oi,skaitau ir atrodo,kad pati buciau viska parasiusi. Man taip pat pastovus noras i tualeta buvo (dar ir dabar yra,bet jau geriau) ir labai ilgai.Nezinojau ko griebtis ir raminancius geriau ir antidepresantus,bet vistiek nepadejo,laikini pagerejimai ir vel tas pats.Tik iseini is tuliko ir vel.Apie vaziavima autobusu nei pagalvot negaliu iki siol.Vis mintis,o jeigu,tai ka darysiu ??? Dabar jau galiu drasiai pasakyti,kad visa tai nerviskai.Tai tarsi uzburtas ratas,pastoviai apie tai galvoji,o kai galvoji ir bijai,tai ir nori.Tai va,papasakosiu ka man patare vienas labai gerai zinomas psichiatras.Ilgai bijojau kam nors pasakyti apie tai,ka jauciu ir kas darosi.Galvojau,kad sergu kazkokia liga,todel taip ir yra.Kai galutinai uzkniso,nuejau pas ji ir viska isdejau.Pirmiausiai jis man paaiskino,kaip pas zmogu visa tai yra fiziologiskai. Zmogaus pusle yra labai tamprus organas,jis gali sutalpinti savyje iki 3 l. skyscio.Paprastai zmogus pradeda noreti slapintis,kai joje prisirenka apie 0,2 l.slapimo,bet tai dar silpnas noras ir galima kenteti,kai jau 0,5 l. tada reikia butinai nueiti,bet vistiek dar galima kenteti.Noras atsiranda,nes pusle siuncia impulsus i smegenis,kad jau yra prisipildziusi ir reikia tuo atsikratyti,tada ir einame i tualeta.Kai zmogus isitempes (tai nervu padarinys),isitempia ir visi musu organai,ypac tie,kurie jautrus ir "atsakingi" uz nervine sistema.Tas gydytojas pavadino tai "meskos sindromu": kai gyvunas pradeda jausti gresme,jis pasiruosia begti,kad butu lengviau begti,jis atsikrato visu savo organizmo nereikalingu turiniu,issitustina ir issislapina,nes jo smegenys pasiuncia impulsa i siuos organus jo paties labui,kad butu lengvesnis ir, kad galetu pasprukti.Tai va,zmogus taip pat,jaucia nerima,gresme ir jam pradeda spazmuoti.Ilgainiui pusle "pripranta" buti isitempusi ir vos tik prisirenka keli lasai,jau ir norime siusioti.Tas pats ir su viduriavimu.Jis man patare grudinti pusle,kad ji priprastu temtis,nes jos ir yra tokia paskirtis.Nelakstyti i tualeta,o kenteti kol imanoma,aisku tai nereiketu daryti is karto labai drastiskai,po truputi.Netgi nuejus pasiusioti pamatuoti kiek issiskiria slapimo.Ir visada tureti galvoje tai,kad tas organas gali temtis ir ,kad as galiu tai kontoliuoti.Tai labai svarbu.Dar patare daryti pratimus,kad galetum suvokti,jog gali valdyti si procesa.Jau nuejus slapintis,nepadaryti visko is karto,o po truputi.Pasiusioji ir uzlaikai,pasiusioji ir uzlaikai..,ir taip per keleta kartu.Su tustinimusi taip pat.Kai tik uzeina noras,pabandyti siek tiek pakenteti,o ne lekti iskart,pabandyti pajausti,kaip tas noras stipreja,o gal siek tiek ir silpneja..aisku,cia jau neuzlaikysi kaip su slapinimusi.Vienu zodziu,reikai atsipalaiduoti ir kaip jis pasake, "ne mes turime tarnauti savo organizmui,o jis mums..." Zinau,kad labai sunku,pati turiu sia problema,bijau iseiti,vaziuoti kur nors,pastoviai apie tai galvoju,bet namie stengiuosi daryti siuos pratimus ir,zinokit,padeda. Jau nebelakstau taip,kaip anksciau,suvokiu,kad galiu kenteti ir sis procesas priklauso nuo manes.Pusle jau ne tokia isitempusi,tiesiog pratinu ja "dirbti savo darba",o ir viduriuoju reciau.Nors vis dar bijau,kad tai neatsitiktu "netinkamoj vietoj,netinkamu laiku",nes tada lengviausia prarasti savikontrole ir baimes akys pasidaro LABAI dideles Tai tiek is mano patirties
Galit klausti,jei kazkas dar domina
irgi kartu galvojam kur rast ta WC jei jo aplinkui nera 
nu ja gal tu ir protingai darai, kad visur varai, jaunyste aisku nereikia be reikalo svaistyt, bet blema as kazkaip bijau kad gedos prisidarysiu 
mano vyrs irgi galetu visa diena i WC nenueit, kaip as jam pavydziu! uztaigi laukiu kol baigsiu univera ir galesiu pradet dirbt, gal tada nebus tokios ddideles problemos, bent jau taip tikiuos 
