Mano šešiametis snėnas serga, karščiuoja, jį pykina. Jo mama, nenorėdama, kad vaikas išvemtų sugirdytus vaistus, žada į užpakaliuką dėti žvakutę (nors to nebedarė nuo neatmenamų laikų. vikas visai užmiršęs, kas tai yra

). Mama išsitraukia žvakutę, o vaikas jau klykia, kad jam skaudės - juk žino, kad jei yra vaistai į užpakaliuką, tai reiškia "akuolą"

Mama sako, neskaudės, nedursiu, o vaikas ieško, kur žvakutės adatytė

Pamatęs, kad adatos tikrai nėra, ir suvokęs, kur žvakutė bus įdėta, vaikas suklykia: -Tai ką, tu ją dar ten ir uždegsi?