Nezinau net kokia turetu buti situacija, kad musti vaika dirzu!!!!
Esu kategoriskai pries smurtavima ! tik pagalvokit, ka vaikas jaucia tuo metu kai ji musate jus, jo mylimiausi zmones! Reikia ieskoti kitu priemoniu aukleti atzalas:)
QUOTE(oaze @ 2007 02 18, 02:23)
Juk kartais ir vyras nepasielgia taip, kaip "priklauso" . Tai negi jį lupam?
O mažas vaikiukas, vien dėl to, kad jis silpnesnis ir jaučiam viršenybę prieš jį, jau nusipelno fizinės bausmės? Absurdas. Taip tėvai tik išlieja savo nervus, o ne auklėja. Ar mes pačios nedarom klaidų? Neprisvilinam košės? nesudaužom puodelio? Nebūnam irrzlios velniaižin ko? Jei mus už tai luptų?

juk ne dėl sudaužyto puodelio ar irzlumo diržas imamas į pagalbą

pati esu gavus - atsimenu ir žinau, kad buvo dėl ko jį imti

mano brangenybė irgi žino kas yra diržas, puikiai apie tai pašnekėjom, išsiaiškinom ir manau, kad jo daugiua nereiks

ir negąsdinu aš jos diržu jei nesusikalbam, atradom kitų būdų susišnekėjimui

QUOTE(liza26 @ 2007 02 16, 14:17)
o gi to kad dabar mano 8 mete dukra sedi man ant galvos, neklauso jokio zodzio, i visas dabartines bausmes jai nusispjauti, kai bari nekreipia demesio, ziuri i viena taska ir po 5 min. daro savaip.
Liza26, kalbejau su psichologe sio klausimu (man aktualiu dabar). Musu mergynos ivaziuoja i paauglyste. Tai kad negrauzk saves, viskas susitvarkys, o auklejimas tavo

jau as pasakiau,kad diržu auklėjimas ,ne auklėjimas...as tikrai neturėsiu jo po ranka
...man tai gaila,kai kitus vaikučius muša su diržu,pati gavus
kai buvau 7 metų,visą laiką prisimenu
,diržas neauklėjimas,tik pykčio išliejimas ant vaiko,bent aš taip galvoju








QUOTE(AgnėM @ 2007 04 10, 11:08)
jau as pasakiau,kad diržu auklėjimas ,ne auklėjimas...as tikrai neturėsiu jo po ranka
...man tai gaila,kai kitus vaikučius muša su diržu,pati gavus
kai buvau 7 metų,visą laiką prisimenu
,diržas neauklėjimas,tik pykčio išliejimas ant vaiko,bent aš taip galvoju 








Pilnai sutinku, kad dirzas neauklejimo priemone!

Man tai turbut sirdis plystu is skausmo ir sazine uzgraustu, jeigu savo vaikus aukleciau dirzo pagalba.

nu jo dirzas ziauru, bet kad jo "Skoni" zinotu manau tikrai nepakenks,,, nereikia pliekti is visu jegu ir ipykus, biski suduotu kad pajustu ka tai reiskia,,, o paskui tik naudojamas zodis "dirzas" kaip auklejimo priemone
viskas prikaluso nuo pacios situacijos sunkumo, "nusikaltimo" laipsnio ir tt, nuo vaiko amziaus ir dar daug kitu dalyku
Na, apie vaiko pliekimus dirzu, manau, net kalba neina, taciau vis tikiek manau, kad vaiko auklejimas pasitelkus, savo, kaip stipresnio asmens, fizine jega , nera teisingas.
Tik manau, kad dar pas daugeli musu yra islikes tas poziuris, kad vaikas neragaves dirzo, nevaikas...
Man atrodo, kad tevu rankos yra skirtos vaikams apkabinti, pamyluoti, asaras ju nusluostyti, bet tikrai nebausti....


Man atrodo, kad tevu rankos yra skirtos vaikams apkabinti, pamyluoti, asaras ju nusluostyti, bet tikrai nebausti....

QUOTE(Kristine @ 2007 04 11, 18:18)
Man atrodo, kad tevu rankos yra skirtos vaikams apkabinti, pamyluoti, asaras ju nusluostyti, bet tikrai nebausti.... 


QUOTE(Uliuliuska @ 2007 04 11, 18:21)
vat viskas nuo vaiko amziaus ir priklauso

QUOTE(mama_gulbe @ 2007 04 12, 13:05)
Tikrai ne viskas

Jei nuo amžiaus viskas priklausytų tai vaikai nebūtų nepakartojami ir individualūs... Net tos vadinamos amžiaus krizės pvz 2jų metų krizė apima pakankamai platų laikotarpį : 1,5m - 2,5m ( o išskirtiniais atvejais ji gali prasidėti net nuo metukų ir tęstis net iki trijų). Net pieniniai dantys krenta ne visiems sulaukus tam tikro amžiaus...man pvz išvis juos praktiškai visus rovė nes kiti jau augo

Lygiai tas pats su vaiko nepaklusnumu...vieni tik išmokę atsistoti jau žino, kad galima ir kristi ir demonstruoti isterijas...kiti tą suvokia kur kas vėliau (mano sūnus pvz pirmą kartą "nukrito" būdamas 3,5m)...taigi ne amžiuje esmė...Vaiko elgesys priklauso nuo tėvų auklėjimo(o būtent kokios ribos yra nustatomos), kuris prasideda tik jam gimus ir pačio vaiko temperamento, polinkio į pvz aktyvumą ar romumą ir pan, o tai tiesiog galima pavadinti - paveldėjimu/genais.
Stebėdama savo sūnų "matau" jame save...kokia aš buvau gudrutė, išradinga (čia apie nepaklusnumą), kaip gražiai mokėjau užkalbėt dantis

Mane auklėjo - diržiuku (sakau diržiuku - nes fizinio smurto prieš mane niekas nenaudojo)...išbandžiau ir aš šitą auklėjimo priemonę - nepadėjo


Yra tų būdų- tikrai yra...Vat noro juos atrasti nevisada mamytės turi

Tema būtų labai įdomi diskutuoti, jei ne tai, kad mes visos diskutuojame apie labai skirtingus vaikų amžius. Vienos už diržą, pasižiūri ogi jų vaikučiams jau tikrai virš trejų metų. Tos, kurios dažniausiai prieš diržą, - tai jų vaikučiai maždaug pusantrų metukų, kai dar nėra jokių piktybinių zbitkų ar negerybių prikrėtę.
Mano vyresnėliui treji metai, ir tik dabar aš jaučiu, kad mes jį auklėjam. Tik dabar matau, kad pašnekesiai įgauna kažkokią prasmę, jis supranta apie ką kalbame ir t.t. ir pan. O iki to, jis buvo tikrų tikriausias vaikas, - šnekėk nešnekėjęs, darys pagal savo vaikišką galvelę ir vsio.
Aš, asmeniškai, esu gavusi diržo kelis kartus. Bet, drąsiai galiu pasakyti, kad nuoskaudos nėra jokios, nes mane tai išauklėjo keletos dalykų: 1. prieš tėvus nėra atsikalbama 2. gyvūnėliai neturi būti skriaudžiama 3. meluoti negražu
Mano vyresnėliui treji metai, ir tik dabar aš jaučiu, kad mes jį auklėjam. Tik dabar matau, kad pašnekesiai įgauna kažkokią prasmę, jis supranta apie ką kalbame ir t.t. ir pan. O iki to, jis buvo tikrų tikriausias vaikas, - šnekėk nešnekėjęs, darys pagal savo vaikišką galvelę ir vsio.
Aš, asmeniškai, esu gavusi diržo kelis kartus. Bet, drąsiai galiu pasakyti, kad nuoskaudos nėra jokios, nes mane tai išauklėjo keletos dalykų: 1. prieš tėvus nėra atsikalbama 2. gyvūnėliai neturi būti skriaudžiama 3. meluoti negražu

Aš manau , kad diržas gydytojas yra tada žiūrint kokioje situacijoje panaudoji. Pati niekada neesu juo gavusi, net ranka per užpakalį neprisimenu, kad būtų užploję.
Savo vaikui vieną kartą esu užkirtusi, bet paskui kažkaip apsikabinau, ir guodžiau ir dabar dar jis prisimena, sako užplojai, o kam paskui apsikabinai, sakau labai gaila pasidarė. Sako o man taip gerai pasidarė, kad apsikabinai paskui, sakau ar pyksti, sako ne, žinau kad buvau prisidirbęs. Va taip.
Aš manau, kad jei tvarkingoje, mylinčioje, vaiką prižiūrinčioje šeimoje, kartais paimamas diržas, tai vaikui skriaudos neturėtų būti, ir tai visai nieko auklėjimo priemonė, kadangi tokioje šeimoje niekada mama ar tėtis nekirs iš visų jėgų, nemuš neteisingai, nesaikingai. Bet jeigu vaikas mušamas asocialioje šeimoje arba nu sakykim nesutarančioje, kai vaikas tampa tik pykčio nuleidimo objektu, nes tėvas per naktį negryžo, o mama pikta, arba kai tėvai pikti nes neturi ko atsipagirioti, o čia dar vaikas prašo valgyt, ir iš viso kai vaikas net nesupranta už ką gavo ,vien todėl kad jis tėvams mažai rūpi, va tada kategoriškai pasakau-nepritariu.
Savo vaikui vieną kartą esu užkirtusi, bet paskui kažkaip apsikabinau, ir guodžiau ir dabar dar jis prisimena, sako užplojai, o kam paskui apsikabinai, sakau labai gaila pasidarė. Sako o man taip gerai pasidarė, kad apsikabinai paskui, sakau ar pyksti, sako ne, žinau kad buvau prisidirbęs. Va taip.
Aš manau, kad jei tvarkingoje, mylinčioje, vaiką prižiūrinčioje šeimoje, kartais paimamas diržas, tai vaikui skriaudos neturėtų būti, ir tai visai nieko auklėjimo priemonė, kadangi tokioje šeimoje niekada mama ar tėtis nekirs iš visų jėgų, nemuš neteisingai, nesaikingai. Bet jeigu vaikas mušamas asocialioje šeimoje arba nu sakykim nesutarančioje, kai vaikas tampa tik pykčio nuleidimo objektu, nes tėvas per naktį negryžo, o mama pikta, arba kai tėvai pikti nes neturi ko atsipagirioti, o čia dar vaikas prašo valgyt, ir iš viso kai vaikas net nesupranta už ką gavo ,vien todėl kad jis tėvams mažai rūpi, va tada kategoriškai pasakau-nepritariu.