Darbo paieškos: pleputės :) konsultacijos

Atidarau antra dali. Cia yra I dalis
Noriu paprasyti merginu, kurios siuo metu ieskojo ir surado darba - gal galetumte pasidalinti patirtimi, kas jums asmeniskai padejo, o kas trukde. Kaip manote, kas buvo svarbiausia ir leme tai, kad konkursa laimejote butent jus?

Laba, plepute,
na as tai patirtimi negaliu pasigirti, nes kazkaip niekur nebesiuntinejau savo CV ir praeita savaite vel pradejau veikti. Dabar manau, kad rudeni jau bus daugiau ir pasiulymu ir pokalbiu. Bet kiekviena syki vis perkratau sia tema, stengiuosi nieko nepraleisti, nes atsakymai tavo tai aukso vertes
Man labai butu idomu suzinoti is psichologijos ta dali, kaip pritraukti sekme.
Ir dar norejau taves paklausti, ar nekvailas mano poelgis, nes as nusiunciau savo CV i viena tarptautine kompanija, nors jie net neiesko darbuotoju. Bet pamaniau, kad as noreciau labai dirbti tarptautineje kompanijoje, tai emiau ekspromtu ir pasielgiau taip. Gal sakau uzkibs kas ant mano kabliuko Dar prirasiau laiske keleta sakineliu apie save, nesiunciau motyvacinio, bet labai trumpai parasiau, kad as esu siekianti savo tikslu, vienas is tikslu dirbti tarpt kompanijoje, tai jiems ta ir paminejau ir paprasiau, jei sudominciau, tai prasom visada kreiptis su klausimais
Tai sakau, jei cia nieko labai kvailo nera, tai tada bandysiu ir i kitas kompanijas taip brautis Ka manai, plepute, apie tai? Ar tai nera labai izulus elgesys?

Neramioji, manau tikrai labai gerai pasielgei Nors manau, kad motyvacini reikejo prikabint...

Siaip jau turiu darbuka, bet labai megstu sita tema Man labai daug itakos turejo pleputes patarimai Sekme manau leme tai, kad pasiskaitinejus sia tema igijau pasitikejimo savim, kuo anksciau negalejau pasigirt, ismokau pasirasyt nestandartini motyvacini laiska, kitu mintys padejo paciai susivokt ko noriu Dabartiniam darbe prieme uz nuosirduma manau. Prisipazinau, kad truksta patirties ir nepasakojau, kad moku tai, apie ka vos vos girdejus. Kitas kandidatas buvo butent toks ir jo atsisake

Laaaaaaaaaaabai didelis aciu visoms ir sekmes ieskant

Nieko kvailo
Su Pleputės pagalba užmečiau tinkliuką, pati pasiunčiau savo cv į mane sudominusias firmas ir po kelių sav gavau kvietimą pokalbiui Tiek, kad prieš tai motyvacinį buvau nukopinusi ir pasiuntusi kaip el. laišką, tai užsiminė, kad motyvacinio negavo ir ar gal aš galėčiau jį pokalbiui atsinešt.... Atprintinsiu ir nunešiu tą patį Pasiteisinsiu, kad aš bla bla bla tik pradėjau ieškot darbo ir visai visai nepatyrusi... O šiaip apie firmą ir nelabai gerų atsiliepimų girdėjau Ale visai nepergyvenu ir einu pasitikinti - čia man bus pratybos prieš startą

Taip ir padarysiu


Man irgi labai įdomu Daug skaičiau apie taip vadinama "strateginį mastymą", patiko labai Louise L. Hay. Ar čia apie tai?


Trinti jokių budų negalima

Plepute, dar vienas klausimas:

vakar visai įdomų skelbimą radau, tik jo reikalavimai prieštarauja mano vienam principui - paprastai nesiunčiu CV į tas kompanijas, kurios reikalauja nuotraukos, nors čia atrankos kompanijos skelbimas, bet tikriausiai pati įmonė to reikalauja, ar ne? Man tai atrodo daugiau negu kvaila, esu sau pasakiusi, kad jei įmonė ieško darbuotojų pagal " nosies ilgį" taip taip ir vertins juos, o ne pagal darbą, todėl į tokius skelbimus net nežiūriu. Na, kaip manai ar verta peržengti per save ir siųsti nuotrauką (neesu aš baidyklė, gal kaip tik susidomėtų mane pamatę, bet aš nenoriu būti taip vertinama), ar siųsti CV be nuotraukos, ar visai ignoruoti tokį skelbimą? Ir iš viso, ką tu manai apie tokius reikalavimus? Na aš suprantu, kad kai kuriuose darbuose reikia reprezentatyvios išvaizdos, bet... Padiskutuokim kas yra reprezentatyvumas, mano nuomone tai: klasikiniais rūbais apsirengęs, neišsišokančią šukuoseną nešiojantis, neturintis matomose vietose tatiruočių ar neįprastose vietose auskarų žmogus, ar ne taip? O jei nori pamatyti kokios spalvos mano akys, tai tegul pakviečia į pokalbį ir pamatys, ar ne taip?

Nuotraukos padeda darbdaviau geriau atsiminti pretendentus. Manau tik tiek.
O ar siųsi nuotrauką ar ne, nemanau, kad tai įtakos rezultatus. Jei cv "užkabins", tai ir pakvies.

Artemide, kol lauki Pleputes atsakymo, gal pasiziurek ka ji jau rase apie tai. Man rodos, tikrai nemazai buvo kalbeta apie nuotraukas

Aš savo CV padariau su nuotrauka, tai kai pakviecia pokalbiui tai isgyria CV sako viena iš tvarkingiausių del to ir kviečia pokalbin, nes sunku isirinkti is visu, gaila dar nieko nelaimejau, bet treciadieni dalyvauku konkurse tureciau laimeti, nors bijau klausimu kaip atvyksite i darbą (ten tik su mašina galima atvažiuoti, o aš nevairuoju), ar kur desite vaiką kai sirgs (žinoma pati žiurėsiu darbas to nevertas, kad vaiką sergantį kam kitam patikėčiau)

Plepute, butinai parasyk, tikrai be galo idomu net ir nezinantiems. Kazkiek domejausi Neuro-lingvistic programming, bet kad i tai isigilinti, reikia skirti daug laiko. Butu visiems naudingai retkarciais glaustai sia tema gauti informacijos

Neramioji, tau jau merginos atsake, tai as galiu jom tik pritarti, kad tai yra netgi ismintingas poelgis Atsimenu, kaip ankstesnej temoj Ieva-Pieva pasakojo, kad keli jos draugai taip susirado darba. Ir as pazistu irgi tokius zmones. Tai yra visai realus kelias. Nes skelbimus deda ir paieska skelbia imones, kai jau darbuotojo labai reikia, kai jau nera kaip kitaip issisukti ir yra nemazai imoniu, kuriom kaip ir reikia darbuotojo, bet vis rankos neprieina prie to. Arba vadovas jau pradeda mastyti, kad darbuotojo lyg reiketu ir jau zvalgosi aplink. Arba staiga suzino, kad ji palieka darbuotojas. Ir tokiu atveju ateina tavo laiskas su CV ir motyvaciniu Aisku, kad jie su dideliu dziaugsmu tave pakvies i pokalbi. Ir siaip pakvies net jei tuo metu darbuotojas nereikalingas, bet is principo jiems idomus tavo CV. Potencialius kandidatus reikia zinoti, tureti omeny, kad butu i ka kreiptis jei staigiai prireiktu.

Agotuk, labai dziaugiuosi del taves Linkiu, kad tas pokalbis duotu kuo daugiau naudos visom prasmem. Parasyk po to ispudzius, ok?

white:), man tavo zodziai kaip Dievui i ausi

Artemide, del nuotraukos: merginos gerai paaiskino, ypac Tatjana, kad jau rasiau apie tai O siaip yra dvi galimybes: darbe reikia reprezentatyvios isvaizdos (ir tai nera lygu grazuolei) arba ne. Pirmu atveju nuotraukos praso butent del to, antru atveju nuotraukos gali prasyti tam, kad atsimintu kandidatus, siaip del tvarkos, kuri yra toj imonej, ir daug kitu galimu priezasciu, apie kurias zino tik darbdaviai. Todel jei pagal darbo pobudi matai, kad reprezentatyvios isvaizdos nereikia, vadinasi prasoma del "tvarkos". Jei nenori siusti nuotraukos, gali nesiusti. Jei CV tiks, vis tiek pakvies pokalbiui Jei reprezentatyvios isvaizdos reikia, geriau nuotrauka ideti...

Del sekmes ir psichologijos: pazadu per savaitgali parasyti viska, ka zinau

Na kai gi, bandysiu parasyti ka nors apie sekme. Kai pradejau galvoti ka cia tokio parasyti, kad butu glaustai, aiskiai ir naudingai, supratau, kad reikia apimti nemazai temu tai atrode ne taip paprasta... ir staiga gavau straipsni, kuris visu pirma priverte mane pacia susimastyti, visu antra, tai yra butent tai, apie ka norejau jums papasakoti. Neivardinant, kad tai psichologija, nlp ir kruva kitu terminu, jame aiskiai yra pasakojami pagrindiniai sekmes ir mastymo mechanizmai. Iki dabar esu apsalus ir negaliu suvokti kaip cia vienam zmogui pavyko taip taikliai viska aprasyti.
Taigi, as ji tiesiog isverciau i lietuviu kalba. Is karto atsiprasau uz klaidas, kuriu tikrai bus. As stengiausi ju nedaryti, bet jos su manim nevisada draugauja
Straipsni parase labai zymus Rusijos oligarchas (ir del to mano sokas dar didesnis, nes is sito zmogaus galejau tiketis bet ko, tik ne sito). Jis daug mini Rusijos zmones, bet nekreipkite i tai demesi. Dar jis raso apie pinigus ir kaip juos uzsidirbti (ir per tai aiskina sekmes mechanizma), bet jei vietoj pinigu irasysite bet kuri zodi, gausite straipsni apie ka norite: kaip suvilioti vyra, kaip padaryti karjera, kaip nugyventi idomu gyvenima, kaip uzauginti dorus vaikus ir t.t.
Bandysiu ji ikelti, jis yra ilgokas, neisivaizduoju kiek reikes postu, bet jus jau nepatingekite, perskaitykite gerdamos arbata, gerai?

Taigi...

Kam as visa tai pasakoju?

Esu senstantis zmogus, kuris pasieke gyvenime viska, apie ka svajojo. Savo pinigu neisleisiu iki gyvenimo pabaigos, o jei paziureti kiek as ju leidziu, tai galeciau su jais pragyventi dar daug gyvenimu.

Manes daugiau nedomina pinigai. Esu zydas, bet beveik visa savo gyvenima gyvenau Rusijoje, gerai pazinau sia sali ir zmones, istyriau rusu silpnasias ir stipriasias puses. As pradejau kaip negailestingas ekspluatatorius ir zydas, bet su laiku siems superistvermingiems ir didingiems zmonem pajutau nuosirdzia simpatija. Linkiu jiems visko kas geriausia.

As pakeiciau religija, perejau i staciatikiu baznycia, nesutikau su labai daug dalykais zydu bendruomene, nors zydu likau.

Mano pinigai, is pradziu isplesti is Rusijos, dabar dirba jos naudai ir mano gyvenimo patirtis taip pat galetu buti jai naudinga. As tikiuosi, kad publikuodamas si straipsni (kuris is pradziu buvo parasyta mano imones darbuotojams), as padesiu tiems, kurie jaucia nevilti ir nebezino kaip isspresti savo problemas.

Is tiesu nera taip, kad kiekvienas gali rasti sau vieta po saule, bet pinigu gali uztekti visiems. Tam reikalingas, visu pirma, noras ir gebejimas juos priimti ir sekme, sekme, dar karta sekme.

Paklauskite bet kokio ruso: kas yra sekme? Jis atsakys – kai sekasi ir tai nepriklauso nuo taves. Zydai mano kitaip. Nuo mazens mus mokina, kad sekme – tai kryptingo veiksmo rezultatas, o isoriniai ivykiai is tiesu ivyksta del zmoniu, ju valios ir tikejimo.

Pasaulis nera chaoso stichija ir sekme nera tiek akla, kaip mano daugelis zmoniu. Zmones pasaulyje gauna skirtingas pinigu sumas, nes skirtingai suvokia tikrove, kitaip mato si pasauli. Tam, kad jus taptumete turtingi, reikalingos permainos ne isoreje, tai turi buti permainos jusu viduje. Jei norite, tai yra sekmes magija.

Musu proteviai ruosdavosi medzioklei ir piese gyvuna ant smelio, kaip jis ji uzmusa. Kam jie tai dare? Tiesiog jie zinojo (ir tas zinojimas buvo perduodamas tukstanciais metu), kad bet kuri materialini veiksma seka planas, ateities ivykio ideja.

Si magija nebuvo primityvi, ji padejo medziotojui gauti tikra gyvuna. Tai tikejimo galia – galia materializuoti musu norus ir isivaizdavimus. Arba kitaip – materializuoti musu baimes ir fobijas.

Kai 90-uju pradzioje as, budamas dar jaunas mokslinis darbuotojas, pradejau savo versla, as labai grieztai laikiausi vienos Vakaru socialines psichologijos salygu: „atleisti net ir pati talentingiausia darbuotoja, jei jis skledzia pesimizma ir netikejima i kolektyvo sekme“. Tuo metu as tiesiog norejau buti madingas ir dirbti pagal vakaru standartus ir nelabai supratau kam butent taip darau.

Dabar as tiksliai zinau kodel. Jei musu proteviu tarpe atsirastu labai talentingas medziotojas, kuris netiketu i ta piesiama paveiklsiuka, kiti tikrai nepagautu jokio gyvuno ir visi mirtu. Su tikejimu negalima juokauti: placebo (t.y. isoriniai materialiniai tikejimo atributai) gali buti kokie tik norite, nors ant smelio, ar ant veliavos, ar ant medziu... viska judina tikejimas ir judina tiek, kiek tas tikejimas yra stiprus.

Jei netiki i idejos sekme – geriau nepradek. Taip pataria visiems pradedantiesiams verslininkams. Jus tikriausiai manote, kad tai tik metafora? Kad verslo sekme tik dalinai priklauso nuo tikejimo. Ne, rysis tarp tikejimo ir sekmes yra tiesioginis.

Rusu patarles – liaudes pastebejimas

Sioje dalyje pateiksiu patarles apie sekme ir nesekme. Jose sukaupta liaudes ismintis ir pastebejimai sia tema.

"Дуракам лишь клад дается" („tik durniams duodamas lobis“). Si mintis is pirmo zvilgsnio atrodo nelogiska ir nesamoninga, bet ji teisinga. Kodel lobis, o jei paimti placiau, turtai, duodami „durniams“?

„Durnius“ turi viena labai idomu bruoza – pradedamas kokia nors veikla, jis negalvoja apie galimus sunkumus, kliutis, kurias is karto „pamato“ protingas, kai isgirsta apie ideja. Del to „durniui“ patys sudetingiausi dalykai yra paprasti. Atrodytu, tai yra jo asmeninis reikalas – nors ir nematai sienos, vis tiek i ja atsidursi.
Bet – koks stebuklas – „durnius“ nematydamas sienos pro ja praeina net nepastebedamas to! Ir ne tik pasakose, bet ir kiekviena diena gyvenime. Sekme jam ateina naturaliai. Tai reiskia, kad siena, kuria taip puikiai mato „protingasis“ is tiesu yra isivaizduojama, sukurta jo samoneje, tai iliuzija.

Si savybe – dvasiskai tupu ir nesubrendusiu zmoniu sekme versle – nera atsitiktinumas ir taip pat tai nera „dangaus puokstas“. Pasaulis priklauso nuo musu isivaizdavimo apie ji. Kuo daugiau dvasiskai subrende ir inteligentiski zmones mato kliuciu, tuo daugiau (pagal ju paciu uzsakyma!) ju ir atsiranda. Pvz., jei intelegentui duoti uzduoti pradeti versla, jis suras tukstanti priezasciu, kodel nieko neiseis: ir susitartimas tarp rinkos dalyviu, ir didmeninku valdzia, valstybes korupcija ir t.t. Bet mes daznai matome, kad tokio inteligento kaimynas, kuris mokinosi atsilikusiu mokykloje (kartais net ir taip buna) staiga pradeda versla ir sekmingai ji daro, nes del savo kvailumo ir neissivistymo tiesiog negalvoja apie ji laukiancius sunkumus.

Mes piktokai ziurime i „durniu“: nemato jis sienos, nu nieko, tuoj supras. O jis praeina ir sienos kazkodel nera. Mes einame is paskos ir atsiduriame i siena. Kodel? Tiesiog mes gyvename skirtinguose pasauliuose. Bet apie tai siek tiek veliau.

"Беда не ходит одна" (beda nevaiksto viena) – dar viena patarle. Kodel? Pagal tikimybiu teorija dziaugsmas ir liudesys, sekme ir nesekme turetu buti pasiskirste tolygiai, bent jau chaotiskai. Bet mes ir patys pastebime, kad likimas suduoda smugius tuo paciu metu. Kazkodel viena nelaime pritraukia kita, kuo ju daugiau, tuo dar daugiau visko ivyksta. Kas atistinka? Juk sekme ir nesekme yra dalykai, kurie nuo musu valios ir proto nepriklauso. Kaip mes galime apskaiciuoti sekme ar nesekme? Kaip galime ja padidinti ar sumazinti? Apie tai siek tiek veliau, o kol kas atsiminkite – zmogus, kuris patyre nesekme, kazkokiu budu praranda „imuniteta“ ir viena nelaime atidaro duris kitoms, kurios isoriskai su pirma nelaime nera susijusios.

"Паршивое козлище всю овчару портит" (nezinau, kaip tiksliai isversti, bet tipo bloga avis gadina visa banda). Esme aiski – ligotas gyvunas uzkrecia visus likusius. Bet kalbame ne apie gyvunus ir ligas. Simboliskai pasakyta – vienas komandos narys, kuris siuo metu yra dvasiskoj duobej, sugeba sugadinti visa kolektyva, ji isardyti. O kodel nebuna priesingai? Juk atrodytu, kad kolektyvas turi daugiau galimybiu pakeisti ta viena nesveika. Kokia nauda tam vienam nesveikam kovoti su aplinkiniais? Daznai jis net neturi tikslo kazka keisti – tai ivyksta naturaliai. Socialine tikrove kolektyve pasikecia ir is sekmingo kolektyvas tampa nevykeliu ir verkslentoju minia. Kodel? Mes tuoj prieisime prie tikroves materializmo santykio su tikejimu ir zmogaus valia.

"Родился в рубашке" (gime marskineliuose) - cia apie sekminga zmogu. Kaip patarleje „beda nevaiksto viena“ cia irgi yra pabreziama: kuo daugiau sekasi, tuo dideja tikimybe pasisekti dar labiau. Ku daugiau laimejimu, tuo daugiau sansu laimeti dar karta. Kuo akivaizdesne sekme, tuo daugiau sansu, kad tai pasikartos. Kodel? Kas per rysys? Atrodytu, kad kai zmogus patiki, kad jis sekmingas, jis po to stebuklingai tampa sekmingu?

"Деньги идут к деньгам" (pinigai pritaukia pinigus) – dar vienas tam irodymas. Kodel turtingi tampa turtingesni, o vargsai daugiau ir daugiau praranda?

"Никогда не говори за людей "нет", пока они сами тебе его не сказали" (niekada nesakyk „ne“ uz zmones, kol jie patys tau to nepasake) – labai ismintinga ir praktiska patarle. Kartais zmogus taip aiskiai isivaizduoja neigiama atsakyma, taip gyvai mato ta savo nesekmes scena, kad jau nera reikalo bandyti: saves paklause, pats sau atsake, ko reikia dar?

Bet neretai mes sutinkame situacijas, kai toks zmogus vis delto pabando isgirsti atsakyma. Ir jis nei kiek nenustemba, kai rezultatas yra lygiai toks pats, kaip jam sake jo vaizduote. Atrodo, jis taip tiksliai viska apskaiciavo – bet staiga kazkas pasiekia sekme su tais paciais pradiniais duomenimis. Kodel?

Visatos metafizika

Kai krikscionis skaito Biblijoje aiskia „Visatos naudojimosi instrukcija“ – „prasykite ir bus jums duota“, „turekite tikejima nors zirnio dydzio – ir jus galesite judinti kalnus, isakineti medziui eiti i vandenyna“, tai jis supranta tai kaip siek tiek atitolusia nuo gyvenimo alegorija.

Zydas geriau uz rusa zino, kad si teksta reikia suprasti tiesiogiai, kad pries mus – efektyvi gvyenimo sistema. Jezus puikiai zinojo atsakyma i klausima kaip uzsidirbti pinigus. Indusai turi ideja apie „maja“ – visatos iliuzija, kuri supa zmogu, tai mirazu karalyste, kuri slepia tikrove. Ar materiali gamta – iliuzija? Ar pastovus, taip mums gerai pazistamas pasaulis yra tik mirazas? O desniai, kuriem mes pripratome paklusti – jie sugalvoti musu paciu?

Sau as jau labai seniai i siuos klausimus atsakiau „taip“. Esu mokslininkas, turintis laipsni, ir verslininkas, turintis milijonus, ir as gerai zinau: jei rytoj zmonija patikes, kad zeme yra kvadratas, tai is kosmoso prades siusti staciakampius musu planetos paveikslus.

Jau nuo mokyklos mes zinome, kad materijos nera, kad viska sudaro daleles, kurios yra nutolusios viena nuo kitos kosminese proporcijose. O daleliu viduje – tustuma. Atomo branduolis turi savo elementus. Kol kas mokslas surado „kvarkus“. Ateis laikas ir irodys, kad ir jie yra tusti. Taigi, materija neegzistuoja. Bet gal egzistuoja energija?

Fiziku skaiciavimai rodo, kad visu teigiamu ir neigiamu energiju suma visatoje turi butu lygi nuliui. Mes ir patys zinome, kad veiksmas lygus atoveiksmiui – ar tai ne prelaida pagalvoti apie energijos realuma?

Jei nera materijos, nera energijos, gal yra tuscia erdve? Siuolaikinis mokslas erdve suveda i matematini taska be turio. Begalybes salygose bet kokiame visatos taske galima atideti matematiskai lygias atkarpas. Bet juk tai yra rutulio formule! I gaunasi, kad mes visa laika esame to pacio rutulio viduje, kiek bejudedami.

Begalybe nera kazkas didelio, kaip mums atrodo. Dideli daiktai vis tiek turi materialinius parametrus, o begalybe ju neturi. Matematiskai ji daug arciau nuliui, nei dideliams skaiciams.

Visatos didumas ir supratimas apie zmogu kaip jos dalelyte yra sizofreniska XX amziaus iliuzija. Ji atspindi ne tikra padeti, o tik sugniuzdyta jos kureju dvasia.
Jei priimti indusu ideja apie maja, materialumo iliuzija, kas yra is tikruju? Man atrodo (ir tai patvirtina mano verslo patirtis), kad is tikruju egzistuoja dinamine asmenybes ir Visatos susietumo sistema, labai lanksti ir paklustanti asmenybes brandai.

As isivaizduoju visata kaip aparata, kuris iliustruoja musu isivaizdavimus apie ja. Mes trumpam ateiname i „maja“ ir egzistuojame cia tokiame pasaulyje, kuri patys sau sukuriame. Atrodytu – pasaka, svajone!

Bet pavojus yra tame, kad musu samone sugeba sumodeliuoti ir blogi, ir pragara zemeje. Nereikia tuom kaltinti visata – jis tik ivykdo musu uzklausa. Kaltinti reikia save – todel didziausi pasaulio mokytojai visa laika kalbejo apie zmogaus pasikeitima. Jie zinojo, kad su senais poziuriais i vista neimanoma sukurti naujo pasaulio.

Mes gyvename valios ir tikejimo pasaulyje. Ir tiek. Visa kita turi „placebo“ pobudi. Kas yra placebo? Medikai taip vadina bet ka, ka duoda pacientui teigdami, kad tai vaistai. Tikedami, kad tai vaistai, dauguma pacientu pasveiksta. Tai va, akcijos, pinigai, diplomai ir visa kita yra jusu placebo, jusu kabliukai tikejimui. Paziurekite i juos idemiau – kuom virstu sie spalvoti popieriukai be kolektyvinio tikejimo jais? Tik jusu tikejimas ju verte daro juos is tiesu vertingais. Mazo to, tai padaro juos jums labai sunkiai pasiekiamais. Jei viduje tikite, kad pinigus uzdirbti yra sunku – tai jums tai bus padaryti labai sunku. Paklusni Visata jums pateiks faktus kurie patvirtins jusu „teisinguma“ – juk ji dirba pagal jusu uzsakymus.

Tikejimas – pavojingas, dvigubas faktorius. Jis gali padeti mums augti, jis gi gali mus suzlugdyti. Jis praturtina mus, ir jis atima is musu paskutines jegas.

Savo pasauli mes pirmiausiai gauname is tevu. Tai yra tai, ka indusai vadina „karma“. Kadangi dvasia, kuri tik ateina i maja, neturi savo isivaizdavimo apie gyvenima, jo pasauli sukuria mokytojai. Kas pasaulis buvo tevams – svente ar katorga – tuom jis taps ir vaikui. Po to, kai mes vis labiau materializuojames, mums vis sunkiau pakeisti savo „karma“. Mus itikino – ir irode faktais, pavyzdiais – kad uzdirbti tukstanti sunku. Ir mes nesuprantame – kaip kazkas gali uzdirbti milijona? Juk tai akivaizdu...

Pasikeitimu laikotarpiu tampa labai aisku, kiek daug reiskia musu supratimas apie gyvenima. Po reformu 90-ais viena Rusijos dalis mane, kad kapitalizmas yra rojus – ir ji dabar gyvena rojuje, bent jau materialiame rojuje. Kita dalis tikejo, kad kapitalizmas yra pragaras, ir jie atsidure pragare.

Is tiesu bet kurie „izmai“ yra tusti, ju turini sudaro jusu isivaizdavimai apie Visata. Makrso ir Smito zmones vienodi – tiesiog jie gyvena skirtinguose pasauliuose, visatose.

Visata surado skirtingi sluoksniai ir isivaizdavimai:

1) Musu asmeniniai isivaizdavimai

2) Kolektyviniai ir grupiniai isivaizdavimai

3) Istoriskai susiklose isivaizdavimai

4) Absoliutus gamtos desniai, kurie niekada nesikeite zmonijos atminty

Egzistuoja ir „nuosprednziai“ – mes nezinome kodel, bet tikrai zinome, kad tai „neimanoma“, o tai „mazai tiketina“, tai „visai tiketina“, o tai „neisvengiama“.

Taciau zmogaus valia, jei ja treniruoti (kaip sportininkai treniruoja savo raumenis), gali priespastatyti save „absolutiems desniams“, kurie turi nuosprendi „neimanoma“. Komandiruotese Pietu Rytuose (Azijoje ir Indostane) sutikau ir bendravau su jogais, magais, vienuoliais, kurie iveikdavo gravitacija, teleportuodavo daiktus. Tai – valios virsunes, didziule jos jega, kuri yra butent tai, ka mini Jezus kaip apie „tikejimo zirniu“. Ne kiekvienas sugeba iveikti maja prie pat jos saknu.

Mes zinome, kad tokie buvo Jezaus mokiniai. Labai aiskiai aprasytas ivykis, kai mokinys priestaraudamas gamtos desniams, nuejo pas Jezu, o po to suabejojo tikejimu ir nugriuvo.

Prisipazinsiu, tokiu virsuniu as nepasekiau ir vargu ar jau pasieksiu. Bet as zinau, kad jei jus iskelsite tiksla praturteti, jums nereikia eiti pries gamtos desnius, nes tai yra ne „butino“ kategorija, o „tiketino“ kategorija.

Mazai kas is jusu (kaip as) mate skrendancius zmones. Bet praktiskai visi mate turtingus zmones – gal net gretimame kambaryje.

Kaip jau parodziau, sekme nera akla. Ji duodama kiekvienam „pagal jo tikejima“, pagal tai kiek ir ko praso zmogus.

Zydu seimoje nuo vaikystes mokina valia tureti ir gauti pinigus. Butent tame slypi ju turtu paslaptis. Aisku, po to isoriskai atrodys, kad padeda ir zydu bendruomene, ir ju rysiai, bet pagrindu viskam tapo zydu tikejimas i ju isrinktuma. „Dievas atiduos mums visus pasaulio turtus“ – sake zydai amziu amziais. Turtus jiems dave, aisku ne Dievas (kurybiska, mastanti, dora Visata superasmenybe), o Visata (maja, materialumo iliuzija).

As manau, kad Dievas su liudesiu ziurejo i tai, ka dare mano tauteciai. Bet Visata kiekvienam duoda pagal jo tikejima, o ne pagal jo doruma. Kur geriau pasakyta, nei Biblijoje „gausite pagal savo tikejima“.

As uzaugau aplinkoje, kur i pasaulio pinigus tikima kaip i nuosavus pinigus. Zydai turi tai nuo gimimo, bet tai nereiskia, kad tokios valios pinigams negali uzauginti savyje kiti. Tiesiog kitoms tautoms tai padaryti siek tiek sunkiau, nes ju mentalitetas apkrautas visokiom zalingom placebo.

Pajamu didinimo metodika
Taigi! Pasiruoskite save treniruoti. Pirmiausiai pamatuokite savo sugebejimus „naturalioje“ busenoje – kiek jus uzdirbate, kiek jums suteikia jusu individuali Visata.

Pirmiausiai paanalizuokite savo bendravimo rata, atmeskite skeptikus ir verkslentojus, pesimistus. Geriau suraskite sau bendramincius – optimistus, kurie tiki i sekme kaip ir jus. Eiti prie tikslo kartu visada lengviau, nes tai jus palaikote vienas kita. Isorej tai gali atrodyti netgi kaip „nusikalteliu grupuote“, „banda“ – kartais tai padeda, bet tik kaip placebo. Grupiruociu yra labai daug, bet dauguma is ju nieko nepasieka. Nes esme ne grupiruoteje, o jos savybese.

Labai svarbus ir sudetingas etapas – atsisakyti „seno pasaulio“, tikroves, kuri buvo sukurta tevu ir draugu pastangomis, jusu vaikystes patyrimais. Tai, kad jums dabar atrodo „objektyvi tikrove“ is tikruju yra atsitiktinis fantaziju (is skirtingu saltiniu) apie pasauli rinkinys.

Pagalvokite, koks turi buti „naujas pasaulis“? Gal but, jus viskas patinka „senajam“, tada as galiu jus tik pasveikinti. Gal but jum truksta ko nors kito, ne pinigu?

Dabar mes kalbame tik apie pinigus. Jei jus tvirtai esate isitikines, kad jums truksta tam tikros sumos, pasiruoskite sturmuoti nauja tikrove.

Jei jus esate vargsas mokytojas ir svajosite apie milijona doleriu, tai galiu garantuoti, kad jum nepavyks. Tai yra tas pats, kaip pradedanciajam sportininkui dalyvauti pasaulio cempionate. Jus turite suprasti, kad Visatai nieko nera neimanomo (buna, kad ir vargsai laimi milijona), bet yra dar daug dalyku, kuriu jus negalite.

Bukite realistais. Pajamu augima planuokite kitiems metais taip, kad butu erdve manevrams ir nepradekite nuo daugiau nei 20%. Viena karta as iskeliau tiksla „padvigubinti pajamas“ – ir nieko nepasekiau – ne todel, kad metodika klaidinga, o todel kad pats is tiesu netikejau tuom.

Cia yra tokia rizika: uzdesite auksta kartele, nepasieksite jos ir atsiras dar daugiau abejoniu. Po kiekvienos nesekmes grizti i sekmes trajektorija pasidaro vis sudetingiau, nors neimanomu situaciju, kaip zinome , nebuna.

Didziausias pavojus. Atrodytu, kas paprasciau? Uzsinorejai, rimtai uzsinorejai ko nors ir – bac! Stai jis, tavo noras paruostas is Visatos glebiu...

Is tiesu Visata igyvendina ne visus norus. Psichologines technikos visame pasaulyje mokina apie ta pati: reikia ismokti iveikti emocine noro puse, t.y. geisma.

Palyginkite savo pojucius dviejose situacijose. Jus norite pavalgyti, jus einate i virtuve, atidarote saldytuva. Jusu vidiniame pasaulyje yra noras valgyti, bet geismo nera. Jus ramus, emociju nera.

Jus neklausiate kaip ir is kur jusu saldytuve atsirado kefiras ir desra. Jus zinote, kad jie nukeliavo pakankamai sudetinga kelia, bet jus juos visada turite ir nesijaudinate del to. Jie salia, tik istiesk ranka ir paimk.

Musu jausmu gali nesuprasti Azijos ir Afrikos tautos, kurios masiskai mirsta is bado. Ju atveju yra ne tik maisto noras, yra ir baimingas geismas, baime, kad maisto gali nebuti. Kuo stipresne baime, abejones, tuo mazesne tikimybe gauti norima.

Kaip rase Puskinas „Kuo maziau moteri mes mylime, tuo labiau jai patinkame“. Ta pati galima pasakyti apie pinigus, nes principas yra tas pats. As nezinau nei vieno verslininko, kuris MYLETU pinigus. Verslininkai naudoja pinigus, ciniskai ir praktiskai, o meile pinigams juos sunaikintu. Jus zinote, kad tam, kad gauti pelna, reikia pinigus ideti ir kuo maziau pergyvensite del to, tuo geresnis rezultatas.

O vat vargsai pinigus myli. Jie laiko juos rankose, perskaiciuoja, vertina juos, o pinigai pas juos neeina. Todel ir yra pagrindinis verslo sukis, kuri jus daug kartu girdejote: „Sutaupyti dideles sumos neimanoma, ja galima tik uzdirbti“.

Kame reikalas? Visata kartu su musu uzsakymu (noro forma) gauna dar viena uzsakyma (geismo forma) apie tai, kad tai yra sunkiai pasiekiama. Jei jus troskate kazko, tai prie jusu uzsakymo yra pakabukas: „nori gauti su didziuliais sunkumais“.

Ir nera ko kaltinti. Jus paprasete kazko su sunkumais, jus ta ir gausite. Jis, aisku, apaugs visokiom placebo (tokiom kaip ekonomines salygos, industrijos augimo tempas ir t.t.), bet visa tai yra ir liks placebo.

Viena karta ekonominiame forume verslininkai is Turkijos skundesi, kad Turkijoje yra viskas kaip Europoje, tik gyventoju pajamos 10 kart mazesnes.

„Nieko nesuprantame! Desniai tie patys, klimatas irgi, gamyba dinamiskai auga – o zmones kaip gyveno 10 kart blogiau, nei Europoje, taip ir gyvena...“

Rusija su savo Vakaru standartais yra kitas pavyzdis. Kai kuri dalis isiliejo i standarta ir vartoja kaip europieciai (kitas klausimas, ar tai yra gerai). Kiti netiki sekme, o tai reiskia, kad net ir naudingose salygose gyvena kaip nevykeliai.

Taigi, jus turite nora. Jus galite ji uzrasyti del savikontroles arba gerai isiminti. Jis turi butu (ir jums atrodyti) realistiskas, nelabai stipriai keisti jusu gyvenima, butu saltai apskaiciuotas bei jokiu troskimu.

Tarkime, gaunate 800 Lt. per menesi. Viena diena paimkite lapa ir uzrasykite „Nuo kitu metu gausiu 1000 Lt.“

Dabar pagalvokite, koki placebo jus galite padaryti, kad pasiektumete si tiksla? Kokie veiksmai jus itikins, kad jus galite daugiau uzdirbti? Ant ko reikia statyti tikintis sekmes? Tai reikalinga ne visatai, kuriai jusu prasymas – smulkmena, tai reikalinga jums, kad palaikyti jusu tikejima. Zinokite, kad visata ir taip duos jums ko prasote be jokiu jusu veiksmu, jei tik troskimas (geismas) ne pateiks kita prasyma del „sunkumo tai gauti“. Kuo sunkiau tai atrodo, tuo sunkiau tai pasiekti. Vieni tarsi zaisdami gauna diploma, kitiems tai kainuoja daug laiko ir nervu. Vieni apsigyna disertacija tarsi nieko nedarydami, kiti to nesugeba pasiekti per visa gyvenima. Vieni guli ant sofos ir uzdirba milijonus, kiti nuolat laksto ir negali normaliai pragyventi.

Negeiskite! Nesakykite sau „butu gerai“, o zinokite, kad ten jusu laukia tas ar anas ir stenkites ta zinoti ramiai. Jei paliekata ka spintoje, juk nepregyvenate ar is tikruju ten yra butent tiek. Lygiai taip pat jusu zinojimas apie ateiti – be isgyvenimu, aistru, tarsi stebetojas.

Ziurekite i ateiti lyg prisimindami praeiti. Pvz., „beje, kita savaite as surasiu neapskaiciuota tukstanti! Kam gi ja panaudoti? Gal padeti i banka arba nupirkti dovana zmonai?“

Kad issilaisvintumete is troskimo, skausmingos baimes pries neissipildyta nora rekomenduoja savo nuosava metoda – „prioritetu perkelimas“. Taip atsitinka, kai zmogus su visa aistra atsiduoda visai kitam reikalui, pvz., sodininkystei. Visa diena jam „skauda“ galva – kaip geriau apdoroti zeme, pasodinti geles ir pan. Ir tik pereferijoje jo galvoje yra mintis „kita menesi gausiu 300 tukstanciu, kur as juos padesiu?“...

Jei sergate uz soda, sportine komanda arba moksline katedra, reikalai eisis baisiai, nes kuo labiau jaudinates, tuo sunkiau seksis. Na ir tegul geles sode neuzauga, uz tai 300 tukstanciai ateis laiku. Aisku, gali buti, kad geles bus puikios, o pinigai neateis Vadinasi, jums dar nepavyko perkelti savo baimes.

Jei paanalizuosite turtingus zmones, tai butinai pamatysite, kad jie turi kazkokia „aistra“, kuri atrodo netgi kvaila. Kodel jis rupinasi futbolu, kai jo imone uzdirba milijonus? Bet butent futbolas leidzia jam nesikoncentruoti ties baimiu ir nerimu.

Musu pasaulis, jei atmesti materializmo iliuzija, yra skirtingu valiu ir tikejimu kryzkeles – versle jusu valia turi buti stipresne uz pirkejo ar konkurento valia. Kova butent vidineje tikroves puseje, t.y. valiu kova, apsprendzia baigti. Prekes pavadinimas ir jo kokybe – tai antraeiliai placebo, loteriniai bilietai.

Kiekvienas zmogus, kuris turejo savo versla, jums patvirtins, kad prekyba priklauso ne nuo prekes, o nuo pirkejo. Vienas sugeba parduoti labai prasta preke, o kitas parduoda „auksa“ ir vis tiek negali jo parduoti net uz puses kainos. Vienas gudriai parduoda nereikalinga preke, o kitas nesugeba parduoti labai reikalingos prekes. Kame reikalas?

Isoriskai – psichologijoje, pirmas kovoja, antras uzsidares, nepasitiki savimi, prislegtas. Bet isiziurekite – kodel gi taip? Ar nera akivaizdus atsakymas – pirmas yra valios zmogus, o kitas tikrai nevykelis.

As daznai maciau, kaip pasikeisdavo zmones, kai jie gaudavo ta taip reikalinga jiems placebo – kai jiems pradedavo atrodyti, kad jie gauna tokia reikalinga priemone ir dabar jie gali viska.

Savimi nepasitikintis aspirantas, staiga apsigynes desertacija, staiga tapdavo liutum – jam pradejo atrodyti, kad jis stipruolis. Kodel? Del kazkokio popieriuko, kuris kitam visai nepadeda? Ar nuo to tikejimo, kuri butent sis zmogus idejo butent i si daikta?

Atsiminkite, kad jega ne daikte, o jusu tikejime. Ne amuletas, ne talismanas apsaugo, atnesa laime, o su jais susijes didingumo vaizdas. Daiktas – visada placebo ir kitose rankose jis gali nieko nereiksti.

Pirmame etape labai naudinga save mistifikuoti. „As pasirasiau sutarti su tuo ir tuo. Dabar as viska galiu, viskas mano rankose“ . Jei jus is tikruju tuo tikite, tada ta sutartis taps jusu laimes zvaigzde. Jei tikejima prarasite, suprasite, kad tai tik popieriukas.

Jusu samoneje visa laika turi buti tikslas, bet jis neturi iseiti i pirma plana. Geriausiai bandyti tai perkelti i pasamone, kad negalvoti apie tai, o tik nujausti.

Pasidalinsiu savo metodu: as rasiau tam tikra skaiciu (savo tiksla) ant skirtingu popieriuku, skirtingose vietose, per posedzius, susitikimus. Visa laika tik skaiciu, be komentaru, be paaiskinimu. As pratinau save prie to, kad sis skaicius – ateity – mano ir priklauso tik man, as turiu prie to priprasti ir nesistebeti, kai jis atsiras mano cekiu knyguteje.

Tai praktiskai visada suveikdavo. Paskutiniuose verslo karjeros etapuose as is viso negalvojau is kur as ji gausiu. As tiesiog zinojau, kad aplinkybes susiklostys taip, kad man nebus kito pasirinkimo ir as tai gausiu.

Jus galite naudoti mano buda, galite sugalvoti savo – bet prisiminkite! Veikia ne popieriukai, ne skaiciai – veikia protas, mintis, visa kita placebo. Jei jus su sypsenele bandysite patikrinti mano metoda, jis nesuveiks, nes jus patys uzprogramuosite savo nesekme. Jau sakiau, kad faktai jusu rankose. Visata pateiks jums kiek tik noresite faktu, kad tik patvirtintu jusu teorija.

Si metodika pradeda veikti tik tada, kai jus tikite i jos sekme, kai is anksto planuojate pirkinius pinigams, kurie dar neatejo.

Apie gera ir bloga dvasia

As noreciau dar karta pabrezti, kad sios zinios, kuriomis dalinuosi, yra pavojingos. Neveltui as atskiriu Dieva, kaip kurybiska ir asmenybini prada, nuo Visatos, kuris yra tarsi iliuziju gaminimo aparatas. Praktiskai, jus pamatete pasauli be materijos, energijos, erdves, toki, koks jis yra – triju asmenu pasauli: jusu dvasia, gera dvasia ir bloga dvasia. Pasaulis visada toks buvo, nesvarbu ar jus apie tai zinote ar ne, jus visa laika esate tarp absoliutaus gerio ir absoliutaus blogio.

Pinigai yra neutralus. Geriu ar blogiu jie tampa tik musu rankose. Pinigai – tai ne monetos ar popieriai, tai musu didybes siame pasaulyje matas. Tampate turtingu ir tampate tarsi magu, kuris gali bausti ir gaileti, kurti ir ardyti. Visata visada duoda tiek, kiek prasote.

Bet Bloga dvasia stovi uz kiekvieno tokio valios akto. Pagunda panaudoti savo galia lydes jus visada. Yra du lygiai – valia gauti sau ir valia atimti is kito. Kadangi Visata yra begaline, joje yra visko, taigi uzteks visiems. Bet blogas zmogus nenori sutikti su tokiu principu, jis isitvirtina ne gaudamas daiktus sau, bet zemindamas kitus, parodydamas jiems „ju vieta“. Todel kiekviena karta, kai mes iskeliame savo tiklsus ir bandome tapti turtingais, mes turime dar iveikti sia „blogu“ turtuoliu valia pries mus.


------------------------- PABAIGA

O dabar mano pastabos
1. Jei kas neaisku, klauskite, nes jei bus neaisku, tai tikriausiai del vertimo
2. Kai sutvarkydavau jums CV, atsakydavau i jusu klausimus ir jus jautete, kaip auga jumyse pasitikejimas savimi, kai staiga pasaulyje atsiranda daugiau spalvu, sviesos ir vilties, ar tai nebuvo tas pats, kas aprasyta siame straipsnyje? Is savo patirties zinau (bet nerasiau cia specialiai), kad geras kandidatas, pasitikintis savimi, zinantis ko nori is gyvenimo ir is saves, praeis bet koki pokalbi su bet kokiu CV ir dazniausiai net be motyvacinio. Todel pasirasau po kiekvienu cia issakytu sakiniu - viska lemia tikejimas, valia, na ir biski smegenu irgi netrukdo