As suprantu, kad vaikysteje tevai labai labai veikia, nes vaikas negali atsirinkti kas tiesa, kas ne. O besalygiskai viskuo tiketi. Bet tavo vyrui itariu nebe 5 m ir jis yra protaujantis asmuo, todel galbut jau velu kaltinti tevus, kad neturi darbo. Visi turi vaikystes traumu, bet jas reikia spresti, o ne visa gyvenima teisintis blogais tevais.
O jis nesprendžia, ar kaip? Aš tai matau, kad lanko psichoterapiją 2 k per savaitę ir ten tobulėja, tai tas jūsų pasakymas apie visą gyvenimą čia nė prie ko 
Aš kaltinu tėvus, nes jie yra atsakingi už vaiko išugdymą savarankišku žmogumi, su vaiku reikia kalbėtis, bendrauti, o ne duoti tik materialius daiktus ir palikt jo psichologinį ugdymą likimo valiai. Dar jis autistas yra, tai ypač jautrus, tokį vaiką reik dar atsakingiau auklėti negu paprastą.
Aš kaltinu tėvus, nes jie yra atsakingi už vaiko išugdymą savarankišku žmogumi, su vaiku reikia kalbėtis, bendrauti, o ne duoti tik materialius daiktus ir palikt jo psichologinį ugdymą likimo valiai. Dar jis autistas yra, tai ypač jautrus, tokį vaiką reik dar atsakingiau auklėti negu paprastą.
QUOTE(Ragana_ir_lietus @ 2011 08 15, 09:24)
Bet tavo vyrui itariu nebe 5 m ir jis yra protaujantis asmuo, todel galbut jau velu kaltinti tevus, kad neturi darbo.
Manau, kad vaikystej patirti isgyvenimai mus lydi visa gyvenima. Kai kuria dali tevu idiegtu "klaidingu programu" sugebam nulauzti patys, bet daugelio is ju, deja - ne. Analizuojant savo gyvenima daug ka supratau, suradau daug paaiskinimu, kodel ivyko vienas ar kitas dalykas mano gyvenime, kodel pasirinkau klaidingai ir kodel teko pereiti dalykus, kuriu niekam nelinkeciau. Viskas man susivede i vaikyste.
Taip kad tikiu, jog vyrai, nesusirandantys darbo, gali priezasciu ieskoti vaikysteje/paauglysteje...
QUOTE(Ragana_ir_lietus @ 2011 08 08, 20:35)
MAH,
as visada pavydejau tiems, kurie lupt gaudavo uz tikrai rimtus dalykus. Pvz koki pabegima uz namu, mokyklos nelankyma ir pan. O ne uz netvarka spinteleje ar sudauzyta puodeli
.
Noreciau tau uzduoti klausima. Ar jauti tevu auklejimo pasekmes? Darbe, santykiuose su zmonemis, poziuryje i save?
as visada pavydejau tiems, kurie lupt gaudavo uz tikrai rimtus dalykus. Pvz koki pabegima uz namu, mokyklos nelankyma ir pan. O ne uz netvarka spinteleje ar sudauzyta puodeli
.Noreciau tau uzduoti klausima. Ar jauti tevu auklejimo pasekmes? Darbe, santykiuose su zmonemis, poziuryje i save?
O kas nors is jus bent bande dabar pasakyti ka jauciate, kaip jautetes?
Ir gal svarsteet ar jusu tevai savo tevu klaidas kartojo?
Manes niekad nemuse, bet iki siol prisimenu ,akip siutino kai bandydavau savo nuomone eriksti ir kai ji nepatikdavo visuomet saukdavo "PAtylek! Uzsiciaupk!" o man dar labiau noredavosi kalbeti.
Nesupranto vino, kaip suage zmones bijo savo tevams tiesa pasakyti, savo nuomone pareiksti. Nemazai draugiu bijo anytai zodi pasakyti...KODEL? Prilups???
QUOTE(Iriska @ 2011 08 19, 21:43)
O kas nors is jus bent bande dabar pasakyti ka jauciate, kaip jautetes?
Ir gal svarsteet ar jusu tevai savo tevu klaidas kartojo?
Manes niekad nemuse, bet iki siol prisimenu ,akip siutino kai bandydavau savo nuomone eriksti ir kai ji nepatikdavo visuomet saukdavo "PAtylek! Uzsiciaupk!" o man dar labiau noredavosi kalbeti.
Nesupranto vino, kaip suage zmones bijo savo tevams tiesa pasakyti, savo nuomone pareiksti. Nemazai draugiu bijo anytai zodi pasakyti...KODEL? Prilups???
Ir gal svarsteet ar jusu tevai savo tevu klaidas kartojo?
Manes niekad nemuse, bet iki siol prisimenu ,akip siutino kai bandydavau savo nuomone eriksti ir kai ji nepatikdavo visuomet saukdavo "PAtylek! Uzsiciaupk!" o man dar labiau noredavosi kalbeti.
Nesupranto vino, kaip suage zmones bijo savo tevams tiesa pasakyti, savo nuomone pareiksti. Nemazai draugiu bijo anytai zodi pasakyti...KODEL? Prilups???
na as tai cia anksciau rasiau, kaip jauciausi ir ka jauciu dabar..... kai mamai kartais nezymiai uzsimenu, iskart kalba nukreipia kita linkme ir dar isvada - "nieko tu nesupranti apie auklejima"...
o paklausti apie savo tevu klaidas neturiu pas ka - seneliai seniai mire, o patys tevai, tai gyvenime neprisipazins, kad kazkada buvo neteisus....
Pvz. as ne is tu, kad bijociau tiesa pasakyt jiems... Bet kas is to kai pasakai senam zmogui, kad jis buvo neteisus ar dabar neteisus, jie laikysis iki grabo lentos savo nepajudinamos nuomones - kad tik jie zino kaip elgtis ir nieko as nesuprantu, po to tik dar labiau pasijauciu kalta (pvz. mama puola i isterija, prireikia vaistu ar daktaro).... Taip atrodo, kad zmonems laikas kazkur sustojes, kai vaikas dar buvo mazas, ir visa gyvenima jiems tik taip atrodo. Tai baisiai sunku tokiu atveju bendrauti.
Oj, kai maža buvau tai nebūdavau nei lauke su draugėm, nei kur kitur. Mama užduodavo ravėt daržus, gryčią plaut ir valyt, tvarkyt gyvūlių gardus ir t.t, darbų būdavo tiek, kad baigdavau tik vakare, prieš tai būdavau padarius pamokas ir eidavau miegot. Nedažnai lakstydavau lauke ir džiaugdavausi vaikyste, mama būdavo griežta ir liepdavo pirma baigt "ruošos" darbus, o po to jei dar nesutemę eit į lauką, bet pabūdavau dažniausiai ~20 MIN. ir vėl namo ..., tokia jau buvo mano vaikystė, nors., visko buvo. Dažnai neklausydavau, norėdavau būt lauke su draugėmis, tai rykščių gaudavau pakankamai, kad net ant šiknos neatsisėsdavau. 
QUOTE(Jolitaaa @ 2011 09 07, 21:20)
Oj, kai maža buvau tai nebūdavau nei lauke su draugėm, nei kur kitur. Mama užduodavo ravėt daržus, gryčią plaut ir valyt, tvarkyt gyvūlių gardus ir t.t, darbų būdavo tiek, kad baigdavau tik vakare, prieš tai būdavau padarius pamokas ir eidavau miegot. Nedažnai lakstydavau lauke ir džiaugdavausi vaikyste, mama būdavo griežta ir liepdavo pirma baigt "ruošos" darbus, o po to jei dar nesutemę eit į lauką, bet pabūdavau dažniausiai ~20 MIN. ir vėl namo ..., tokia jau buvo mano vaikystė, nors., visko buvo. Dažnai neklausydavau, norėdavau būt lauke su draugėmis, tai rykščių gaudavau pakankamai, kad net ant šiknos neatsisėsdavau.
manau, kad tai irgi krastutinumas ir vaiko pavertimas namu ruosos "vergu", kai nieko negali prisimint sviesaus is savo vaikystes.....
QUOTE(Jolitaaa @ 2011 09 07, 21:20)
Ir savo vaika taip pat auklejat. Kazin, neliks vaikui suaugus, nuoskaudu?
QUOTE(F @ 2011 08 15, 10:53)
Aš kaltinu tėvus, nes jie yra atsakingi už vaiko išugdymą savarankišku žmogumi, su vaiku reikia kalbėtis, bendrauti, o ne duoti tik materialius daiktus ir palikt jo psichologinį ugdymą likimo valiai.
Suaugusiam asmeniui kaltinti tėvus dėl problemų gyvenime yra kvaila.
Na tai apkaltinkite dar ir Dievą,ir tuos pačius tėvus, kad autistu gimė, ar valstybę, kad iš tokių nemokančių auklėti tėvų neatėmėm ir į vaikų namus neuždarė. Ar netikusius dabartinius verslininkus, kurie darbo vietų nesukuria tiek, kad visiems po dvi būtų. Apsidairius nereikės toli ieškoti, kas dėl visų nesėkmių kaltas. Tik kol ieškosit kaltų aplinkui, geriau nebus.
QUOTE(angelu kalva @ 2011 08 19, 07:12)
Manau, kad vaikystej patirti isgyvenimai mus lydi visa gyvenima. Kai kuria dali tevu idiegtu "klaidingu programu" sugebam nulauzti patys, bet daugelio is ju, deja - ne. Analizuojant savo gyvenima daug ka supratau, suradau daug paaiskinimu, kodel ivyko vienas ar kitas dalykas mano gyvenime, kodel pasirinkau klaidingai ir kodel teko pereiti dalykus, kuriu niekam nelinkeciau. Viskas man susivede i vaikyste.
Taip kad tikiu, jog vyrai, nesusirandantys darbo, gali priezasciu ieskoti vaikysteje/paauglysteje...
Taip kad tikiu, jog vyrai, nesusirandantys darbo, gali priezasciu ieskoti vaikysteje/paauglysteje...
Atmerkite akis į gyvenimą plačiau. Tėvai jus gimdė ir augino prieš 20-30 metų, patys gimė ir augo priėš 40-60 metų. Palyginkite pasaulį tada ir dabar. Kokios teisingos programos jūs norite iš savo tėvų?
Labai dažnai iškeliama mintis, kad vaikas auklėjamas ir formuojasi iki 3 metų. Labai kvaila mintis. Tokiame amžiuje vaikas nesąmoningai "įrašo" į savo smegenis emocines reakcijas ir elgsenos įpročius. Tai pradinis bagažas, jis gali būti geresnis ar blogesnis, bet tikrai nėra "nenulaužiama programa". Gerų tėvų pareiga ne "sudėti tobulą programą". Tai iš esmės neįmanoma, nes tu negali duoti daugiau, nei turi pats, ir negali žinoti, ko reikės po 30 metų. Gerų tėvų pareiga padėti pažinti vaikui bagažą, kurį jis gavo, pamokinti pasinaudoti stipriosiomis pusėmis ir "perinstaliuoti" silpnasias.
Žinokit nėra nieko beviltiškiau, kai bedarbis šeimos galva vietoje to, kad ieškotų kaip save reralizuoti esamomis aplinkybėmis, ieško priežaščių vaikystėje, kodėl jam nepavyksta to padaryti. Ir ką jis darys atradęs? Pakeis savo vaikystę?
Neturėti vaikystės nuoskaudų yra laimingo gyvenimo pagrindas. Aš jų neturiu. Esu gavusi diržo (tada maniau, kad nepelnytai ir verkdama sakiau tėvams, kad užaugusi jiems atsilyginsiu už tai), buvo problemų su broliais/seserimis (kai maniau, kad tėvai mane skriaudžia, o juos lepina), buvo ir sudėtingų santykių su bendraklasiais, vaikinais paauglystėje. Taip, situacijų kai atrodė, kad mano vaiko ar paauglio pasaulis griūva, buvo daug. Bet aš visas jas ir išgyvenau, išverkiau, išsakiau tėvams tada, vaikystėje bei paauglystėje. Esu dėkinga savo tėvams, kad nepaisant gana griežtų ribų, kas leidžiama, ir kas draudžiama, nebuvo ribojama galimybė išsakyti savo nepritarimą, nesutikimą, sielvartą. Nuoskaudom nekaupti man pilnai užteko aiškaus tėvų palaikymo ir pasakymo, kad jie suprato mano nuomonę, nepasitenkinimą, ar sielvartą ir nemano, kad tai nesąmonė ar menkniekis. Ir nepriklausomai nuo to, ar kažką keisdavo namų tvarkoje, ar tik būdavo palaikoma viltis, kad ateityje galėsiu tai pati padaryti, to pakako nuoskaudoms nekaupti.
Gaudavau ir beržinės košės, ir ant žirnių/druskos teko paklupėti. Bet skaudžiausia, kai man liepė nagus nusikirpt 
buvo neseniai leidę pradėti auginti, bet aš ten kažkada vėliau grįžau (ne 22.00, o 23.00), tai liepė nusikirpt juos. Atsimenu kirpau ir verkiau... Dabar juokas ima, kas tie nagai ane? Bet kad va, buvau pradėjus ale panele darytis, ir tie nagai buvo OHO. Tokia jau moteriška mano nuoskauda
buvo neseniai leidę pradėti auginti, bet aš ten kažkada vėliau grįžau (ne 22.00, o 23.00), tai liepė nusikirpt juos. Atsimenu kirpau ir verkiau... Dabar juokas ima, kas tie nagai ane? Bet kad va, buvau pradėjus ale panele darytis, ir tie nagai buvo OHO. Tokia jau moteriška mano nuoskauda
QUOTE(pagyvenus @ 2011 09 09, 09:22)
Suaugusiam asmeniui kaltinti tėvus dėl problemų gyvenime yra kvaila.
Atmerkite akis į gyvenimą plačiau. Tėvai jus gimdė ir augino prieš 20-30 metų, patys gimė ir augo priėš 40-60 metų. Palyginkite pasaulį tada ir dabar. Kokios teisingos programos jūs norite iš savo tėvų?
Labai dažnai iškeliama mintis, kad vaikas auklėjamas ir formuojasi iki 3 metų. Labai kvaila mintis. Tokiame amžiuje vaikas nesąmoningai "įrašo" į savo smegenis emocines reakcijas ir elgsenos įpročius. Tai pradinis bagažas, jis gali būti geresnis ar blogesnis, bet tikrai nėra "nenulaužiama programa". Gerų tėvų pareiga ne "sudėti tobulą programą". Tai iš esmės neįmanoma, nes tu negali duoti daugiau, nei turi pats, ir negali žinoti, ko reikės po 30 metų. Gerų tėvų pareiga padėti pažinti vaikui bagažą, kurį jis gavo, pamokinti pasinaudoti stipriosiomis pusėmis ir "perinstaliuoti" silpnasias.
Žinokit nėra nieko beviltiškiau, kai bedarbis šeimos galva vietoje to, kad ieškotų kaip save reralizuoti esamomis aplinkybėmis, ieško priežaščių vaikystėje, kodėl jam nepavyksta to padaryti. Ir ką jis darys atradęs? Pakeis savo vaikystę?
Neturėti vaikystės nuoskaudų yra laimingo gyvenimo pagrindas. Aš jų neturiu. Esu dėkinga savo tėvams, kad nepaisant gana griežtų ribų, kas leidžiama, ir kas draudžiama, nebuvo ribojama galimybė išsakyti savo nepritarimą, nesutikimą, sielvartą. Nuoskaudom nekaupti man pilnai užteko aiškaus tėvų palaikymo ir pasakymo, kad jie suprato mano nuomonę, nepasitenkinimą, ar sielvartą ir nemano, kad tai nesąmonė ar menkniekis. Ir nepriklausomai nuo to, ar kažką keisdavo namų tvarkoje, ar tik būdavo palaikoma viltis, kad ateityje galėsiu tai pati padaryti, to pakako nuoskaudoms nekaupti.
Atmerkite akis į gyvenimą plačiau. Tėvai jus gimdė ir augino prieš 20-30 metų, patys gimė ir augo priėš 40-60 metų. Palyginkite pasaulį tada ir dabar. Kokios teisingos programos jūs norite iš savo tėvų?
Labai dažnai iškeliama mintis, kad vaikas auklėjamas ir formuojasi iki 3 metų. Labai kvaila mintis. Tokiame amžiuje vaikas nesąmoningai "įrašo" į savo smegenis emocines reakcijas ir elgsenos įpročius. Tai pradinis bagažas, jis gali būti geresnis ar blogesnis, bet tikrai nėra "nenulaužiama programa". Gerų tėvų pareiga ne "sudėti tobulą programą". Tai iš esmės neįmanoma, nes tu negali duoti daugiau, nei turi pats, ir negali žinoti, ko reikės po 30 metų. Gerų tėvų pareiga padėti pažinti vaikui bagažą, kurį jis gavo, pamokinti pasinaudoti stipriosiomis pusėmis ir "perinstaliuoti" silpnasias.
Žinokit nėra nieko beviltiškiau, kai bedarbis šeimos galva vietoje to, kad ieškotų kaip save reralizuoti esamomis aplinkybėmis, ieško priežaščių vaikystėje, kodėl jam nepavyksta to padaryti. Ir ką jis darys atradęs? Pakeis savo vaikystę?
Neturėti vaikystės nuoskaudų yra laimingo gyvenimo pagrindas. Aš jų neturiu. Esu dėkinga savo tėvams, kad nepaisant gana griežtų ribų, kas leidžiama, ir kas draudžiama, nebuvo ribojama galimybė išsakyti savo nepritarimą, nesutikimą, sielvartą. Nuoskaudom nekaupti man pilnai užteko aiškaus tėvų palaikymo ir pasakymo, kad jie suprato mano nuomonę, nepasitenkinimą, ar sielvartą ir nemano, kad tai nesąmonė ar menkniekis. Ir nepriklausomai nuo to, ar kažką keisdavo namų tvarkoje, ar tik būdavo palaikoma viltis, kad ateityje galėsiu tai pati padaryti, to pakako nuoskaudoms nekaupti.
Tai zinoma,kad kvaila.
Nelabai supratot, ka norejau pasakyti. Faktu nerasysiu, per daug privatu. Neteigiu, kad vaikui tevai sudiegia programa siki 3 metu, nes nepritariu nuomonei, kad butent iki 3 metu i vaika sukrauni "viska". Netiesa.
Butent, kad tevai turi mokyti naudotis stipriosiomis pusemis ir pataisyti silnasias. O jeigu taip buna atvirksciai?
Vaikystes niekas nepakeis. Taciau issiaiskinus priezastis paprastai buna sudedami taskai ant i ir viska galima nustumti kur nors i sona ar visai istrinti, kad nesivilktu per gyvenima kazkokios susivelusios barzdos is paskos.
Super. Netureti nusokaudu is vaikystes/paauglystes/jaunystes man yra kazkas is fantazijos srities. Mes esam is skirtingu seimu ir isgyvene skirtingus dalykus, todel skirtingos ir nuomones.
As asmeniskai nenesioju akmens uzantyje, santykiai su motina normalus, bet jei reiketu viska pakartoti iki kokiu 28 metu amziaus is naujo - nafik tada...
Kaip ir visi nuoskaudu turiu, bet esu dekinga uz visus prisiminimus, netgi tuos blogus, nes man buvo gera pamoka ir stengiuosi su savo vaiku bent jau savo teveliu klaidu nekartoti. Kaip bebutu skaudu prisiminti tam tikrus momentus, savo Tevus gerbiu ir myliu, jie tokie kokie yra, negadinu santykiu ir nesvaistau laiko skusdamasi ir kaltindama juos, vaikystes kaip ir tevu nepakeisi, reikia susitaikyt, atleisti ir eiti toliau.
