Dirgliosios žarnos sindromas, gal kas pasveikot?

sutikciau su lituke tik del to kad kiekvienam zmogyi svarbu sveikai maitintis, bet is jos pasirasymu suprask nemokam maitintis tai ir sergam...nu viskas ne taip yra!man isvis kartoju dar karta daktare sake kad mityba ir dzs ne prie ko, nors pati jauciu, jei ka uzvalgau daugiau viduriuoju, bet jei ir visikai sveikai maitinuos nepadeda...liutuke cia itariu dietu laikais..jei surelis tau desertas
nu ne tame esme is tikruju, as pavyzdziui skaitau, kad normalei maitinuos ir zinau kas man tink ar ne bet pasveik tas nepadeda, gerai jei tau padejo

visada lengva pasakyt negu padaryt....maistas kazkiek duoda ytakos bet kai tenka metus pravargt zmogus pats atsirenka ka jam valgyt ir ko ne....
ir man gydytoja sake kad ne nuo maisto o nuo antibjotiku ir abrazijos kada zarnynas buvo nusilpes ir nerviskai buvau nusilpusi o dar tas antibu stipriu kursas ir nusekino mano zarnyna, o atstatyt niekaip neatstatau ka nedaryciau ir kiek pastangu deciau.
zinau kad cia ne liga bet jau sis sindromas nervu daug kainuoja

na linkiu kad pasveiktumet, nes man kai susitvarke mityba tai dingo ir visos psichologines problemos (o dietu nesilaikau, negaleciau but alkana )

o kaip tas apgaulingas noras tuštintis pasireiškia? man seniau būdavo, kad užsinoriu į wc, o kai nueinu, nieko neišeina. bet čia ne apgaulingas noras, bent jau man. tiesiog, kai eidavau į tualetą (pats ėjimo procesas), savaime nusiramindavau, ir todėl dingdavo tas noras jau nuėjus. bet dabar jau taip, deja, nebebūna, kartais labai paskubėt tenka į tą tualetą:/ ir viduriuot.

o kas dėl maisto, tai prieš tuos antibiotikus ir didžiuosius stresus mano viduriai buvo linkę labiau į užkietėjimą, nors maitinausi visokiu maistu.

beje, vasarą važiavau į Londoną savaitei pailsėti su vaikinu, tai prieš tai labai nervinaus, ir čia man buvo didysis gyvenimo klausimas važiuot ar nevažiuot:)))vieną dieną nuspręsdavau važiuot, kitą - jau verkdavau ir sakydavau - ne. dėl viso ko gėriau max dozę enterol (čia bakterijos nuo viduriasvimo būtent). pradėjau gerti 3 dienas prieš išvažiavimą, kad pradėtų veikti. beje, geriant ilgiau nei 10 dienų jis tampa neveiksmingas, tai aš prieš tai negėriau, laukiau... šiaip jis visiškai neišgydo, bet apmažina norą ir konsistencija pasidaro kiek kietesnė. prieš lėktuva dar maktelėjau imodium dėl šventesnės ramybės:)) tai va, labai nervinaus. bet ten atvykus dingo visi sindromo simptomai, na šiek tiek gal ir bijojau, bet pilvo visiškai nesuko, net stovint eilėse ar laukiant metro. ir kas svarbiausia, kad kas dieną valgėm hamburgerius su bulvytėm fri ir kokakola (čia dėl to, kad normalus maistas brangus restoranuose, o pasidaryti neturėjom nei laiko, nei noro, nei galimybių) viduriai užkietėjo per visas šešias dienas tik kartą nuėjau į tualetą, ir tai su didelėm pastangom matyt, buvau taip atsipalaidavusi, saugi (gal kiek dėl tų bakterijų, o gal dėl galybės kavinukių ir mcdonaldų - tualetų daug:) net ir galvojant 'o jeigu dabar užsinorėsiu' nepradėdavo sukti pilvo. žodžiu, buvo fantastika. temoj apie panikos atakas irgi skaičiau, kad jos išnykdavo nuvykus į užsienį.

del anglijos tai kiek su pazystamais pakalbu kas buvo isvaziave tai visiem twen viduriai uzkieteja, kas ir neturi jokiu problemu su zarnynu gal ir man reiktu ten nuvaziuot pamirsciau kas tas yra viduriavims juokauju aisku
o del apgaulingo noro, tustintis tai jis man bun rytais dazniausiai, kada reik jau iseit is namu i paskaitas ir dar vis atrodo kad ne iki galo atlikai viska, kad gal dar galetum ka ispaust, o kai vaziuoju su autu i univera tada pradedu galvot kas butu, jei rimtai susuktu (aisku cia ne visada) tada praded spazmuot ir jau atrodo tuoj tuoj pareis
daba isleidau vyra i gimtadieni, pati sedau prie nesibaigianciu savo kursiniu, tai reiks parsivest ji su amsina, o as teises menesi teturiu, vaziuoju biski tragiskai, o jis uz 20 min kelio nuo namu, su mano vaziavimu visa pusvalandi teks vaziuot, tai viduriukai jau vartos is jaudulio ne tas zodis, blyn gal sveika gyva nuvaziuosiu, viena pati dar niekad nevziavau

taip tai ir vadinasi apgaulingas noras tustintis kai uzsimanai atrodo kad negali kentet o kai i tulika nueini nieko dabar ir man jau tokio noro nera na ir viduriavimo kaip ir nebeliko ,kaip anksciau kai kada uzeina smarkus viduriavimas daznai bet po truputy.

as tai anksciau po 5 - 7 kartus ryte eidavau, rekordas buvo 9 nu daba dziaugiuos kad po 2 - 3 einu! manau cia pazanga, bet anksciau nepastebejau kad su pusle problemu turiu, kai tiek viduriuodavau ne tas galvoj budavo

ir as nepastebejau kad pusle streikuoja budavo noras ,bet nekrepdavau kazkaip demesio o gal ir nebuvo tik dabar tai jau zinau kad negerai kazkas

nu aš tai kai į paskaitas važiuoju, tai 4 kartus kokius rimčiau nueinu, o dar porą kartų, kad apsidrausčiau. buvo viienąsyk, kad 7 kartus labai rimtai ėjau;/ o jeigu šiaip kur savaitgalį važiuoju ir dar ne viena, tai 3 kartus kažkur nueinu. beje, vasarą vienąsyk prieš važiuodama išvis nėjau, kad ir kaip norėjau apsidraust, bet nieko neišėjo, ir paskui neužsinorėjau. bet dabar tai taip nelabai būna;/ beje, kas mano, kad čia vien tik dėl didelio jaudulio tas viduriavimas, tai galiu pasakyt, kad tikrai ne, nes kartais mylintis skauda tą žarną, arba ji jaučiasi nuolat . jei žarna nebūtų dirgli, to tikrai nebūtų. nors kažkiek žarna dirgli pas visus yra, bet tikrai ne tokio lygio, kad tokios nesąmonės darytųsi

uztat ir vadinasi dirglios zarnos sindromu prakeiktu pvz. mano drauge kai jaudinasi tai jai paleidzia bet cia jau nerviniu ir psichologiniu atveju tai nera sindromas . o pas mus visai kas kita triedziam bejokios priezasties

noriu aš paklausti (tų, kurios viduriavo/viduriuoja), ar bandėte tą Tibeto grybą? ar padėjo? na, jei vis dar iča lankotės, tai turbūt ne

na as nebandziau net nezinau kur jo gauti bet manau jis man netiktu nes ten yra pieno o man pieno produktai sukelia viduriavima.