| QUOTE (Kolibriukė @ 2004 09 10, 21:04) | ||
Slyvute, aš palaikau tuos gydytojus, kurie tau abraziją darė. Negimdinį nėštumą organizmas priima savotiškai - vyksta gimdos decidualinė reakcija. Yra toks terminas. Tokia reakcija vyksta ir normalaus nėštumo metu. Tada gimdos gleivinė išbujoja, pasikeičia jos struktūra. Kai pradedi tepliot ir kraujuot - tai ta gleivinė atsidalina. Pati neišsikraujuotum niekada, vistiek anksčiau ar vėliau reiktų valyt. Tada ir infekcinės komplikacijos visokios gresia. Todėl manau, kad viskas buvo padaryta teisingai. Tikėkimės, kad gleivinė atsigaus, nes juk dar tik pirmas ciklas po didelio streso organizmui. Beje, manau, kad ginekologai žino įvarių "prijomų" kaip tą gleivinę priversti geriau augti  |
o aš išsikraujavau, kai buvo ne vietoje pastojimas
gal 15 d. varė kaip iš kibiro, galvojau, kad viskas jau man Tik po pusės mėnesio po išsikraujavimo paaiškėjo, kad yra pastojimas ne vietoje. Padarė laparoskopiją, o abrazijos jau ne.
| QUOTE (vilte @ 2004 09 12, 10:31) |
ant galvos plaukų visai mažai, labai ploni. Visada tokie buvo. Nors mama ir kirpėja, bet jau viskas išbandyta, kažkokia nepusiausvyra, net ant veido plaukų daugiau.  |
nu Tu jau čia perdėjai
Gražūs plaukai ant galvos, o kitų iš vis nepastebėjau. Graži mergaitė ir tiek
| QUOTE (viltis @ 2004 09 13, 06:32) |
| nu Tu jau čia perdėjai Gražūs plaukai ant galvos, o kitų iš vis nepastebėjau. Graži mergaitė ir tiek |
Nu palauk, kai susitiksim parodysiu, kokius bakenbardus turiu.
ir as noresiu pamatyti
prajuokinai su savo bakembardais.Dar musu susitikimu pradzioje skundeisi kokia tu plaukuota,tai specialiai atkreipiau demesi,ir jokiu bakembardu tikrai nemaciau ,keletas mazu plaukeliu,kaip pukeliu ant veidelio, i bakembardus nepanasu 
,keletas mazu plaukeliu,kaip pukeliu ant veidelio, i bakembardus nepanasu
Kolibriuk,
Šį kartą jau kreipsiuos į tave, kaip į neurologę.
Nepilnai 3 metai kamuojuosi tarsi užburtame rate. Įsivariau nakties baimę ir negaliu užmigti. Vis galvoju, kaip čia dabar neišsimiegosiu, jau slenka ir 2 ir 3 val., o 6 val. keltis, o aš dar nemiegu. Širdis kala, galva svaigsta. Vyras lanko jogą, bando mane atpalaiduoti, bet nesigauna ir finišas - TABLETĖ. Lankiausi psichoterapijos kursus prieš 2 metus, 1 metus gėriau Zoloft, Stilnox - nepadėjo, kartais pagerėja, bet jau nemoku apsakyti, kiek Lexotanil išnaudojau. Kartais paimu Lorafen prieš miegą. Jau valerijonams ir žolytėms ate. Seniai neveikia. Dabar eiti ant biuliotenio ir kreiptis oficialiai į psichikos specialistus negaliu dėl darbo. Problema - visiškas nemokėjimas atsipalaiduoti ir pasinerti į sapną. Paskutiniu metu nemiga vėl atsinaujinėja. Bijau, kad niekada negalėsiu to IVF daryti, nes išvis nemiegosiu nuo minčių, o vaikeliai tikrai neįsitvirtins. Be to dažnai tenka paimti raminamuosius, kas irgi nesuderinama su IVF. Vasara vėl lankiausi pas psichologus, na nepadeda ir viskas. Bijau to IVF, kad reikia imti paskolą ir dar tokia psichinė sveikata. Bet laikas tai spaudžia. Nerandu išeities. Aišku, kas buvo prieš 3 metus, tai dabar žymiai geriau, bet nakties baimės neįveikiau net su 3 psichologų pagalba. Nebežinau, kur kreiptis, viskas taip brangiai kainuoja ir ginekologai ir psichologai, nebeišsiverčiu. Liūdna man labai. Labai nenoriu gerti tų vaistų, bet prasikankinu naktį 3 valandas ir vistiek tenka juos paimti. Daug knygų skaičiau, gydžiausi Maloniosios g., netgi per relaksacijas nesugebėdavau kaip kiti atsipalaiduoti. Ką manai?
Šį kartą jau kreipsiuos į tave, kaip į neurologę.
Nepilnai 3 metai kamuojuosi tarsi užburtame rate. Įsivariau nakties baimę ir negaliu užmigti. Vis galvoju, kaip čia dabar neišsimiegosiu, jau slenka ir 2 ir 3 val., o 6 val. keltis, o aš dar nemiegu. Širdis kala, galva svaigsta. Vyras lanko jogą, bando mane atpalaiduoti, bet nesigauna ir finišas - TABLETĖ. Lankiausi psichoterapijos kursus prieš 2 metus, 1 metus gėriau Zoloft, Stilnox - nepadėjo, kartais pagerėja, bet jau nemoku apsakyti, kiek Lexotanil išnaudojau. Kartais paimu Lorafen prieš miegą. Jau valerijonams ir žolytėms ate. Seniai neveikia. Dabar eiti ant biuliotenio ir kreiptis oficialiai į psichikos specialistus negaliu dėl darbo. Problema - visiškas nemokėjimas atsipalaiduoti ir pasinerti į sapną. Paskutiniu metu nemiga vėl atsinaujinėja. Bijau, kad niekada negalėsiu to IVF daryti, nes išvis nemiegosiu nuo minčių, o vaikeliai tikrai neįsitvirtins. Be to dažnai tenka paimti raminamuosius, kas irgi nesuderinama su IVF. Vasara vėl lankiausi pas psichologus, na nepadeda ir viskas. Bijau to IVF, kad reikia imti paskolą ir dar tokia psichinė sveikata. Bet laikas tai spaudžia. Nerandu išeities. Aišku, kas buvo prieš 3 metus, tai dabar žymiai geriau, bet nakties baimės neįveikiau net su 3 psichologų pagalba. Nebežinau, kur kreiptis, viskas taip brangiai kainuoja ir ginekologai ir psichologai, nebeišsiverčiu. Liūdna man labai. Labai nenoriu gerti tų vaistų, bet prasikankinu naktį 3 valandas ir vistiek tenka juos paimti. Daug knygų skaičiau, gydžiausi Maloniosios g., netgi per relaksacijas nesugebėdavau kaip kiti atsipalaiduoti. Ką manai?
| QUOTE (vilte @ 2004 09 15, 10:06) |
| Labai nenoriu gerti tų vaistų, bet prasikankinu naktį 3 valandas ir vistiek tenka juos paimti. Daug knygų skaičiau, gydžiausi Maloniosios g., netgi per relaksacijas nesugebėdavau kaip kiti atsipalaiduoti. Ką manai? |
Nors nemiga tiesiogiai ir nėra neurologų duona, visgi parašysiu savo nuomonę.
Iš to, kaip aprašei, panašu, kad pati problema yra visgi psichologinė. Ji užsiciklino, todėl dabar išsivystė baimė, kad neužmigsi. Čia jau pasekmė. Pirmas vaistas, kuris yra rekomenduojamas tokiu atveju - Stilnox. Žinai, tas vaistas tikrai stebuklus daro. Kitiems, bet ne tau. Matyt, smegeninė tiek užsukta ir tiek vakare atsigulus veikia, kad net vaistai neužmigdo. Lexotanylis visai tam reikalui netinka - jo veikimas yra per silpnas, kad slopintų tiek, kad užmigtum. Lorafenas, relaniumas - čia jau palyginus sunkioji artilerija. Žolytės ir valerijonas - čia ne tas atvejis.
Pastaruoju metu labai reklamuojamas Xanax. Iš tikrųjų jis ne migdantis, o nervinę ir psichinę sistemą stabilizuojantis vaistas. Tačiau jam paskirti reikia būtinų sąlygų. Tai būtų vienas iš variantų, kuriuos galėčiau tau parekomenduoti.
Dar vienas variantas, kurį tau norėčiau pasiūlyti - ieškotis ne psichologo, o psichoterapeuto. Psichologai su savo relaksacijom deja ne visada padeda. Tiksliau absoliučiu daugeliu atvejų esant rimtai bėdai visiškai nieko nepadaro. Psichoterapeutų yra daug ir kvalifikuotų. Didžioji dalis dirba ir privačiai. Tada nereikės darbe sakyt kur eini ir ką darai. Psichoterapeutas išsiaiškins priežastis, kodėl taip yra, ir kartu bandys rasti ligą sukėlusią priežastį ir tada ją gydys specialiais seansais ir vaistais.
Tačiau raminantieji ir IVF absoliučiai netinka. Visiškai....
| QUOTE (vilte @ 2004 09 15, 09:06) |
| Nepilnai 3 metai kamuojuosi tarsi užburtame rate. Įsivariau nakties baimę ir negaliu užmigti. Vis galvoju, kaip čia dabar neišsimiegosiu, jau slenka ir 2 ir 3 val., o 6 val. keltis, o aš dar nemiegu. Širdis kala, galva svaigsta. Vyras lanko jogą, bando mane atpalaiduoti, bet nesigauna ir finišas - TABLETĖ. Lankiausi psichoterapijos kursus prieš 2 metus, 1 metus gėriau Zoloft, Stilnox - nepadėjo, kartais pagerėja, bet jau nemoku apsakyti, kiek Lexotanil išnaudojau. Kartais paimu Lorafen prieš miegą. Jau valerijonams ir žolytėms ate. Seniai neveikia. Dabar eiti ant biuliotenio ir kreiptis oficialiai į psichikos specialistus negaliu dėl darbo. Problema - visiškas nemokėjimas atsipalaiduoti ir pasinerti į sapną. Paskutiniu metu nemiga vėl atsinaujinėja. Bijau, kad niekada negalėsiu to IVF daryti, nes išvis nemiegosiu nuo minčių, o vaikeliai tikrai neįsitvirtins. Be to dažnai tenka paimti raminamuosius, kas irgi nesuderinama su IVF. Vasara vėl lankiausi pas psichologus, na nepadeda ir viskas. Bijau to IVF, kad reikia imti paskolą ir dar tokia psichinė sveikata. Bet laikas tai spaudžia. Nerandu išeities. Aišku, kas buvo prieš 3 metus, tai dabar žymiai geriau, bet nakties baimės neįveikiau net su 3 psichologų pagalba. Nebežinau, kur kreiptis, viskas taip brangiai kainuoja ir ginekologai ir psichologai, nebeišsiverčiu. Liūdna man labai. Labai nenoriu gerti tų vaistų, bet prasikankinu naktį 3 valandas ir vistiek tenka juos paimti. Daug knygų skaičiau, gydžiausi Maloniosios g., netgi per relaksacijas nesugebėdavau kaip kiti atsipalaiduoti. Ką manai? |
Ak, kaip man tai suprantama.
Kai pradejau spresti nepastojimo problemas, visai nervai issiderino-nakti neuzmiegu, diena koju nepavelku, sirdis dauzosi, prakaitas pilasi, jau galvojau, kad man klimaksas 26 m. prasideda
Zoloftas, Xanaxs, relanium, radedorm ir dar tie, kuriu pavadinimu nebepamenu buvo isbandyti, vieni padejo geriau, kitu poveikis netoks aiskus. Kai budavo visai chrenova susileisdavau Eglonyl ampules jis man labai pagerina apetita (nes buna, kad ne kasnelio negaliu praryt ) ir padeda is vakaro uzmigti. Tik jis man labai cikla isderina - pailgina. (as taip manau, kad jis). Na, net nezinau, gal ir tau tiktu, nors jis visus skirtingai veikia (idomu, ka apie tai mano musu gydytoja?)
Del psichoterapiautu ir ju pagalbos tokiais atvejais as turiu kiek kita nuomone (as pati esu baigus psichologija), nemanau, kad vien su jais galima issisukt.
| QUOTE (aistukas @ 2004 09 19, 14:48) |
| Del psichoterapiautu ir ju pagalbos tokiais atvejais as turiu kiek kita nuomone (as pati esu baigus psichologija), nemanau, kad vien su jais galima issisukt. |
bet man labai baisu, kad Jūs tokios jaunos ir be tokių vaistų neišsiverčiate
Manau, kad svarbiau už tabletes pozityvus nusiteikimas miegui, darbas su savimi, atsipalaidavimai. Aš pati negaliu vakare užmigti jei netrūksta miego: turiu labai anksti keltis, labai pavargti tik tada vakare užmiegu ir tai po kokio pusvalandžio. Bet jei ryte, savaitgaliais, išsimiegu iki kokios 12 val., tai viskas, galiu duotis iki ryto.
