QUOTE(arana81 @ 2008 10 19, 12:03)
zinau, siaip rytu ir vakaru vokieciai skiriasi kaip diena ir naktis, bet vieni kitu labai jau ir nemegsta
man ir tarp tų, ir tarp kitų pavyko sutikti svetingų.
Nors Skruždų - taip pat
Buvau pagal studentų mainų programą išvykusi į Rytų Vokietiją, ir dirbau vienoje firmoje 3 mėnesius. Jie kavą ryte , perpiet ir pavakare gerdavo kolektyviai, sekretorė skrupulingai suskaičiuodavo kiek kas puodukų išgėrė, ir gale mėnesio išstatydavo kiekvienam sąskaitą. Bet čia dar nieko.
Šefas dažnai prisijungdavo tik į kavagėrio vidurį, ar pabaigą - man labai užsiėmęs vis būdavo. Jam įpildavo kavos, ir jis pasiimdavo ir į kavą susipildavo grietinėlės induką (tą standartinį, mažutį). Tai jam nuėjus nuo stalo, moteriškės didžiai pasipiktinusios aptarinėdavo
: "Matai, paėmė ir visą grietinėlę sau susipylė, net nepasižiūrėjo, gal kuriame nors induke dar buvo likę" (mat jos tą grietinėlę tarpusavyje dar dalindavosi) :
O maniškis savo studijų metu (irgi DE) , kai sugedo jo boso kompas, tvarkė porą dienų, išgelbėjo visus duomenis, ir bosas jam po to nuoširdžiai atsidėkojo - įteikė savo darže užaugintą POMIDORĄ
