Mama yra sudavus man 16metei, bet zinau uz ka. Ir atvede tuo metu i prota, dabar dekinga uz tai. O mes savu nemusam, statom i kampa, snekames, veikia!
jei tik butu leista pasirinkti tevus ....
surasyti nuoskaudas, patirtas vaikystej,neuzteks visos sm...
tevas alkoholikas tvirkino ,lupo ir derge namuose
motina isterike uzmerktom akim pedagoge ir vaiku luosintoja (pradiniu klasiu mokytoja ), gera tik kitiems, amzina auka ,veidmaine , melage .... kaip pavyzdi galiu pasakyt - uz kuciu vakara sudauzyta lekste klupejau daugiabucio laiptineje vienais triusikeliais ant zirniu kruvos,kol isgirdo mano bliovima kaimyne ir parsivede kucioms pas save ... mama po poros valandu atejo parsivest rekdama,kokia as bloga ,paskui nekalbejo apie savaite (lekste mat jai buvo labai brangi, jos mociutes jai dovanota, bet gi ji pati liepe man ja atnesti,o as eidama uzkliuvau uz duru staktos)
sugadino gyvenima mums abiems su broliu ... tas vargsas uz tai ,kad mano lele paeme apziuret ,o as verkt pradejau,buvo pakeltas uz plauku ,isvilktas is kambario ir nuplaktas dirzu isgerusio tevo...
brrr, turim milijona nuoskaudu , su tevu nebendrauju visiskai , su motina bendraujam saltai,ji dabar bando ispirkt nuoskaudas apipildama dovanomis , anuku prieziura , bet kas sirdy like-neisplesi ...
surasyti nuoskaudas, patirtas vaikystej,neuzteks visos sm...
tevas alkoholikas tvirkino ,lupo ir derge namuose
motina isterike uzmerktom akim pedagoge ir vaiku luosintoja (pradiniu klasiu mokytoja ), gera tik kitiems, amzina auka ,veidmaine , melage .... kaip pavyzdi galiu pasakyt - uz kuciu vakara sudauzyta lekste klupejau daugiabucio laiptineje vienais triusikeliais ant zirniu kruvos,kol isgirdo mano bliovima kaimyne ir parsivede kucioms pas save ... mama po poros valandu atejo parsivest rekdama,kokia as bloga ,paskui nekalbejo apie savaite (lekste mat jai buvo labai brangi, jos mociutes jai dovanota, bet gi ji pati liepe man ja atnesti,o as eidama uzkliuvau uz duru staktos)
sugadino gyvenima mums abiems su broliu ... tas vargsas uz tai ,kad mano lele paeme apziuret ,o as verkt pradejau,buvo pakeltas uz plauku ,isvilktas is kambario ir nuplaktas dirzu isgerusio tevo...
brrr, turim milijona nuoskaudu , su tevu nebendrauju visiskai , su motina bendraujam saltai,ji dabar bando ispirkt nuoskaudas apipildama dovanomis , anuku prieziura , bet kas sirdy like-neisplesi ...
QUOTE(Vaniliniai Ledai @ 2012 03 27, 10:56)
jei tik butu leista pasirinkti tevus ....
surasyti nuoskaudas, patirtas vaikystej,neuzteks visos sm...
tevas alkoholikas tvirkino ,lupo ir derge namuose
motina isterike uzmerktom akim pedagoge ir vaiku luosintoja (pradiniu klasiu mokytoja ), gera tik kitiems, amzina auka ,veidmaine , melage .... kaip pavyzdi galiu pasakyt - uz kuciu vakara sudauzyta lekste klupejau daugiabucio laiptineje vienais triusikeliais ant zirniu kruvos,kol isgirdo mano bliovima kaimyne ir parsivede kucioms pas save ... mama po poros valandu atejo parsivest rekdama,kokia as bloga ,paskui nekalbejo apie savaite (lekste mat jai buvo labai brangi, jos mociutes jai dovanota, bet gi ji pati liepe man ja atnesti,o as eidama uzkliuvau uz duru staktos)
sugadino gyvenima mums abiems su broliu ... tas vargsas uz tai ,kad mano lele paeme apziuret ,o as verkt pradejau,buvo pakeltas uz plauku ,isvilktas is kambario ir nuplaktas dirzu isgerusio tevo...
brrr, turim milijona nuoskaudu , su tevu nebendrauju visiskai , su motina bendraujam saltai,ji dabar bando ispirkt nuoskaudas apipildama dovanomis , anuku prieziura , bet kas sirdy like-neisplesi ...
surasyti nuoskaudas, patirtas vaikystej,neuzteks visos sm...
tevas alkoholikas tvirkino ,lupo ir derge namuose
motina isterike uzmerktom akim pedagoge ir vaiku luosintoja (pradiniu klasiu mokytoja ), gera tik kitiems, amzina auka ,veidmaine , melage .... kaip pavyzdi galiu pasakyt - uz kuciu vakara sudauzyta lekste klupejau daugiabucio laiptineje vienais triusikeliais ant zirniu kruvos,kol isgirdo mano bliovima kaimyne ir parsivede kucioms pas save ... mama po poros valandu atejo parsivest rekdama,kokia as bloga ,paskui nekalbejo apie savaite (lekste mat jai buvo labai brangi, jos mociutes jai dovanota, bet gi ji pati liepe man ja atnesti,o as eidama uzkliuvau uz duru staktos)
sugadino gyvenima mums abiems su broliu ... tas vargsas uz tai ,kad mano lele paeme apziuret ,o as verkt pradejau,buvo pakeltas uz plauku ,isvilktas is kambario ir nuplaktas dirzu isgerusio tevo...
brrr, turim milijona nuoskaudu , su tevu nebendrauju visiskai , su motina bendraujam saltai,ji dabar bando ispirkt nuoskaudas apipildama dovanomis , anuku prieziura , bet kas sirdy like-neisplesi ...
Labai liūdna, užjaučiu. Ir jūs dar tokiai mamai savo vaikus patikit?
Aš turiu tik vieną nuoksaudėlę, kai atrodo 8 klasę ar 9 pabaigiau 10tukais ir vienu 9tu (iš kūno kultūros ) vietoje to, kad būčiau nuoširdžiai pagirta išgirdau: "galėjo būt visi 10" nu papiktino mane tada labai savo vaikui tikrai taip nepakiaulinčiau
as tai turiu didele nuoskauda,vos prisiminus pasidaro skaudu...aisku buvau neramus vaikas bet lyg siol aiskei pamenu kaip proto kresdavo ne tik plaukstelejimu per uzpakali,o ir rykstele,dirzu net po ranka pakliuvusiu laidu. tevams to neprikaisau,bet kai pati turiu vaiku nenoriu tokiu budu aukleti.
manęs nemušė, o nuoskauda išliko nes turiu vyresnį brolį ir mane nuolat su juo lygindavo ir liepdavo jam mane visur vedžiotis kaip 'vyresniam' nors nei jis nei aš to nenorėjom ir šiaip liepdavo mane prižiūrėt, nors už jį visada buvau savarankiškesnė. todėl atsižegnojau nuo pametinukų auginimo ir prisižadėjau kad sūnui skirsiu visą dėmesį ir rūpestį bei su nieko nelyginsiu
ojetau na cia tai istorija, sorry , kad ja vel keliu i virsu, bet cia jau kazkas sadistisko
QUOTE(emilia999 @ 2011 12 15, 21:44)
Na kiek pamenu buvau dirzu gavus nuo mamos gal kokis 2 kartus. Tevas buvo isvis kaip svetimas (tolimuju reisu vairuotojas), retai namie budavo, tai jo bijojau. Kai mete reisus, tapo alkoholiku. Didziausia nuoskauda tevai man paliko ne fizine, bet moraline : kai buvau 10 metu mane uzpuole musu augintas suo - kaukazo aziatas (ziaurus padaras). Apkandziojo labai stipriai : ir pecius, ir rankas, sona, o siaubingiausia galva. Ilgai gulejau reanimacijoi, man apkirpo plikai mano ilgus iki uzpakalio plaukus, o kai mazdaug 3 diena atsigavau reanimacijoi, ateje lankyti manes tevai del visko apkaltino mane, atseit pati isprovokavau suni, nors tik ejau pro sali. Tada pamenu guliu, taip skaudu, kad sakes, norejosi, kad paguostu o cia vat tau! Daktarai pamenu pasake tevam, kad kol grysiu namo, to suns kieme nebeturi but, nes man galejo kazkas su nervais atsitikt. Pamenu atveza mane namo, o kita diena iseinu i lauka dar sunkiai eidama ir matau ant medzio sakos kabo suo. Buvo priepolis/isterija nezinau kaip apibudint. Sitokio tevu elgesio iki gyvenimo galo nepamirsiu.
QUOTE(Mamushiukas @ 2007 01 12, 06:27)
as gaudavau lupti nemazai, budavo ir uz ka, bet budavo ir uz nieka, del to labiausiai kaltinu mama, nes ji nesusivaldydavo ir bereikalo mane paaukledavo Bet buvau 16m ir ji mane vel uzsipuole bereikalo, tai pasakiau viska ka galvoju apie tai, ir kad daugiau taip nedarytu, nes as nemazas vaikas, kuri galima talzyti kaip lele, o jis nieko tau nepasakys. Tada jai pasakiau, kad as pakankamai didele apsiginti ir uz savo veiksmus neatsakau, taigi suveike
Tau pasisekė, nes kai aš patėviui pasakiau, kad esu suaugusi ir man mamos moralai nusibodo, tai palingavo galva, ir vėliau atėjo į mano kambarį, padėjo dvi pagalves ant lovos, sako kol muša per užpakalį tol esi vaikas ir nusijuosė diržą - 60 kirčių per nuogą užpakaliuką.
Dvi dienas negalėjau normaliai sėdėti, bet kokį mėnesį nebuvo skandalų, patėvis kartas nuo karto paimdavo diržą, retai, pelnytai.
Bet kas buvo per mano durnumas, baruosi su mama, matau, kad patėvis piktas ir bus su juo atskiras pokalbis, kuris dažnai baigiasi lupimu paėmus diržą, bet vis tiek neprikandu liežuvio. Ir jo neprikandu net tada kai patėvis stovi su diržu rankoj, o va kai gaunu lupti tada viską suprantu.
Nu pati turėčiau tokį aukselį tai ir turbūt nesismulkinčiau, žinau, bet savo darau.
Kai prisimenu savo elgesį, tai aš dar retai gaudavau, o mama išvis nemušė.
Papildyta:
QUOTE(temporary @ 2011 09 11, 20:23)
Gaudavau ir beržinės košės, ir ant žirnių/druskos teko paklupėti. Bet skaudžiausia, kai man liepė nagus nusikirpt buvo neseniai leidę pradėti auginti, bet aš ten kažkada vėliau grįžau (ne 22.00, o 23.00), tai liepė nusikirpt juos. Atsimenu kirpau ir verkiau... Dabar juokas ima, kas tie nagai ane? Bet kad va, buvau pradėjus ale panele darytis, ir tie nagai buvo OHO. Tokia jau moteriška mano nuoskauda
Manau jei būtų liepę rinktis diržas ar nagai tai pasirinkus būtum diržą.
QUOTE(Athena @ 2008 06 28, 10:43)
Kaip gerai, atėmė savigarbą ir dar užtai dėkoja
nu ir kas čia keisto, kad žmogus suprato už ką bausmę gavo, ji blogai pasielgė, mama nubaudė, viskas savo vietoj.
Va mano mama rėkdavo rėkdavo, o aš ant trijų raidžių siųsdavau, nu ne patėvis tai nežinau fronto linija per namus eitų ir žodžių karas nesiliautų.
Aš nesuprantu, kaip kurios po 20 metų nuoskaudą dėl diržo laiko, nu niekaip. Ar jums nesakydavo už ką lupa.
Man kailį išperdavo svetimas žmogus ir lupdavo tikrai skaudžiai, o ne dėl vaizdo. Aš nei sykio nemaniau kad gavau nepelnytai ir kad esu nemylima, ir tokio gero tėčio kaip mano patėvis neturėjo daugiau nei vienas vaikas mano giminėj.
Na aišku jis buvo medikas, išmanė psichologiją ir žinojo kada pagirti kada užkirsti.
Vieną kartą sako teta jam, va tu auginai ją kaip savą, jis atsisukęs man nusišypsojo ( mes vienas kitam kaip suokalbininkai), o aš galvoju lupo kaip savą, mylėjo kaip savą ir gyvenom kaip šeima.
Per 18 metų ant patėvio buvau supykus vieną kartą už labai rimtą reikalą. Tai sirgau plaučių uždegimu, o jis man antibijotikus leido, guliu ir galvoju " taip sergu, tokia maža, o jam negaila manęs badyti' Vakare žiūri kad vis pasitrinu su ranka ir jau trečią kartą švirkštą pamačius atbula traukiuosi, ir pasiginčyti bandžiau rankas su kojom paleidau į darbą , o tas šypsosi, kalbina gražiuoju, na tai prisišnekino, nelabai jam spardžiausi. Poto knygą skaitė visą vakarą nuskriaustam vaikui. Kitą vakarą jau laikymas už rankos ir raminimas nepadėjo, baimės akys pilnos, tai minimali panika buvo suvaldyta griežtu žodžiu, kad taip reikia, kad pasveikčiau. Kai suleido vaistus pradėjau ašaroti pasikukčiodama, tai patėvis klausia apsikabinęs ar labai skauda kad verkiu, o aš jam sakau, kad verkiu nes manęs jis nemyli.
Trečią dieną dar žvakutes statyti pradėjo tai visai pasaulinis karas vyko, klykti bijojau, bet radau kaip tyliai protestuoti. Tada vaistus leido ir kraują ėmė kai miegojau, tai ryte taika, o vakare karas.
Tai poto pasaulinio kitas dvi savaites buvo šaltasis karas, dar mane mama paerzino (pasišaipė ), tai patėvis mamai kažką ta tema pasakė, o mane tai pasistatė prieš save sako reikėjo gydyti, kad pasveiktum ir gydžiau ir nėra ko čia ožių rodyt, tonas buvo labai griežtas, bet daugiau nesipūčiau ir vėliau jis galėjo vestis mane po visus kabinetus nieko, nu jei mama vedasi tai diskusija nenoriu rentgeno, tai nenoriu kraujo, tai neinu į polikliniką
QUOTE(ArdiDD @ 2012 09 25, 01:44)
Na aišku jis buvo medikas, išmanė psichologiją ir žinojo kada pagirti kada užkirsti.
tikrai kad...
Neįsivaizduoju, kaip galėčiau tyliai ramiai sėdėt, jei už sienos kažkoks vyras mano vaiką luptų diržu. Šitas momentas man baisiausias jūsų pasakojimuose.
Mda Labai jau daug psicologijos auklėjime