Darbo paieškos: pleputės :) konsultacijos

Va va , o aš apie ką žu vaiku irgi negerai, nes vaikas dažnai serga, su didesniu vaiku vėl negerai, nes juk antro gali užsimanyti, žodžiu ką bedaryk vis negerai

Aš vis stengiausi viso šito neimt į širdį, bet va pirmadienį buvau Sampo banke pokalbyje ir ten jau mano kantrybė trūko. Iš pradžių su manim labai maloniai bendravo, kol nepasakiau kad turiu 2 metukų vaiką, tada bslso tonas ryškiai pasikeitė ir davė suprast, kad ir kokia aš puiki specialistė bebūčiau manęs vien dėl to nepriims. JAu buvau bepakylanti išėjimo link, bet galvoju nėra ko prarast, vat imsiu ir durnele apsimesiu Aš lyg niekur nieko pradėjau klausinėt apie darbo specifiką, aplinką, funkcijas ir t.t. Tada jos mane pradėjo gąsdinti, kad krūvis labai didelis ir nespėsiu vaiko iš daržo pasiimt, kad `kas bus kai vaikas susirgs, kas jį žiūrės ir t.t. tada pradėjo man siūlyt auklę samdyt, mat mano vyras turi savo versl ir mes turbūt galim sau tai leist na ir dar daug visokių dalykų prisnekėjo kurių jau netgi ir nepamenu.
O aš supykus ir
Papildyta:
t.y. o aš atsakiau, kad man mano vaikas yra brangiausias už viską pasaulyje ir tuo labiau už jūsų siūlom darbą, ir kai mano vaikas susirgs tik aš jį ir žiūrėsiu, o ne kas kitas, nes aš jo motina ir mažų mažiausia yra tokia mano pareiga. Žodžiu nuleidau garą ir padėkojau už sugaištą laiką

Buvau siandien pokalbyje.
Reikejo padayrti testus. Labai noreciau, kad pakomentuotumete ka jie tikrino
Pirmame lape buvo eilemis surasyti skaiciai. Rekejo supliusuoti du skaicius is virsutines ir apatines eilutes ir parasyti apaciuoje atsakyma. Jie stebejo laika ir tam tikru momentu sake sustoti ir pradeti pliusoti skaicius is kitu eiliu.
Kitas lapas formato A4 buvo visas prirasytas ivairiausiu raidziu. Rekejo uzbraukti "C" raides, bet nebraukti tu po kuriu parasyta "H" raide. Laikas irgi buvo stebiamas

galiu pasakyti, kad sodyboje "Pas Vinca" yra labai grazu
o siaip manau, kad tikrai nepakenks ten apsilankyti. Kada buna proga su vaikais taip pasitusinti manau, kad ir ziniu gausite. nors kol nezinau, kas veda, tol galiu papasakoti tik apie bendra tokiu renginiu nauda. As ir pati visokius mokymus vedu, tai isvada tokia - dazniausiai net ir su prasciausiu vedeju nauda is ju vis tiek yra
rytoj ten paskambinsiu ir pasidomesiu daugiau. jie mane suintrigavo


1. galima ir netureti tokiu asmenu. o jei labai reikia, galima ir kolega tam reikalui pajungti. su salyga, kad tas kolega mate, kaip tu dirbi ir gali papasakoti apie tave kaip apie darbuotoja

2. Del CV tai kaip nori. gali irasyti, kad atrodytu, jog siuo metu dirbi. arba parasyti ir data ir salia pazymeti, kad nuo tada ir tada esi vaiko prieziuros atostogose. Ziurek, kaip tau naudingiau
Tas pats ir del pokalbio. Siaip jei paklaus, tai geriau nemieluoti ir pasakyti, kad siuo metu realiai nedirbi. Juk vis tiek labai greitai ta supras, klausinedamas apie tavo siuo metu vykdomus darbus...

tikiuosi, kad tau tikrai palengvejo. gal tau pabandyti toki dalyka - is karto ateiti i pokalbi ir pasakyti, kad esi puiki darbuotoja, taciau turi viena didziuli minusa ir tas minusas yra toks didelis, kad ne kiekvienas darbdavys sugebes nekreipti i ji demesio..... pasakyk, kad puikiaisiai suprasi darbdavi, jei jis del to nenores taves priimti i darba ir nezinia, kaip pati pasielgtum jo vietoj. O po to pasakyk, kad tas minusas yra vaikas. Vaikas, kuris dar mazas. Vaikas, kuris tikriausiai sirgs. Vaikas, kuri reikes priziureti. Vaikas, del kurio taip sunku surasti darba, bet vis tiek ne uz ka jo neatsisakytum... kazkas tokio. apversk viska aukstyn kojom. taip pasikeisi vietom su darbdaviais ir jie bus priversti tave lyg ir guosti ir aiskinti, kad vaikas tikrai netrukdo darbui bet kas svarbiausia, jie negales tau taip lengvai atsisakyti del vaiko, nes jaus didziuli moralini spaudima.
Sia taktika gali panaudoti ir tada, kai pokalbio eigoje taves paklausia apie vaika. Pasakyti fakta ir po to visa is anksto paruosta kalba! Tai vienas is psichologinio aikido metodu (kuri kazkada cia minejau). Juo gali situacija apversti savo naudai ir kuo didesne "energija" turi kitas, tuo labiau gali ja panaudoti savo labui
Pagalvok apie tai. Atrodo absurdiska, bet tai veikia. Pati tai daznai taikau. Teko biski pasimokyti, kol perpratau su kokia intonacija ir kaip reikia ta sakyti (ta prasme, nereikia is zmogaus tyciotis, reikia labai nuosirdziai ta sakyti), bet kai ismoksti, rezultatas tikrai buna smagus.


Tikrino tavo demesi, gebejima ji perkelti, gebejima susikoncentruoti ir pan.

*plepute*

o tu pasakyk, ką reikia atsakyti darbdaviui, kai jis paklaus ar planuojat kurti šeimą, kada vaikučiai planuojami - kaip jį atakuoti, kad nepatogiai pasijustų

kol kas mano atsakymas būtų toks: nei vaikai, nei šeima netrukdo darbui, visi šeimas kuria ir daro karjeras
svarbiausia noras dirbti ir žmogaus kvalifikacija

Kas cia per absurdas???? jokiam zmogui nesakyciau, kad vaikas yra minusas... IR apskritai, toks poziuris siutina !!!!!
Pas mus visuomenej kazkoks nesveikas ir iskreiptas poziuris i moteri su vaiku (galima pagalvoti, kad ji turint, tu jau atomatiskai esi nieko verta ir turi tukstanti kartu gailetis, kam ji apskritai gimdei)... Vietoj to, kad mums butu bent jau kazkokia pagarba ir tokios pacios salygos ir galimybes, kaip neturinties vaiku, tai cia dar siuloma pacioms save menkinti ir vaika traktuoti kaip minusa... Nu virsune viskam!!!!
Amerikoj pvz, darbdavys net neturi teises klausti potencialaus darbuotojo apie jo seimos padeti ir vaikus, nes tai laikoma darbuotojo diskriminacija... Ne jo reikalas, kaip, su kuo ir kur as gyvenu (zinoma, neskaitant krastutinumu, tokiu kaip etikos mokytoja po darbo soka stiptiza ir gyvena su 3 vyrais)...
O mes pacios verciamos jaustis blogesnes ir teisintis, kodel turim vaika... DEBILIZMAS!!!!!!

IR dar, manau, kad labai blogai daro tos, kurios kaip pacios galvoja ir juolab pasako, kad ".... taciau turi viena didziuli minusa ir tas minusas yra toks didelis, kad ne kiekvienas darbdavys sugebes nekreipti i ji demesio..... "
Visu pirma turi keistis visuomenes ir darbdaviu poziuris, o jis keisis tada, kai keisimes mes pacios ir tokiu nesamoniu nesnekesim...

Man taip pat ta fraze uzkliuvo... neisiziesk *plepute*, bet nematau, kad motina galetu paminti savo motiniskus jausmus ir savi vaika galetu ivardinti, kaip dideli savo gyvenimo minusa..., nors tai butu ir netiesa ... man liezuvis neapsiverstu ir jausciausi klaikiai Nors ka norejai pasakyti- as supratau, tik pvz. nelabai tinkamas... Gal geriau butu pasakyti, kad "esu puiki darbuotoja ir tt., taciau dauguma darbdaviu nenori geru specialistu su mazais vaikais... ir tai liudina". O toliau leisti darbdaviui kalbeti, ka jis mano apie tai
Papildyta:

Turiu klausimą.
Šiuo metu dirbu mėgstamą darbą ir gan aukštose pareigose. Tačiau noriu keisti darbą, nes nebegaliu bendrauti su darbdaviu, nes jo nebegerbiu ne tik kaip žmogaus, bet nebematau jame vadovo. įsiagoje vyrauja autokratija, negalima nesutikti su vadovo nuomone, reikšti savosios. Skatinamas šnipinėjimas.
Tad darbą noriu pakeisti dėl blogos atmosferos darbe.
Patarkite, ką sakyti pokalbiuose dėl darbo, kodėl noriu išeiti iš dabartinio? Juk paprasčiausiai neetiška pasakoti, kas negerai dabartiniame darbe. O ir potencialus darbdavys gal pagalvoti priešingai, kad gal aš esu nesugyvenamo charakterio.

Stai butent tokiai reakcijai gauti ir reikia pasakyti tai, ka parasiau

O jei rimtai, tai noriu atsiprasyti mamyciu, kurias uzgavo mano zodziai. Debesuota labai teisingai suprato mano zodzius – jokiu budu nesiulau issizadeti vaiko, reikia tik pateikti darbdaviu nuomone. Jei darbdavys jusu paklaus ar jus is tiesu taip manote (o jis isiziojes tai butinai paklaus), galesite maloniai nusisypsoti ir pasakyti, kad be abejo jus nesutinkate ir jums labai liudna, kad taip mano dauguma darbdaviu. Koks psichologinis mechanizmas cia suveikia? Kai issakote kito zmogaus nuomone garsiai, jis:
1. galvos, kad esate labai protinga (rimtai)
2. gaus galimybe paziureti i savo mintis is sono. O is sono, kaip zinome, trukumai geriau matomi. Kai jus pasakote jo nuomone, o jis dar nespejo jos issakyti ir staiga suprato, kad nuomone yra klaidinga, jis turi puikia proga su jumis nesutikti, pakeisti nuomone ir taip atrodyti puikiai savo paties akyse. Patikekite, jis jums uz tai atsilygins maziausiai palankiu poziuriu i jus. Tuo tarpu jus pasieksite savo tiksla. Be abejo, viskas vyksta neisisamonintame lygyje.
Skaitot ir netikite manimi. Atrodo viskas baisu kaip kazkokios manipuliacijos nesvarios. Isbandykite tau su savo draugais (arba vyras tam puikiai tinka). Pirma pasakykite nesamone, kuri jam atrodo protinga. Pvz., vyras mano, kad jums negalima dirbti, o reikia namuose su vaiku sedeti. Viena vakara pasamprotaukite garsiai: “Zinai, brangusis, as galvojau, galvojau ir manau, kad tu puikiai cia sumastei, kad man nereikia dirbti. Turesiu tiek daug laiko musu vaikams, o kartu ir sau. Kiekviena diena gulesiu vonioj po valanda, galesiu pakviesti drauges, kad paplepetume (juk tu nepriestarauji, jei jos ateis vakarais, juk jos dirba ir diena negali), o dar puikiausiai galiu su vaiku keliauti… Kuo toliau, tuo daugiau man atsiranda ideju, ka galima bus nuveikti..” Rasau biski primityviai, bet galima gi ir gudriau – ateinate pas vyra ir su blizgesiu akyse sakote: “Man labai patiko si tavo ideja. As staiga supratau, kad visai nieko pries buti namuose, juk galesiu realizuoti savo sena hobi – fotografuoti. Kaip man faina bus, gyvensiu sau, o tu mane islaikysi” Po tokiu nuosirdziu samprotavimu vyras tikrai apgalvos savo ideja dar karta...
Kai sutinkate su zmogumi ir pritarimo forma jam parodote jo idejos kvailuma arba bent jau garsiai pradedate ieskoti jo idejos pagrindimo, pasiekiate labai daug – visu pirma taip zmogaus nepazeminate, o jo klaidinguma parodote. Iprastai "kovojant" mes pasiekiame priesingo rezultato - zmogu izeidziame, o savo teisumo tikrai jam neirodome... Kai uzpuolate kita zmogu (kaip Sapokliak uzpuole mane), kitam (t.y. man) atsiranda didelis noras gintis ir irodyti, kad jis (t.y. as) nera kvailys. To pasekoje zmogus arba labai negraziai pradeda su jumis bendrauti (tai dazniausia pirma reakcija), arba (kaip si karta padariau as) pradeda ilgiausiai sneketi, kad tik irodytu, kad jis teisus
Tai va. Pokalbio del darbo metu nereikia vaidinti ir apgaudineti, bet moketi save apginti reikia. Ir sis budas tam tinka. Jis sunkus, reikalauja tam tikro psichologinio isprusimo ir siaip sveiko poziurio i save ir i kitus. Dar biski jumoro jausmo... Zodziu, kas norejo, tas suprato

Debesuota, stai tau balionas nuo manes


Pasakyk, kad seima ir vaika planuoji lygiai uz 5 metu jei paklaus kodel butent po 5, pasakyk, kad toki svarbu dalyka reikia planuoti is anksto, ta ir padarei, o per tuos penkis metus nori isitvirtinti darbe.

Jei esi specialiste, turinti ilgiau nei 3 metu darbo patirti siame darbe, gali drasiai sakyti, kad keiti darba del vadovo. Nes 3 metu darbo su juo patirtis rodo, kad prisitaikyti gali. Tiesiog nori geresniu salygu. Tuomet kalbeti apie vadova, be abejo, reikia labai korektiskai ir daugiau remtis faktais, o ne jausmais. Jei nenori kalbeti apie vadova, reikia labiau orientuotis i ta firma, kur pretenduosi. Juk ju siulomam darbe bus kazkas, kas skirsis nuo to, ka siuo metu darai. Pabandyk tame surasti priezastis - pvz., ten siuloma didesne atsakomybe, ar platesnis darbu ratas ir pan.

nu dziugu

Plepute, perskaičius tavo patarimus kaip "atakuoti" darbdavius dėl vaikų pagalvojau, kad panašią taktiką galima taikyt ir dėl patirties neturėjimo arba mažos patirties ir dėl visų kitų minusų Pvz. sakyt, kad aš esu gera specialistė, atlikau praktiką ten ir ten, daug patirties įgyjau darydama bakalaurinį darbą (praktinis darbas laboratorijose), išvardinti ką moku (aišku atsižvelgiant į tai ko reikia tam konkrečiam darbui) na ir visus kitus pliusus... ir tada sakyti, bet turiu didžiulį minusą, susidedantį iš kelių minusų: neturiu reikalaujamų 2-3 metų darbo patirties, tęsiu studijas, todėl negaliu dirbti visą darbo dieną (arba reikia lankstaus darbo grafiko), o darbdaviai linkę darbuotojus be n metų patirties samdyt už minimalų atlyginimą, neatsižvegdami į tai, kad žmogui už tuos pinigus reikia pragyventi.... Ar teisingai čia sumąsčiau?

Atsiprasau, jei tu pagalvojai, kad as uzsipuolu tave .... Visiskai ne Tu tiesiog isdestei ne savo (tikiuosi), o apskritai darbdaviu poziuri, kuris mane siutina.... Ir labai graudu, bet tu teisi - jis yra toks....
Tas mano postas buvo taikytas ne tau asmeniskai, o sumautai situacijai.....

Ar ne atvirksciai reiktu pasakyti? pirma neigiamas o paskui teigiamas savybes...
nes geriausiai uzsifiksuoja paskiausiai pasakyta informacija...