QUOTE(egle.k.k @ 2009 02 20, 12:30)
Na aš aišku nesu visokių istorinių šaltinių specialistė, bet vat man logiškai žiūrint atrodo taip. Jei buvo kažkoks kunigaikštis tam tikru vardu, tai ar tai nerodo, kad toks vardas buvo paplitęs ir naudojamas? nejaugi "genties vadas" nuo vaikystės turėjo kažkokį išskirtinį vardą, kuriuo nebuvo pavadinta daugiau nei vieno vaiko. O tuo labiau, negi žmonės buvo kitokie nei dabar ir nevadindavo vaikų "didžio valdovo" garbei?
Na čia nieko nepagrįsti išvedžiojimai, bet man taip atrodo....

Na nelabai vadindavo tai garbei - čia daugiau jau šiuolaikiškas mąstymas. Praktiškai senovėj vardai funkcionuodavo kaip pravardės, arba gal dar geresnis pavyzdys būtų - kaip indėnų vardai, pagal tam tikrą žmogaus savybę/ritualo metu įgytą vardą. Vardas lietuviamas ypač buvo svarbus, kaip ir vardo davimo papročiai, tai labai asmeninis dalykas, ne masinė štampovkė. Tas garbei galėjo su išlygomis būti tik kai vardo turėtojas buvo tiesioginė giminė, pvz. kaip skandinavų šalyse prie vardo pridedamas žodis sūnus (pvz. Erikson). O vėlesniu laikotarpiu įsivyravo krikščioniški vardai, senieji vardai/pravardės tapo dabartinėmis mūsų pavardėmis.
QUOTE(egle.k.k @ 2009 02 20, 12:30)
O kokie vardai tada būtų senieji lietuviški?
Jų praktiškai neišlikę, kažkiek yra žinomi vardai tų lietuvių/prūsų, kurie užaugo ordino aplinkoje, neretai buvo jų vedliais, kažkiek įvairių bajorų/kunigaikščių šaimynykščių ir pan. - daugiausia tiesa vyrų vardų. Bendrai daryba tų vardų buvo panaši kaip ir hidronimų, dėl to tarkim visi dabartiniai vardai tokie kaip Liepa, Ūla, Rusnė ir pan. iš esmės galėjo būti ir senovėje (beje nemažai žinomų vardų turėjo buvo sudaromi naudojant mažybines formas kaip pvz. Eisutis, Danutė ir pan.).
Papildyta:QUOTE(GiedrėM @ 2009 02 20, 13:05)
Kažkur rašė, kad jau registravo vieną kitą Perkūną

Vat tame ir reikalas kad tik vieną kitą, vaikis.com rodo iš viso 3 nuo 1992, kai pvz. palyginus su Gabija, paskutinį dešimtmetį kiekvienais metais apie 400-500.