Gydytojas "Diržas"

butent. jegos griebiames, kai jauchiames bejegiais.
beje, "mushtukai" vaikai agresyviai elgiasi irgi del tos pachios priezhasties - bejegishkumo ir nesaugumo.

Labai geras straipsnis cia

tikrai gana idomus straipsnis , bet manau, tie teveliai, kurie naudoja "dirza" vaiku auklejime, visuomet atras pasiteisinimu, kad pateisintu savo veiksmus.

Būtent. Ir dar pacituos kažkokios liaudies išmintį: "Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda."

Dirzo dar nepanaudojom,bet jis kaba.Kai mazes paklausiu ar nori dirzo,ji sako nori,o kai paklausiu kur skauda,tai rodo uzpakaliuka ir galva Baust yra ir kitu budu,jei vaikas supyksta arba pradeda oziuotis,isvarau i kita kambari ir pasakau,kad ateitu tik tada kai nusiramins,atrodo kazkiek padeda

Maniskei tokie dideli oziukai, kad nebezinau kaip juos isvaryti. Musti nesinori, nes maza dar, o barimas nepadeda. siaubas, kartais taip is kantrybes isveda. Net neisivaizduoju ka daryti kaip ja sutramdyti.

"Diržas" kaip auklėjimo būdas nėra nei geras nei blogas - nereikia suteikti jam kažkokių mistinių savybių. geri ar blogi yra tie, kurie juo naudojasi ir kaip jie tai daro. Pagalvokit - čia ir kitur pilna atsiminimų iš savosios vaikystės ir nuomonės skirtingos - vienos sako "manę mušė, bet buvo už ką", kitos - "manę mušė ir dabar až tevų nekenčių" Problema tame, kad auklėjimo formos vaikai ir tėvai dažnai supranta skirtingai - t.y. tėvai siekia vieno rezultato, o vaikas suvokia kitaip ir rezultatas gaunasi visai kitas.

Tikrai nesutiksiu su teiginiu kad visos šeimos, kur diržas naudojamas yra iš principo blogos ir išaugins tik teroristus, o tos, kur diržo naudoja yra iš principo geros ir išaugins šventuosius - gerai jei viskas būtų taip paprastai.

Manę vaikystėje mušė (gan stipriai, iki 6 klasės) žmoną - beveik ne. Musų dukra iki 4 metų tikrai ne karto nuo diržo nekentėdavo, dabar retkarčiais gauna - daugiau aišku simboliškai, kas bus tuoliau, gyvenimas parodys. Niekada nekalbu su vaiku pakeltu tonu, jis puikiai girdi. Niekada nemušu per rankas, veidą ir pan. Nemanau kad verta naudoti bet kokį psichologinį spaudimą - aš su tavim nekalbėsiu, į kiemą neišleisiu, į cirką nevesiu - vaikui kiekviena diena yra svarbi tam kad kažką išmokti, kažką pamatyti - negalvokit kad užrakintas savo kambaryje vaikas mąsto apie tai kaip čia dabar pakeisti savo gyvenimo nuostatas ryšium su ką tik gautais mamos ar tėčio pamokslais.

O diržas - tokia pat kraštutinė priemonė kaip branduolinis ginklas - blogai kada jis naudojamas, bet ir be jo ne geriau. Yra atveju kada vaiko elgesys kelia tiesiogią gresmę jo gyvybei ar sveikatai- vaikas bėga į gatvę, išeina iš kiemo į tolimą mišką, žaidžia su degtukais, nuolat mieluoja - ir tai ne atsitiktinai, ne per smalsūmą, buvo įspėtas kad to daryti negalima ir be to jam buvo pasakyta kad gaus diržo. Mano manymu tai būtina sąlyga - vaikas privalo žinoti kad gali būti taip nubaustas. Ir vaiko susipažinimas su diržu neturi atrodyti kaip pamišusio tėvo (ar mamos) psichinės ligos priepolis su visokiausiais grasinimais ir įvardijimais - vaikui reikia ramiai pasakyti ką jis padarė, kodėl tai blogai, kodėl blogai daryti kai tikrai apie tai žinojai. Būtina išklausyti vaiko, gal būt jis taip pasielgė dėl nuo jo nepriklausomų priežaščių (net jei vieną tokią priežastis bus, viskas tuo pokalbiu turi užsibaigti.) Ir po to ramiai pasakyti, kad dabar jis gaus diržo ir visą kitą daryti taip pat ramiai, po to duot vaikui pabuti vienam ir tą pačia dieną būtinai pašnekėti su juo ir daugiau apie tai neprisiminėti.

Mušti dėl pažymių, sudaužytų indų (nors plazminio televizoriaus) ir išmaudytos skalbimo mašinoje katės tikrai neverta - indai nuo to nesusiklijuos, pažymiai nepagerės, o katę galima už 20 lt naują nupirkti - kelis kartus diržas bus panaudotas neteisingai ir tarp jūsų ir jūsų vaiko atsiras nepasitikėjimas.

Liūdniausias diržo panaudojimo pasekmes man teko stebėti kai vieną draugę jos tėvas pradėjo auklėti diržų (laidu nuo elektrinio virdulio) kai šeimoje gimė antra dukra ir po kokių penkių metų vyresnei liepė ją prižiūrėti - vesti į darželį, burelius, namuose su ją sedėti - o ji pati tada buvo gal 6-je klasėje. Suprantat, jis dar pati vaikas, lauke tikrai ne karo metai, o iš jos auklę daro - po mokyklos į darželį, po darželio su vaiku namo, ir sedėk ten su sesę. Žodžiu kai jai kas su sesę atsitikdavo ne pagal scenarijų, tėvas jai liepdavo nusirengti, guldė ant lovos ir mušė kol ji balso neprarasdavo berėkdama - čia jam toks ženklas buvo kad jau užtenka. Aš kai su ja pradėjau bendrauti (gal 16 metų jai buvo) niekaip negalėjau suprasti kodėl ji taip nekenčia savo sesės, kol ji vieną karta nepapasakojo, ir tai tik todėl kad neblaiva buvo. Su sesę ji pradėjo normaliai bendrauti, kai univerą baigė, o su tevais dar greičiau atsisveikino.

Atidžiai perskaičiau, daug kur sutikau, bet šitoj vietoj esu griežtai prieš. Katė gyvas padaras, nesvarbu, kad net už dyką gali ją turėti. Pagarba bet kokiam gyvam padarui turi būti skiepijama nuo pat mažens, ir čia pradžių pradžia. Jei galima kankinti katę, vėliau bus galima mušti bendraamžį

Dėl gyvunų kankinimo aš sutinku - čia kalba buvo apie nepavykusi eksperimentą neturint blogos valios. Gal ir negeras pavyzdis, bet būna atveju kada tėvai vaiko elgesį vertina blogiau negu yra ištiesu. Vaikas, kuris virdamas košę, sudegino mylimiausią mamos puodą (tarkim vyro dovana vestuvių dvidešimtmečio jubiliejui :-) ) tikrai nesiekė tikslo padaryti žalos tėvų biudžetui ir nereikia bausti už tą nusikaltimą, kurio nebuvo.

pas mus berniukas problema ta pati neklauso nei kiek ir oziukas taip pat didelis , as daug baruosi irgi bet paklauso tik tam kartu o po to vel tapaty daro as irnezinau ka su juo daryti ir kaip toliau elgtis galvoju gal isaugs
Papildyta:

jums tada gerai jei apsiramina ,o as nuvedu uz duru ir sakau kai busi geras ateik tai jis pradeda dar garsiau rekti

idomios tavo mintys ir teisingos nes labai panasu ir i mano mastyma...

tik visa tai kitiem atrodo vaiko popinimas o ne auklejimas

mano MB vis primena - kad laikas vaikui duoti berzies koses, nes jau daug oziu prisiveise...a as sakau kad nera jokios rimtos priezasties tai daryti...

kazkaip megstu laisvai ir demokratiskai gyventi..tikiuosi vaikas neispaiks nuo tokio mano poziurio..bet dirzas tikrai ir geris ir blogis viename..turi zinoti jo skoni kad atsimintu ka tai reiskia
bet tuo nepiktnaudziauti

Ko gero tai svarbiausia priežastis, dėl kurios aš dažniausiai susilaikau (kiek žmona neprašytų :-) )