslaptis, kokios cia pareigos?
Nepasakyciau, kad viena grupe siaip sau vaiksto i pokalbius. Juk jie renkasi (ir teigiama atsakyma gaus is viso tik vienas zmogus). As linkus manyti, kad kai pakalbes su visais, pamatys geru kandidatu ir vienoj, ir kitoj grupej. Juos ir pakvies i kita etapa. O tai, kad jie dabar cia kandidatus i grupes skirsto tik rodo, kad atranka darantis zmogus labai bando viska pagal plana daryti ir yra nelabai patyres

Tai irgi parodo atranka darancio zmogaus nepatyrima. Labai jau blaskosi jis / ji. O gal ir imone nelabai rimta...

mergaitės
parašykit pleputei plepute@inbox.ru ir ji jums patars, pataisys cv, motyvac.laišką

o tai tuoj pradėsit reikalauti, kad *plepute* rastų darbą jums


man vis dar kyla abejonių dėl klausimo dėl būsimos šeimos
man 25 m.
jeigu pasakysiu, kad šeimą kursiu sulaukus 30 m. ir vėliau
nežinau, ar daug kas patikės, gal 50%/50%

vis dėlto norėčiau rasti kokį atsakymą, kad šeima netrukdo darbui
o jeigu ir būtų vaikelis - aš esu pastovus žmogus ir keisti darbų nemėgstu
noriu pasakyti taip, kad ieškau darbo ilgesniam laikui, t.y. ne 1-2 m.