Įkraunama...
Įkraunama...

Lietuviški vardai

QUOTE(Elemire @ 2009 02 19, 17:58)
Joks dievavardis praktiškai negali būti tradiciniu lietuvių vardu, nes dievų vardų normaliu atveju žmogui neduodavo (nebent gimęs kokiom nors ypatingom aplinkybėm).



drinks_cheers.gif tai lietuvių mitolgijos dievybių ir būtybių vardai ir priskiriami naujiesiems lietuvių vardams: visos Gabijos, Austėjos, etc.
nors ir atėję iš senovės, bet, kaip sakai, vaikų jais nevadindavo drinks_cheers.gif bet jau ir ta savoka "naujieji" kitam gali skambėti keistai - juk kažkur nuo 19 a. pb. - 20 a. pr. jie ėmė rastis, o dabar jau 21 a. smile.gif
Atsakyti
Oho vardas smile.gif, gal tokio neitraukime i savo saraselius smile.gif

QUOTE(muminukas @ 2009 02 19, 17:40)
aga, radau, jau tą žodynėlį turiu. bet vis tiek tai nėra tradicinis lietuvių vardas. nes tokiu atveju kaunoalėja.lt turėtų ir seksualinisu lietuvių santykius globojusio dievo vardą įtraukti - Pizius hihihi.gif (G. Beresnevičius. Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas. P. 138)

Atsakyti
QUOTE(rimulia12 @ 2009 02 12, 22:36)
Andajus (Andaja) lietuvių mitologijoje - pagal kai kuriuos šaltinius svarbiausias lietuvių dievas, tapatinamas su Nunadieviu. Pagal kitą versiją - likimo ir baimės dievybė, dar vadinama angies dievu, vaizduojama tiesiog baidykle.

O sitas koks keistas,niekad nebuciau pagalvojus kad jis lietuviskas


Yra ant Lietuvos pagoniško black metalo grupė tokiu pavadinimu ax.gif Jie patys sako, kad reikšmė "pagal tą kitą versiją" bigsmile.gif Dar kažką, kad pelkėj gyvena biggrin.gif

Kauno alėjoj parašytas vardelis, kuris man vienas iš favoritų, jei dar turėtume sūnelį ax.gif Rykantas wub.gif Senokai esu išknisusi jį, vyras sakė: "Normaliai" bigsmile.gif
Atsakyti
Rykantas gražu thumbup.gif
Atsakyti
QUOTE(muminukas @ 2009 02 19, 18:45)
drinks_cheers.gif tai lietuvių mitolgijos dievybių ir būtybių vardai ir priskiriami naujiesiems lietuvių vardams: visos Gabijos, Austėjos, etc.
nors ir atėję iš senovės, bet, kaip sakai, vaikų jais nevadindavo  drinks_cheers.gif bet jau ir ta savoka "naujieji" kitam gali skambėti keistai - juk kažkur nuo 19 a. pb. - 20 a. pr. jie ėmė rastis, o dabar jau 21 a.  smile.gif


Iš esmės ko gero yra dvi bangos tų naujųjų vardų - viena 19 a. pb - 20 a. pr. susijusi su tautos savimonės formavimusi (visi Vytautai, Gediminai, Kęstučiai, Algimantai, Birutės, Danutės ir pan.), o kita 20 a pb. po-atgimiminė, paremta daugiau istorijos-mitologijos publikacijomis (visos Gabijos, Austėjos, Žemynos ir pan.).

Įdomu tik, kad ko gero geriausiai žinomi lietuvių vyriškų dievų vardai: Perkūnas, Pikuolis, Patrimpas, Velinas taip niekad ir neprigijo kaip asmenvardžiai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Elemire: 20 vasario 2009 - 11:14
QUOTE(Elemire @ 2009 02 20, 12:11)
Iš esmės ko gero yra dvi bangos tų naujųjų vardų - viena 19 a. pb - 20 a. pr. susijusi su tautos savimonės formavimusi (visi Vytautai, Gediminai, Kęstučiai, Algimantai, Birutės, Danutės ir pan.), o kita 20 a pb. po-atgimiminė, paremta daugiau istorijos-mitologijos publikacijomis (visos Gabijos, Austėjos, Žemynos ir pan.).

Įdomu tik, kad ko gero geriausiai žinomi lietuvių vyriškų dievų vardai: Perkūnas, Pikuolis, Patrimpas, Velinas taip niekad ir neprigijo kaip asmenvardžiai.


Nesutikčiau, kad Jūsų paminėti vardai (Vytautas, Gediminas, Algirdas ir t.t.) yra naujieji ir priskiriami 19 a. pb - 20 a. pr. Visgi jie kaip asmenvardžiai buvo naudojami ir tam pačiam 12 -13 amžiuje. Tai nebuvo dievybių vardai, kuriuos šiais laikais pavertėme vardais.
Atsakyti
QUOTE(egle.k.k @ 2009 02 20, 11:32)
Nesutikčiau, kad Jūsų paminėti vardai (Vytautas, Gediminas, Algirdas ir t.t.) yra naujieji ir priskiriami 19 a. pb - 20 a. pr. Visgi jie kaip asmenvardžiai buvo naudojami ir tam pačiam 12 -13 amžiuje. Tai nebuvo dievybių vardai, kuriuos šiais laikais pavertėme vardais.


Na ne visai taip. Iš šaltinių mes žinom apie vieną Vytautą, vieną Gediminą, vieną Birutę ir pan. - tai nebuvo kažkokie na bendriniai vardai, kuriais būdavo vadinami daugybė vaikų. Taip kad tai buvo asmenvardžiai, bet jų vartojimo tradicija visiškai kitokia, taip pat pvz. Birutės atveju ji yra tiek reali, tiek sakralinė asmenybė (nes po jos mirties buvo ir Birutės kultas). Kai kurie kiti vardai iš to laikotarpio, pvz. Nijolė, yra paimti iš to meto mitologijos-istorijos publikacijų, kai kurie išpopuliarinti grožinės literatūros (pvz. Algimanto personažai).

Be to ir pats asmenvardžių pokytis yra svarbus pirmos nepriklausomybės laikotarpiu - tie kunigaikščių vardai ir kitos romantinės patriotinės literatūros personažai kaip vardai imti naudoti po didelės pertraukos - prieš tautinės savimonės formavimasi tiesiog nebuvo tradicijos duoti tokius vardus, visi vardai būdavo iš krikščioniško kalendoriaus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Elemire: 20 vasario 2009 - 11:42
QUOTE(Elemire @ 2009 02 20, 12:38)
Na ne visai taip. Iš šaltinių mes žinom apie vieną Vytautą, vieną Gediminą, vieną Birutę ir pan. - tai nebuvo kažkokie na bendriniai vardai, kuriais būdavo vadinami daugybė vaikų. Taip kad tai buvo asmenvardžiai, bet jų vartojimo tradicija visiškai kitokia, taip pat pvz. Birutės atveju ji yra tiek reali, tiek sakralinė asmenybė (nes po jos mirties buvo ir Birutės kultas). Kai kurie kiti vardai iš to laikotarpio, pvz. Nijolė, yra paimti iš to meto mitologijos-istorijos publikacijų, kai kurie išpopuliarinti grožinės literatūros (pvz. Algimanto personažai).

Be to ir pats asmenvardžių pokytis yra svarbus pirmos nepriklausomybės laikotarpiu - tie kunigaikščių vardai ir kitos romantinės patriotinės literatūros personažai kaip vardai imti naudoti po didelės pertraukos - prieš tautinės savimonės formavimasi tiesiog nebuvo tradicijos duoti tokius vardus, visi vardai būdavo iš krikščioniško kalendoriaus.


Na aš aišku nesu visokių istorinių šaltinių specialistė, bet vat man logiškai žiūrint atrodo taip. Jei buvo kažkoks kunigaikštis tam tikru vardu, tai ar tai nerodo, kad toks vardas buvo paplitęs ir naudojamas? nejaugi "genties vadas" nuo vaikystės turėjo kažkokį išskirtinį vardą, kuriuo nebuvo pavadinta daugiau nei vieno vaiko. O tuo labiau, negi žmonės buvo kitokie nei dabar ir nevadindavo vaikų "didžio valdovo" garbei?
Na čia nieko nepagrįsti išvedžiojimai, bet man taip atrodo.... rolleyes.gif

P.S. O kokie vardai tada būtų senieji lietuviški?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo egle.k.k: 20 vasario 2009 - 12:32
QUOTE(Elemire @ 2009 02 20, 12:11)
Įdomu tik, kad ko gero geriausiai žinomi lietuvių vyriškų dievų vardai: Perkūnas, Pikuolis, Patrimpas, Velinas taip niekad ir neprigijo kaip asmenvardžiai.


Kažkur rašė, kad jau registravo vieną kitą Perkūną ax.gif
Atsakyti
QUOTE(egle.k.k @ 2009 02 20, 12:30)
Na aš aišku nesu visokių istorinių šaltinių specialistė, bet vat man logiškai žiūrint atrodo taip. Jei buvo kažkoks kunigaikštis tam tikru vardu, tai ar tai nerodo, kad toks vardas buvo paplitęs ir naudojamas? nejaugi "genties vadas" nuo vaikystės turėjo kažkokį išskirtinį vardą, kuriuo nebuvo pavadinta daugiau nei vieno vaiko. O tuo labiau, negi žmonės buvo kitokie nei dabar ir nevadindavo vaikų "didžio valdovo" garbei?
Na čia nieko nepagrįsti išvedžiojimai, bet man taip atrodo.... rolleyes.gif


Na nelabai vadindavo tai garbei - čia daugiau jau šiuolaikiškas mąstymas. Praktiškai senovėj vardai funkcionuodavo kaip pravardės, arba gal dar geresnis pavyzdys būtų - kaip indėnų vardai, pagal tam tikrą žmogaus savybę/ritualo metu įgytą vardą. Vardas lietuviamas ypač buvo svarbus, kaip ir vardo davimo papročiai, tai labai asmeninis dalykas, ne masinė štampovkė. Tas garbei galėjo su išlygomis būti tik kai vardo turėtojas buvo tiesioginė giminė, pvz. kaip skandinavų šalyse prie vardo pridedamas žodis sūnus (pvz. Erikson). O vėlesniu laikotarpiu įsivyravo krikščioniški vardai, senieji vardai/pravardės tapo dabartinėmis mūsų pavardėmis.

QUOTE(egle.k.k @ 2009 02 20, 12:30)
O kokie vardai tada būtų senieji lietuviški?


Jų praktiškai neišlikę, kažkiek yra žinomi vardai tų lietuvių/prūsų, kurie užaugo ordino aplinkoje, neretai buvo jų vedliais, kažkiek įvairių bajorų/kunigaikščių šaimynykščių ir pan. - daugiausia tiesa vyrų vardų. Bendrai daryba tų vardų buvo panaši kaip ir hidronimų, dėl to tarkim visi dabartiniai vardai tokie kaip Liepa, Ūla, Rusnė ir pan. iš esmės galėjo būti ir senovėje (beje nemažai žinomų vardų turėjo buvo sudaromi naudojant mažybines formas kaip pvz. Eisutis, Danutė ir pan.).

Papildyta:
QUOTE(GiedrėM @ 2009 02 20, 13:05)
Kažkur rašė, kad jau registravo vieną kitą Perkūną ax.gif


Vat tame ir reikalas kad tik vieną kitą, vaikis.com rodo iš viso 3 nuo 1992, kai pvz. palyginus su Gabija, paskutinį dešimtmetį kiekvienais metais apie 400-500.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Elemire: 20 vasario 2009 - 16:18
Vyras berniukui isrinko kai gimdymo namuose antra diena su dukrele palatoje vaiksciojo ir jam toptelejo kad sekancio vaiko jei bus berniukas bus VYTIS. Man irgi patinka, bet as kazkodel galvoju kad bus mergaiciuke kadanors tai renku jai varda.
Atsakyti
QUOTE(Cikadelė @ 2007 06 10, 10:47)
********************************************************
I. Senieji lietuviški (ir kitų baltų tautų) vardai:
1. Dvikamieniai dūriniai: Tautvydas, Tautvydė.
2. Dvikamienių vardų trumpiniai: Gintas, Gintė.
3. Vediniai iš trumpinių: Vaidotas, Vaidotė.
4. Apeliatyviniai vardai: Balčius, Vanagas, Vanagė.

II. Krikščioniški krikštavardžiai:
1. Herbrajiški: Jonas, Ieva.
2. Graikiški: Andrius, Kotryna.
3. Lotyniški: Augustinas, Valerija.
4. Germaniški: Arnoldas, Gertrūda.
5. Slaviški: Česlovas, Kazimiera.
6. Kitų kalbų: Ksaveras, Brigita.

III. Naujieji lietuviški vardai:

1. Mitologiniai: Laima, Vaižgantas.
2. Literatūriniai: Šarūnas, Živilė.
3. Vietovardiniai: Neringa, Nemunas.
4. Etnoniminiai: Aistis, Notangė.
5. Nauji vardai, padaryti iš senųjų lietuviškų vardų sandų: Alginta, Algintas.
6. Nauji apeliatyviniai ir verstiniai vardai: Audrius, Rytė; Danguolė, Laimis.

IV. Naujieji skolintiniai vardai:
1. Anksčiau Lietuvoje nevartoti vardai: Astrida, Edgaras.
2. Lietuvoje vartojamų vardų svetimų kalbų variantai ar trumpiniai: Lolita, Žanas.

Pagal Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: MELI, 2007.


Elemire, buvo daugiau Vytautų ir seniau, tik mes žinome tą vieną mirksiukas.gif
Atsakyti