Prancūzų, vokiečių ar rusų?

Kai vyriausiam sūnui teko rinktis antrąją užsienio kalbą, pasirinko prancūzų kalbą. Iš jo klasės šią kalbą panoro mokytis 7 mokiniai, dar prijungė mokinių iš 2 klasių. Vaikinas mokosi šią kalbą ir nesigaili, nors gramatika nelengva, tačiau kai reikia versti tekstą, nekila problemų, nes gerai moka anglų kalbą, o žodžiai yra giminingi.
Kai dukrai atėjo metas pasirinkti antrą užsienio kalbą, abejonių nekilo. Klasės auklėtoja įspėjo, kad šią kalbą mano dukra pasirinko vienintelė, bet dukra nesijaudino. Kalbos mokosi 3 sujungtos klasės.
Kad būtų netinkamas pasirinkimas nei iš sūnaus, nei iš dukros išgirsti neteko. Aš ir vyras mokėmės rusų ir prancūzų kalbas.

Maniske pasirinko vokieciu, jos klaseje puse rinkosi vokieciu kita puse rusu, vokieciu pasirinko, todel kad rusu kalba ketina ismokti savarankiskai. Tiek anglu, tiek vokieciu sekasi puikiai, nepainioja ju. Nei vokieciu, nei anglu as nesimokiau.

pasirinkau vokieciu,ir tikrai lengva.tik siaip gailiuosi,nes mokam tikrai mazai.manau kad vertingaiu rusu kalba.

O kaip su tos jungtinės pamokos laiku? Ar nesigauna septinta pamoka, o vidury dienos, kai daugumai klasės pvz. rusų kalbos pamoka, langas?

Pamokos, kurias lanko ne visi klasės mokiniai, paprastai yra arba pirmos, arba paskutinės. Šiemet abiems vaikams prancūzų kalbos pamokos yra pimos, tačiau tuo metu yra rusų ar vokiečių kalbos pamokos kitiems klasiokams, tą dieną vaikai grįžta anksčiau. Sūnui yra tekę prancūzų klabos pamokas turėti ir paskutines, bet tada paprastai eidavo į mokyklą į antrą pamoką. "Langų" kaip ir nėra (ypač dukros klasės auklėtojos dėka).

Šiandien mes irgi tuo klausimu diskutavom Aš buvau už rusų, vyras - už vokiečių, bet kol kas nieko nenusprendėm Mano argumentai buvo tokie pat, kaip ir anksčiau išsakyti - visiškai skirtinga kalba, kurios gramatiką išmokti sunku savarankiškai (reikia tikrai didelio noro), tad esu tos nuomonės, kad tai, kas sudėtinga turi būti derinama su šiokia tokia prievarta.

manau rusu ir prancuzu

na mano nuomone tokia:

prancuzu:labai tolima,ir labai sunki gramatika bei tarimas ir visa kita
vokieciu:norint gerai ismokt reikia daug kantrybes ir smegenu
rusu:manau pati lengviausia,nes daug kur ja girdi,ir gali paklbet su betkuo(retas suauges nemoka)

uz rusu!

nors pati rinkausi vokieciu.dabar ,kai jau turiu daugiau atsakomybes,tokius dalykus sprendziu pati

kai man reikėjo rinktis, be jokių abejonių pasirinkau vokiečių kalbą. deja, mokykla „nesurado“ vokiečių kalbos mokytojo (nors į šalia esančią profesinę mokyklą tais metais ir atėjo dirbti vokiečių kalbos specialistas...), taigi teko mokytis rusų kalbos. O to gailiuosiu jau penkis metus, liko tik 8 dešimtos klasės dienos.
Kadangi mačiau, kaip visiem nesiseka rusų kalba (ir man tame tarpe), devintoje klasėje susiradau privačią vokiečių kalbos mokytoją. Per du vokiečių kalbos mokymosi metus vokiškai moku bent kelis kartus daugiau nei rusų kalbos. Vokiškai galiu laisvai linksniuoti, asmenuoti keliais laikais (kadangi tai privatus mokslas, tai visų jau tų laikų manęs ir nemoko, tik tuos, kuriuos panaudočiau rašydama laiškus, kalbėdama... ), žodynas irgi su kiekvienais metais platėja. Tuo, kad mokausi šią kalbą, esu be galo be krašto patenkinta. Visi mano klasiokai mokyklą baigs mokėdami vieną kalbą, o aš jau mokėsiu dvi.
Gali pasirodyti, kad aš tą rusų kalbą esu apleidus ar nesimokau. Taip nėra. Šiais metais rusų kalbos olimpiadoje laimėjau pirmą vietą, tačiau objektyviai vertinu savo žinias ir matau, kad šios kalbos aš nemoku visiškai. Tik su žodynais bei gramatikos knygelėm išeitų parašyti laišką ar rašinį, o apie bendravimą šia kalba galiu visai užmiršti, nors skaityti ir suprasti beveik galiu (žinoma, Karto ir taikos originalo kalba visai nesuprasčiau).
Dabar kaip tik renkamės pamokas, kurias turėsime vienuoliktoje klasėje, taigi vis įkyriau išlenda mintis apsiimti mokytis dar ir prancūzų, tik vis neapsisprendžiu, ar verta, mat tai jau būtų mano ketvirta užsienio kalba, o aš kaip ir tiksliukė daugiau bei 6 dalykus A lygiu pasirinkau, tad ar nebūtų per sunku.
O apibendrinčiau taip: negaliu patarti, ką rinktis, bet galiu patarti, ko nesirinkti: rusų kalbos. dar neteko sutikti nei vieno mokinio, kuris su ja prasilaužtų, kalbėtų bent perpus taip gerai kaip anglų, mat kaip antra kalba ji tikrai pernelyg sudėtinga.

daug kas priklauso.pvz pas mane tai rusu besimokantys moka kur kas daugiau nei mes vokieciu per tuos 3 metelius.

Jei pasirinkimas tik is prancuzu, vokieciu ir rusu, tuomet vokieciu. Jei vaikas jau mokosi pvz. anglu k., ir reikia rinktis dar viena uzsienio kalba, tai butinai rusu.

ESKIMO, del rusu k. pasirinkimo dristu gincytis. Esme ne kalbos sunkume, o jos reikalingume. Daug Lietuvos bei uzsienio kompaniju dirba su Rusija, Ukraina, Baltarusija. Ten laabai mazai kas kalba anglu ar vokieciu kalba. Jau dabar darbdaviai reikalauja salia anglu ar vokieciu ir rusu kalbos ziniu. Ateis laikas, kai snekesim angliskai ir grausim save, kad nemokam rusu.
Juk vaikai kalbas mokosi ne siai dienai, ateiciai, tai ir mastykim siek tiek placiau