Gydytojas "Diržas"

aifa, del humoro sutinku tikrai labai daug situaciju galima isspresti, jei moki pasijuokti. taip pat ir is saves, savo klaidu. tik manau, kad gebejimas juoktis is klaidu pirmiausiai ir reiskia, kad 1) pripazisti savo klaida, 2) atleidi sau uz tai, kad suklydai.

sena pazistama, savarankiskumas tikrai yra puiki ir reikalinga savybe. tik ar ne per daug priestaringais metodais mes bandom ja vaikuose isugdyti? dvimetinukas dirzo gauna uz tai, kad stengiasi atsiskirti nuo mamos, viska nori daryti pats, domisi ir tyrineja - tikimes is jo paklusnumo ir nuolankumo. bet nepraeina ne penkeri metai, ir is to paties vaiko reikalaujam, kad jis sugebetu buti savarankiskas, moketu prisiimti atsakomybe uz save ir mazesnius ir priimtu protingus sprendimus kasdieniskose situacijose vos ne kaip suauges zmogus...

as pvz puikiai prisimenu, kaip budavau paliekama saugoti naujagimio brolio. man buvo tik ketveri su puse, ir ta valanda kol mama sulakstydavo i parduotuve man keldavo siauba - sededavau koridoriuj prie duru ir verkdavau... o nuo kokiu seseriu jau ir mane siusdavo i parduotuve - tai ismokau meluoti, kad pamirsau, ar pinigus pameciau ar dar ka... nes bijojau - i parduotuve einant reikedavo pereiti dvi judrias gatves.... mama izivaizdavo, kad ugdo savarankiskuma, o susilauke baimes ir melavimo...

vaikai yra vaikai, ir jiems keliami reikalavimai turi buti realus, atitikti ju amziu... nes kitaip susilauksit nevisavertiskumo ar agresijos...

Papildyta:

sena pažįstama, 17 Lie 2008 - 14:24, parašė:

sena pažįstama, 17 Lie 2008 - 14:24, parašė:

Neseniai Lietuvoj nusiplike mirtinai triju metu mergaite, uzsivertusi uzkaista vandeni nuo dujines. Motina buvo isejusi sertis gyvuliu. Vaiku teises stebejosi-seima kaip reta pavyzdine. I mikrobange to vandens neikisi, kad pasiltu. Ir tikrai manau, kad ji zinojo, kas tas "popa" Bet... Nelaime ivyko. Kokia isvada seka? Butu tevai savo laiku gerai dirzu pagrasine-tai vaikas bijotu net zengti prie dujines ir nieko laidoti nebutu teke.

keista ta tavo isvada...
butu motina mergaite issivedus kartu i tvartus, ar nukelus puoda, kad vaikas nepasiektu, ar virtuves duris uzkabinus, kad neatsidarytu - ir nebutu nelaime ivykus...

d-krall, 17 Lie 2008 - 18:57, parašė:

d-krall, 17 Lie 2008 - 18:57, parašė:

Jo, sudaužyki, sudubasinkim savo vaikus, tai ir nebus jokių nelaimių. Sunervinai. Niekas manęs niekada nemušė ir 8 metų irgi blynus mokėjau kepti(bet mamai prižiūrint!!!), nesu ir dabar durna, o su savo vaiku ir be jokio smurto susitariu.
Nereikia perlenkti lazdos su tokiomis kalbomis. Iš jūsų kalbų įspūdis toks usidaro, kad jei vaiko nemuši, tai vaikas debilas užaugs ir nieko nemokės.

Prasom nesinervinti, kenkia groziui
Mane konkreciai uzveda kategoriskumas, krastutinumai ir visokios netolerancijos apraiskos.. Taip ir norisi kandziotis
O i tema tai dar noriu pasakyt, kad dirzo vaikysteje tikriausiai gavau, atsimenu, kad spintoje kabejo ir kvepejo bet labiau man isimine tevu elgesys su manimi paauglysteje. Tikiu, kad jeigu jie butu KITAIP bendrave, buciau buvus ne tokia sunki paaugle. Gerai, kad tai praeity, bet paauglystes nuoskauda liko..

sena pažįstama, 17 Lie 2008 - 14:24, parašė:

sena pažįstama, 17 Lie 2008 - 14:24, parašė:

Kokia isvada seka? Butu tevai savo laiku gerai dirzu pagrasine-tai vaikas bijotu net zengti prie dujines ir nieko laidoti nebutu teke.

O jeigu Jūsų vaikui atsitiktų kokia nors nelaimė: kristų, susižeistų, po mašina palįstų ir tektų palaidoti, rašytumėte tokias išvadas?

Įsivaizduokit tą mamą, nevilties būsenoj naršančią internetą ir supermamoj radusi tokį pasiūlymą, jau iškeliavusiam vaikučiui tik diržo reikėjo....

Praktiškai tas diržas stebukladarys, ir vaikai nemirtų, ir nieko nenutiktų, ir vos ne nuo lopšio patys košę išsivirtų, muškim vaikus kuo daugiau, kad nieko nebenorėtų... palikim vienus primušę ir tada jie visko bijodami bus labai savarankiški, nuo keturių metų kiaules pašers, ir blynus iškeps

Atsiminiau tokį "bajerį", čia iš kaimo "praktikos", auklėjo tėvai vaiką gerai, mušė kiek galėjo, tai vaikui užaugus patys per langą iš namų bėgo, kad iš to "išgydyto" vaiko į kailį eilinį kartą negautų

Karolytė, 17 Lie 2008 - 23:56, parašė:

Karolytė, 17 Lie 2008 - 23:56, parašė:

O jeigu Jūsų vaikui atsitiktų kokia nors nelaimė: kristų, susižeistų, po mašina palįstų ir tektų palaidoti, rašytumėte tokias išvadas?

Įsivaizduokit tą mamą, nevilties būsenoj naršančią internetą ir supermamoj radusi tokį pasiūlymą, jau iškeliavusiam vaikučiui tik diržo reikėjo.... 

Atsiminiau tokį "bajerį", čia iš kaimo "praktikos", auklėjo tėvai vaiką gerai, mušė kiek galėjo, tai vaikui užaugus patys per langą iš namų bėgo, kad iš to "išgydyto" vaiko į kailį eilinį kartą negautų

Yra milijonai nelaimiu, kuriu mes negalime, deja, isvengti, kur tai priklauso ne nuo musu, o nuo kazko auksciau-Dievo, likimo-kaip bepavadinsi. Taciau yra bedu, kurioms kelia uzkirsti galime tik mes, mamos
Jei yra pasekme, turi buti ir priezastis ir reikia salinti ne pasekme, o priezasti:kad vaikas is kazkur kristu, turi ant kazko uzlipti-medzio, stogo. Kad uzlipo-ar tai ne tevu apsileidimas? Taip, pradzioj pakanka pasakyti, jog nukrisi, jog skaudes. Nepadeda-galima pakartoti dar kelissyk. Jei ir to neisgirdo-as tik uz dirzo paemima. Tada vaikas zinos, kad tikrai skaudes, ne del to, kad nukrito, o kad uzlipo ir to pasekoj gavo dirzo.
Tas pats su avarijom:mes negalime apsaugoti vaiku nuo girtu, neatsakingu vairuotoju, taciau galime apsaugoti dirzo pagalba, kad eitu per zalia sviesa arba perejose, o ne lakstytu kur papuole gatvese.

Nemanipuliuokite tokiom savokom, kaip nelaimes istikta motina, raudanti ir panasiai. Pirmiausia-ji i tokias temas net neuzsuka, nes neaktualu.

O mane tevai lupo. Ir buvo pavyzdine seima. Ir as jiems DABAR uz tai dekinga, nes buvau hiperaktyvus vaikas, kuriam gyvenimo isminti reikejo ikalti dirzu. Tai vaikysteje. Paauglysteje su manimi jau kalbejo. To pakako.
Savo paaugliui irgi gyvenimo patirti dirzu sutvirtinau, o pokalbiu pakanka jau nuo 8 metu Turiu pasakyti, jog santykiai su juo siuo metu patys geriausi, ko nepasakysiu apie santykius su pradinuku. Tiesiog, jam savo laiku nepaemiau dirzo, o dabar lupti jau velu. Tik pokalbiu graziu jis, deja, girdeti nenori.

Imen, 18 Lie 2008 - 01:21, parašė:

Imen, 18 Lie 2008 - 01:21, parašė:

ka daryt su astuonmeciu

kreiptis pagalbos i vaiko raidos centra. jei vaikas taip elgiasi, akivaizdu, kad seima turi rimtu bedu.

sena pažįstama, 18 Lie 2008 - 07:47, parašė:

sena pažįstama, 18 Lie 2008 - 07:47, parašė:

Jei yra pasekme, turi buti ir priezastis ir reikia salinti ne pasekme, o priezasti:kad vaikas is kazkur kristu, turi ant kazko uzlipti-medzio, stogo. Kad uzlipo-ar tai ne tevu apsileidimas?

viskas teisingai, tik neklausymo priezastis daznai ne ta, kaip mes manom, ir salinama ne tais budais

sena pažįstama, 18 Lie 2008 - 07:47, parašė:

sena pažįstama, 18 Lie 2008 - 07:47, parašė:

Yra milijonai nelaimiu, kuriu mes negalime, deja, isvengti, kur tai priklauso ne nuo musu, o nuo kazko auksciau-Dievo, likimo-kaip bepavadinsi. Taciau yra bedu, kurioms kelia uzkirsti galime tik mes, mamos
Jei yra pasekme, turi buti ir priezastis ir reikia salinti ne pasekme, o priezasti:kad vaikas is kazkur kristu, turi ant kazko uzlipti-medzio, stogo. Kad uzlipo-ar tai ne tevu apsileidimas? Taip, pradzioj pakanka pasakyti, jog nukrisi, jog skaudes. Nepadeda-galima pakartoti dar kelissyk. Jei ir to neisgirdo-as tik uz dirzo paemima. Tada vaikas zinos, kad tikrai skaudes, ne del to, kad nukrito, o kad uzlipo ir to pasekoj gavo dirzo.
Tas pats su avarijom:mes negalime apsaugoti vaiku nuo girtu, neatsakingu vairuotoju, taciau galime apsaugoti dirzo pagalba, kad eitu per zalia sviesa arba perejose, o ne lakstytu kur papuole gatvese.

Nemanipuliuokite tokiom savokom, kaip nelaimes istikta motina, raudanti ir panasiai. Pirmiausia-ji i tokias temas net neuzsuka, nes neaktualu.

O mane tevai lupo. Ir buvo pavyzdine seima. Ir as jiems DABAR uz tai dekinga, nes buvau hiperaktyvus vaikas, kuriam gyvenimo isminti reikejo ikalti dirzu. Tai vaikysteje. Paauglysteje su manimi jau kalbejo. To pakako.
Savo paaugliui irgi gyvenimo patirti dirzu sutvirtinau, o pokalbiu pakanka jau nuo 8 metu Turiu pasakyti, jog santykiai su juo siuo metu patys geriausi, ko nepasakysiu apie santykius su pradinuku. Tiesiog, jam savo laiku nepaemiau dirzo, o dabar lupti jau velu. Tik pokalbiu graziu jis, deja, girdeti nenori.

Va čia didžiausia klaida manymas, kad jeigu aš mušu vaiką, tai jis jau neis į kelią, o visada gražiai eis šalia. Deja dažniausiai mušami vaikai, siekdami išvengti bausmės tėvams meluoja, o gerai elgiasi tik kai tėvai mato. Jų galvoje išvada paprasta, mama nežinos, nemuš, problemos nėr

Čia mano asmeninė patirtis: mokau vaika nebegti per kelią, o eiti per perėjas. Ėjo jie keturiese, tame tarpe ir su kitu draugu, kuris tikrai dažnai "gydomas" diržais. Sugalvojo chebrytė bėgti per gatvę ir bėgo, nes draugai liepė. Bėgo ir tas mušamas, bėgo ir maniškis, nes sumastė, kad keturių tai jau nepartreks mašina.

Spėkit iš kur aš žinau? Maniškis pasipasakojo, ir aptarėm tą problemą, ką daryti , kai draugai kviečia daryti blogai, kaip elgtis tokioj situacijoj kitą kartą.

Spėkit ar to mušamo vaiko mamai buvo galimybė tai aptarti? Klausiau aš jos ar ji žino tai, tai jos akys tik didelės pasidarė ir sako "o siaube", nieko nežinau O kaip man tai jai reikėjo pasakyti??? Bijojau, kad vėl tas vaikas į kailį gaus, prašiau, kad gražiai pakalbėtų

Su septynmečiais reikia kalbėtis, juos motyvuoti, o jeigu nesiseka, kreiptis į specialistus pagalbos, mušimas šiuo atveju tik mamos nervų raminimas, kad viską padariau, juk taip mušiau

O dėl pokalbių negirdėjimo, tai irgi iš savo patirties: sakai ne tuo tonu, ne tokius argumentus parenki, motyvus ne tokius, tada vaikas je"negirdi", jeigu sugebi ramiai, laiku, argumentuotai, tada girdi, taigi šiuo atveju atsakomybę dėl girdėjimo ir ne, prisiimu pati


O auginančių berniukus noriu paklausti, ar Jūs manot, kad jeigu juos primušit, tai jie nelaipios į medžius ir iš viso nieko naujo nebandys, ir ant karstyklių nelips, ir dviračiais nevažiuos, kad neparkristų, o jeigu griūdami susilaužys ką nors kaltinsit save, kad mažai mušėt?

O čia ištrauka iš kito forumo, kur vadinasi Rugutė, viena mama dėkoja kito, jau angelėlio mamai: "...is jos daug ko pasimokiau, kad ir prigulti salia savo mieganciu dukryciu , isiklausyti ,stebeti jas miegancias ko niekada nedarydavau anksciau..."


Kažkaip šiuose žodžiuose visa auklėjimo esmė: meilė, įsiklausymas, gal tada geriau pavyksta su vaikas susikalbėti? Ir "gydyti" diržais mažiau reikia

Karolytė, 18 Lie 2008 - 10:40, parašė:

Karolytė, 18 Lie 2008 - 10:40, parašė:

O dėl pokalbių negirdėjimo, tai irgi iš savo patirties: sakai ne tuo tonu, ne tokius  argumentus parenki, motyvus ne tokius, tada vaikas  je"negirdi", jeigu sugebi ramiai, laiku, argumentuotai, tada girdi, taigi šiuo atveju atsakomybę dėl girdėjimo ir ne, prisiimu pati

O auginančių berniukus noriu paklausti, ar Jūs manot, kad jeigu juos primušit, tai jie nelaipios į medžius ir iš viso nieko naujo nebandys, ir ant karstyklių nelips, ir dviračiais nevažiuos, kad neparkristų, o jeigu griūdami susilaužys ką nors kaltinsit save, kad mažai mušėt?   

Kažkaip šiuose žodžiuose visa auklėjimo esmė: meilė, įsiklausymas, gal tada geriau pavyksta su vaikas susikalbėti?   Ir "gydyti" diržais mažiau reikia

Kodel, jei tema "gydytojas dirzas", tai visi galvoja, kad cia pasisakancios uz dirza tai mamos, kurios nekalba, nebendrauja, nemotyvuoja, kitaip neaukleja? Kodel puolama i viena ar kita krastutinuma? Jus mane mokot tokiu dalyku, kuriuos as jau seniai taikau ir su savo vaikais, ir su mokiniais, kai dirbau mokykloj. Ir patirti tuo klausimu turiu-jei savo paaugliu galiu didziuotis, kai kitos vargsta, tai pradinuku man belieka sleptis po lapais ir is gedos Nes...kaip minejau anksciau, daugiau auklejimu uzsiemiau su tuo sunkiu pirmuoju vaiku, jam imusti tiesas reikejo, o maziukas buvo visalaik pagrandukas, gerutis, cacutis, prisiglaudziantis, pamyluojantis, akutes pavartantis. O mama, knygu prisiskaiciusi apie vaiku auklejima, nusprende isbandyti visai kita, priesinga dalyka, augindama mazaji. Stai ir turiu siai dienai rezultata Tas sunkus vaikas, apie kuri visi kaimynai sake, jog is kalejimo neiseis, siai dienai pats mandagiausias, geriausias, paslaugiausias, o tas, kuriuo visi dziaugesi, kad isaugs nuostabus berniukas, siai dienai-melagis, nemandagus, nemegstamas draugu Ir kuo toliau, tuo labiau

Del berniuku auginimo ir musimo dirzu-taip, berniukai yra berniukai, jie viska isbando savo kailiu. Bet turi ta isbandyti SAVO laiku: i medzius laipioti ne dvieju metu, o kai sugebes islaikyti koordinacija, dviraciais be ranku ir ant vieno rato vazineti ne 8(uzvakar vienas taip nusikose, gerai, kad be luziu), o jau paauglystej. Ir kitus panasius dalykus.

O meile visos mamos(jei neasocialios) jaucia savo vaikams. Tik ne visos trimituoja visam pasauliui. "Zygiais, o ne zodziais mes tevyne mylim"-taip ir cia, bent jau as savo vaikus labai myliu, ir jie ta puikiai zino. Ir dziaugiuosi jais kasdien, nors ir sunybe kokia iskrecia. Taciau stipriai myledama nepamirstu ir gero auklejimo, nes visai nenoriu laidoti savo vaiku vaikystej ar lankyti juos kalejime.

gigi5, 18 Lie 2008 - 11:51, parašė:

gigi5, 18 Lie 2008 - 11:51, parašė:

o cia tikra istorija:
M.jackson daznai budavo musamas tevo ir pravardziuojamas, jei blogai susokdavo repetuojant

kas is to isejo matote dabar

O kaip gerasis berniukas Macaulay Culkinas (ar kaip jis ten....)?

gigi5, 18 Lie 2008 - 11:51, parašė:

gigi5, 18 Lie 2008 - 11:51, parašė:

o cia tikra istorija:
M.jackson daznai budavo musamas tevo ir pravardziuojamas, jei blogai susokdavo repetuojant

kas is to isejo matote dabar

O kas bloga isejo? Kaip Jacsonas sokejas-tai jam lygiu nera, o kad operacijos zmogui nepavyko, tai ne tevo musimo, o daktaru netikes darbas
Del pedofilijos gal? Amerikoj 2/3 kunigukaltinami pedofilija, matyt, tevai juos labai muse vaikysteje