Kokios jusu vaikystes nuoskaudos? Ar tevai jus lupdavo rykstele? Ar gaudavot berzines koses per plika dupa? Ar ilgai tekdavo klupeti kampe ant zirniu?
Mano tevai buvo nustate taisykles ir jei jas sulauzau man bus ispertas kailis, uz tai labai nekenciau tevu, bet ka padarysi. Paskutiny karta gavau ir paty skaudziausia kai stipriai prisidirbau. Prisirasiau sau desimtuku, kai tai suzinojo mokytojo paskambino mamai ir viska ispliurpe. Gryzus namo keistai radau mama gryzusia. Staiga ji sako:
Na prisidirbai mergyt. Liepe man gultis i lova grieztu balsu. Numove kelnes, pasieme berzine rykste ir taip prilupo, kad visa gyvenima atsiminsiu. Dabar uz tai jai dekoju!
Noreciau isgirsti jusu isgyvenimu.
as pykdavau nes liepdavo sesers rubus nesiot 
o taip noredavau ko nors naujo 
o taip noredavau ko nors naujo
Aciu Dievui, manes tevai nemuse, bet jei iskresdavau ka nors , tiesiog protingai su manimi pasisnekedavo ir to uztekdavo. Nebuvau labai blogas ar pasiutes vaikas. Todel dabar esu labai dekinga savo temas, kokia mane uzaugino. Ir as savo vaiku nemusiu, nes yra ir liberalesniu budu auklet vaikus 
Gal juokinga, bet man didžiausia nuoskauda iš vaikystės - nuolat kartojama frazė "Tu didelė, todėl..." (turi nusileisti, pasirūpinti seserimi, nedaryti tokių nesąmonių, nelipti suaugusiems ant kelių ir t.t.) O tai "didelei" tuo metu buvo 4, 5, 6 metukai. Gi "mažoji" sesutė vos metais ir 2 mėnesiais jaunesnė. Ir vis niekaip nesuauga, nepasidaro didelė... Todėl savo vyresnėliui tos baisios frazės iš paskutiniųjų nekartoju ir leidžiu pabūti mažu visada, kada jam to reikia.
Kas dėl mušimo, tai esu gavusi, kelis kartus ir stipriai. Bet ir tada, ir dabar suprantu, kad buvo už ką. Nors tokį auklėjimo būdą sunkiai pateisinu, tačiau dėl to nuoskaudos nejaučiu.
Kas dėl mušimo, tai esu gavusi, kelis kartus ir stipriai. Bet ir tada, ir dabar suprantu, kad buvo už ką. Nors tokį auklėjimo būdą sunkiai pateisinu, tačiau dėl to nuoskaudos nejaučiu.
man tai nuoskauda kai vis su kitais vaikais lygindavo. mazdaug drauges Vytukas taip gerai mokinasi, kitos drauges Agnyte taip graziai soka, o tu, mazdaug -- vepla kokia, nieko is taves doro neiseis.
nors kai uzaugau, mama pasake, kad taip sakydavo, kad labiau noreciau stengtis, nes jeigu jinai butu sakius kad as geriausia ir protingiausia, tai buciau labai pasikelus.
nors kai uzaugau, mama pasake, kad taip sakydavo, kad labiau noreciau stengtis, nes jeigu jinai butu sakius kad as geriausia ir protingiausia, tai buciau labai pasikelus.
O aš 16 metų buvau vienturtė, gyvenom dviese su mama. Nuolat trūkdavo man žmonių, vaikų, triukšmo... Zyzdavau, kad nupirktų šuniuką, o taip niekad ir nenupirko 
Dar dabar pikta, negi taip sunku suprast? Juk būčiau besąlygiškai juo rūpinusis.. Tai dabar ir glaudžiu visokias benames kates
Dar dabar pikta, negi taip sunku suprast? Juk būčiau besąlygiškai juo rūpinusis.. Tai dabar ir glaudžiu visokias benames kates
Autorės patirtis man žiauroka kaip galima taip elgtis. Tipo gulk į lovą, aš tau kelnes numaunu ir vanoju kiek eina
Aš pykstu ant tėvų dėl daug ko... Anr tėvo, nes neaugino. Ant mamos, nes buvau namie tarnaitė Visada rėkdavao, kad nieko nesitvarkau, nors būdavo pedantiškai švaru 
Todėl dabar esu pedante Ar įsivaizduojat kaip su tuo sunku gyventi?
kaip galima taip elgtis. Tipo gulk į lovą, aš tau kelnes numaunu ir vanoju kiek eina Aš pykstu ant tėvų dėl daug ko... Anr tėvo, nes neaugino. Ant mamos, nes buvau namie tarnaitė
Visada rėkdavao, kad nieko nesitvarkau, nors būdavo pedantiškai švaru Todėl dabar esu pedante Ar įsivaizduojat kaip su tuo sunku gyventi?
Labai kažkokių didelių nuoskaudų iš vaikystės neatsimenu, gal todėl, kad jų nebuvo. Auklėjo mane be diržo, tik kartais į kampą pastatydavo 
Atsimenu kaip tėvas vis sakydavo, ko čia verki, nebandai žliumbt, jeigu dėl ko nors verkadavau. Tada man atrodydavo kaip sadistas- vaikui verkt net negalima mat 
Už tai niekada nesakau savo dukrai taip- jeigu kyla noras verkt, tegu verkia, bus geriau.O daugiau 
daržely tik nuoskaudų daug, namie lygtai ne.
O va apie pėrimus lovoje per pliką užpakalį ir žirnius patyliu
Tokių tėvų turbūt nekęsčiau visą gyvenimą 
Už tai niekada nesakau savo dukrai taip- jeigu kyla noras verkt, tegu verkia, bus geriau.O daugiau daržely tik nuoskaudų daug, namie lygtai ne. O va apie pėrimus lovoje per pliką užpakalį ir žirnius patyliu
Tokių tėvų turbūt nekęsčiau visą gyvenimą
Musama beveik nebuvau:
1 karta su "setka", uz ka neprisimenu, tik zinau kad ja ismeciau pro langa;
2 karta, per veida, kad lovos nepaklojau, labai pykau, bet lova visada po to klojau;
3 karta...kai mamai labai paaugle atsikalbinejau, per veida nuo patevio. Bet ant jo pykcio nelaikau, jis gyne savo moteri (iki to kantriai kentejo) ir buvo man tikrai labai geras.
Labiau liko nuoskaudos mokykloje, gal tiesiog jos baime. As ten nepritapau, o dabar jau zinau kodel, as buvau demesio nesukupiantis vaikas. Pazymiai buvo prasti, jos nebaigiau. Tik suaugusi baigiau vakarine su keliais 9, stojau i universiteta, vis maisausi nemokamas vietas turinciom panom, esu ju konkurente. Pagal pazymius esu tai 6 , tai 7 is eiles pradzios. Nors demesio nesukaupimas ir dabar man maiso, reikia daug valios ir pastangu. Kartais net perrasau neidomia tema, nes kitaip susikaupti neiseina.
O pro mokykla ir dabar nenoriu eiti, jei einu, tai darau dideli "garbes" rata.
Pati dabar dirbu aukletoja.
1 karta su "setka", uz ka neprisimenu, tik zinau kad ja ismeciau pro langa;
2 karta, per veida, kad lovos nepaklojau, labai pykau, bet lova visada po to klojau;
3 karta...kai mamai labai paaugle atsikalbinejau, per veida nuo patevio. Bet ant jo pykcio nelaikau, jis gyne savo moteri (iki to kantriai kentejo) ir buvo man tikrai labai geras.
Labiau liko nuoskaudos mokykloje, gal tiesiog jos baime. As ten nepritapau, o dabar jau zinau kodel, as buvau demesio nesukupiantis vaikas. Pazymiai buvo prasti, jos nebaigiau. Tik suaugusi baigiau vakarine su keliais 9, stojau i universiteta, vis maisausi nemokamas vietas turinciom panom, esu ju konkurente. Pagal pazymius esu tai 6 , tai 7 is eiles pradzios. Nors demesio nesukaupimas ir dabar man maiso, reikia daug valios ir pastangu. Kartais net perrasau neidomia tema, nes kitaip susikaupti neiseina.
O pro mokykla ir dabar nenoriu eiti, jei einu, tai darau dideli "garbes" rata.
Pati dabar dirbu aukletoja.
NA uz visus dirzus man nuoskaudu neliko, nors lupama buvau daznai, taciau pries savo vaika niekam neleisciau rankos pakelti ir tikiuosi busiu pakankamai stipri pati susivaldyti.
Kai buvau maza nejaukiai jausdavaus del to kad kartais tiesiog neturedavau kuo apsirengti, nes rubu turejau tik keleta ir tuos labai daznai susitepdavau. Taigi visada atrodydavau taip pat ir dar murzina.
Bet cia turbut mociutes klaida, nes ji mano mama kankindavo kas diena risdama didziausius kaspinus ir skalbdama bei krakmolindama kalnieriukus ir rankogalius, jei issitepdavo, gaudavo pylos. Tai gi mano mama nusprende musu taip nekankinti, o tiesiog leisti dziaugtis vaikyste ir vaikscioti murzinai . Be to ir pinigu nebuvo naujiems drabuziams pirkti. Tik deja nesuprato, jog as jau buvau pakankamai didele suprasti, kad kitus zmones tai atstumia.
Kai buvau maza nejaukiai jausdavaus del to kad kartais tiesiog neturedavau kuo apsirengti, nes rubu turejau tik keleta ir tuos labai daznai susitepdavau. Taigi visada atrodydavau taip pat ir dar murzina.
Bet cia turbut mociutes klaida, nes ji mano mama kankindavo kas diena risdama didziausius kaspinus ir skalbdama bei krakmolindama kalnieriukus ir rankogalius, jei issitepdavo, gaudavo pylos. Tai gi mano mama nusprende musu taip nekankinti, o tiesiog leisti dziaugtis vaikyste ir vaikscioti murzinai
. Be to ir pinigu nebuvo naujiems drabuziams pirkti. Tik deja nesuprato, jog as jau buvau pakankamai didele suprasti, kad kitus zmones tai atstumia.
Pagal tai, ką prisimenu (o prisimenu daug ką), aš irgi darau išvadas, ko nereikia vaikui sakyti. Visąlaik girdėdamas draudimus auga kompleksuotas ir nekūrybingas. Man vienu metu trūko kažkokio palaikymo, pagyrimo, tad prisikaupė kompleksų.
Vėliau girdėdavau apie man paaukotą gyvenimą, tas tai labai nesmagu. Gyvenime nesakysiu savo sūnui tokių žodžių.
Vėliau girdėdavau apie man paaukotą gyvenimą, tas tai labai nesmagu. Gyvenime nesakysiu savo sūnui tokių žodžių.
