Prancūzų, vokiečių ar rusų?

as rinkausi rusu...
prasimokiau kazkur 4 metus ir nieko neismokau.. tiesiog svaisciau laika,bet dziaugiuosi,kad nepasirinkau vokieciu,na o prancuzu mums nebuvo galimybes rinktis..
manau rusu reikalingesne,jos deka gales susikalbeti su vyresnio amziaus zmonemis (na aisku,jeigu ja mokinsis),o su jaunais gales angliskai kalbeti...

mano antra kalba buvo vokieciu, tai kaip pradejau 6 klasej mokytis, mazdaug 7 klases lygyje ir sustojau, nes kalba ne tik negraži bet ir sunki. rusu nesirinkau, nes bent musu mokykloj niekas nuo pradziu nepradedavo, todel rusu eme tie, kurie bent biski buvo kieme ar kur kitur pramoke. prancuzu deja nebuvo galimybes rinkti, man labai patiktu moketi, nes labai grazi kalba

As pati mokinuosi vokieciu kalba,viena is to priezastis yra-mokytoja
Kai turejom pasirinkti kuria kalba mokytis,rusu kalba moke tokia mokytoja,per kurios pamoka visi nieko nedaro,tiesiog ta mokytoja visi vos ne "lazdavojo" ir nieko neismokdavo. Zinoma,kas norejo kazko ismokti-rinkosi vokieciu siulyciau mamoms atsizvelgti ir i mokytojus.

tikrai taip, nuo mokytojų labai daug kas priklauso

Jeigu būtų buvusi prancūzų kalba, būtumėm rinkęsi ją. Na, dar neblogai būtų buvusi ir ispanų kalba. Tačiau teko rinktis iš vokiečių ir rusų. Patarėme rinktis vokiečių. Prisiklausiau iš bendradarbių pasakojimų kaip sunkiai dabar vaikai mokosi rusų kalbos. Vien kirilica ką reiškia, minkštumo ženklai, vienaip rašai, kitaip tari. Aš pati kažkada baigiau sustiprintą rusų. Tačiau kai dabar reikia kalbėti rusiškai, sunkiai renku žodžius. Gyvename išskirtinai lietuviškoje terpėje, nei draugų, nei pažįstamų rusakalbių neturime, darbe tai nereikalinga kalba. Diplominį rašant buvo tik literatūra anglų kalba.
Kas paskatino rinktis vokiečių kalbą? Kelionės po Europą. Yra vietų Europoje, kur net angliškai nesusikalbėsi. Šiemet teko Šiaurės Italijoje užsukti sutvarkyti kai kurių reikalų į ligoninę. Su anglų kalba nei iš vietos, visi vien tik vokiškai balbatuoja. Kiek metų slidinėjame Italijoje, pirmoj vietoj ten eina vokiečių kalba. Apie Austriją ir Vokietiją tyliu, kadangi ten valstybinė kalba. Šveicarijoje irgi yra dalis, kur tik vokiškai kalba. Kroatijoje, ten matyt nuo senų sovietinių laikų buvo mokoma vokiečių kalbos, ten ir vokiečių markės buvo ypatingai gerbiamos ir vertinamos. Na, ir Turkijoje gyvenome tokiame viešbutyje, kur didžioji dalis poilsiautojų buvo vokiečiai ir prancūzai. Angliškai nepavyko susikalbėti su aptarnaujančiu personalu. Tačiau ir rusų kalba kelionėse neteko naudotis. Dabar ir rusų jaunimas puikiai kalba angliškai. Taigi, rusų kalba man visiškai nenaudinga.

mums mokykloje pirmoji kalba buvo prancuzu, o antra rusu, tai rusu visai nieko neismokau, o prancuzu tik truputi, dar pora metu anglu mokiausi, tai man labiausiai patiko

Mano sunus kalba prancuziskai, mokosi jau kelis metus anglu, o siemet pradejo rusu. Net diskusiju nekilo, kai rinkomes vokieciu ar rusu, nes europietisku kalbu uztenka O kirilica yra puiki manksta galvelei. Jeigu butu buvusi galimybe, pasirinktumem kinu
PS pas mus seimoje kalbos yra kaip "samo saboj razumeetsa"

Aš patarčiau rinktis rusų
Kaip kažkas minėjo, nereikia pamiršti, kur mes gyvename - tarp vakarų ir rytų europos, taip kad reikia į tai ir atsižvelgti, kad mums yra tik privalumas būti savotiškais tarpininkais
Iš tikrųjų yra labai naudinga mokintis skirtingos kilmės kalbas, o ne panašias, nes tuomet ir kitas giminingas kurkas lengviau bus mokintis, jeigu kada prireiks ar šiaip bus noras
Nors nelabai toleruojame vietinius rusakalbius, negalim pakęsti rusiškos muzikos, bet kaip sakoma "pažink priešą savo"

Beje, apie asmeninę patirtį...nuo antros klasės privalomai mokiausi rusų, nuo penktos reikėjo rinktis anglų ar vokiečių. Tuomet tėvai ragino rinktis vokiečių, motyvavo tuo, kad lengvesnė (iš dabartinės patirties, kada jau moku ne vieną kalbą, galėčiau jiems žiauriai paprieštarauti - ji pakankamai sunki). Taigi tuomet pasirinkau anglų. Nuo dešimtos klasės mums reikėjo rinktis trečią užsienio kalbą, bet tas pasirinkimas kaip ir buvo elementarus, kas jau mokinosi anglų, tiems prisidėjo vokiečių ir atvirkščiai. Universitete privaloma kalba buvo anglų (teko kartais ir paskaitas anglų kalba klausyti), nuo antro kurso pasirinkau vokiečių (kad gilinčiau jau pradėtas žinias), o nuo trečio sugalvojau dar vieną kalbą mokintis (nes dauguma taip darė ), taigi nors buvo pakankamai platus spektras (italų, ispanų, prancūzų, švedų, japonų, lotynų ir t.t), kažkodėl man patraukliausia buvo ispanų ir tikrai ranką prie širdies pridėjus galiu pasakyti, kad tai vienintelė kalba, kuri man pati gražiausia iš mano mokamų ir kurią lengviausia ir maloniausia buvo mokintis Jos mokėjimo dėka, šiek tiek suprantu, ką kalba italai Vat prancūzų kalba man kažkodėl nuo mažens visą laiką atrodė labai britki, kaip kad šveplas ar greblas kalbėtų (na bet čia tik mano tokia nuomonė)

Na, o grįžtant prie motyvavimo rinktis rusų kalbą...jos mokinimasis man padėjo savarankiškai/savaime išmokti dar vieną - lenkų kalbą - rašyti nemoku, bet skaityti ir susišnekėti laisvai

Ir dar...kažkada dukra manęs užklausė, ar yra čiukčių kalba Sakau, taip yra Tai ji pareiškė, kad kadangi aš daug kalbų moku, o šitos ne, tai ji užaugusi mokinsis čiukčių kalbos, kad aš jos nesuprasčiau, nes ją labai nervuoja, kai mes su vyru kartais rusiškai ar angliškai kalbamės, kad ji nesuprastų

Aš irgi rinkčiausi rusų kalbą. Tikrai pravers.

Mes pasirinkome vokieciu kalba, lanko anglu ir rusu burelius Rusiskai sneketi moka jau nuo mazens, tai pamaniau, kad ismokti rasyti neprosali mes dar tik treciokes, tai veliau rinksimes antra kalba anglu

Visų pasisakymų neskaičiau, bet mano nuomonė šiuo klausimu kiek kategoriška:
anglų - susibendraut su vakarais,
rusų - su rytais (tie patys japonai geriau kalba rusiškai nei angliškai - čia iš savo patirties),
visos kitos kalbos - savo erudicijai plėsti
prancūzų kalba yra lengva, jei moki anglų k., o vokiečių yra tikrai sunki kalba ir tinginiukams jos tikrai nerekomenduočiau, nepaisant koks jos naudingumas bebūtų...

Taip sakau iš savo patirties, nes rusų, anglų, vokiečių, prancūzų pati mokiausi/moku...

Mano dukra mokosi anglų ir vokiečių,o sūnus-anglų ir rusų.Tai šis rusiškai jau kalba po biškį,o dukra,deja,vokiškai-ne.Moku tą kalbą pati ir ji yra be galo sunki.
Jei nėra jokių ryšių ,ar tikslų,susijusių su šia šalimi,tai neapsimoka kankintis.Aš tai vargšas sovietų vaikas,pasirinkimo neturėjau,dabar mano darbas su šia kalba susijęs,bet užtai anglų nemoku