Aš gaminu tinginį nuo vaikystės- ir čia paskaičiusi, nustebau. Pasirodo, kad galima tinginį pagaminti be kondensuoto pieno
Labai norėčiau išbandyti su grietine, ir be kond. nes kur tik bevalgau tą tinginį, ar pati darau- nu viskas gerai, ale man jis per saldus, nors tu ką. Todėl dabar mano tikslas- išmokti pasidaryti nesaldų tinginį. Bet tokį visai visai ne saldų- net kartoką- nes man kažkaip rodosi, kad tas senasis tarybų laikų tinginys būdavo ne toks saldus, kaip dbar kavinėse duoda
Tai gal į jį kondensofkės nedėdavo?
Beje, mane nustebino dar kai kas- aš niekaip negaliu suprasti, kodėl daugumoje receptų kondensuotas pienas neverdamas su visa skardine iki kietumo, o maišant paprastame puode
-nenuostabu, kad daugeliui nesustingsta- o juk ir puodai gali prisvilti, ir maišyti reikia- man tai atrodo labai nepatogu, aš visada verdu uždarose skardinėse, ir virimo supylus į paprastą puodą nesuprantu (juk turėtų gautis daug skysčiau ir prasčiau). Gal taip daroma dėl to, kad nereiktų taip ilgai virti
Nes kond. pieną sus skardine reikia virti apie dvi valandas..
Žiūriu daug kam nesustingsta, arba gaunasi grublėtas toks (tai visai gražu, bet norint, kad tinginys tiksliai atkartotų formos, į kurią dėtas, pavidalą, tai nelabai paranku, jei kas nori įmantresnių formų ), ir pasakysiu savo nuomonę kodėl:
1. Kondensuotas pienas per trumpai virtas, arba virtas ne skardinėje, o paprastai ir trumpai (gal įgudusios sugeba ir taip gerai padaryti, bet jei būčiau naujokė tinginio gaminime, ir ypač pirmą kartą, nesirinkčiau šio būdo
-geriau, man rodos, kad užtikrintai gautųsi kieta- o kai su skardine išsiverdi, matai, ar pakankamo kietumo, ir jei ne- galima dar pavirti - nesusigadina sviestas ir kiti ingridientai, nesvyla, maišyti nereikia).
2. per mažai sausainių, arba sausainiai dedami tik stambiai sulaužyti- norint, kad nebūtų taip klampu, reikia dėti dalį stambių sausainių gabalų, ir be to, dar berti džiūvėsėlių, arba blenderiu iki miltų sumaltų tų pačių sausainių (aš dedu nesaldžių džiūvėsėlių, nes sausainiai man per saldu).
3. Kad tinginys būtų lygus (jei daromas kokioje netradicinėje formoje, ir norima, kad tiksliau ją atkartotų)- sausainius reikia truputį (jokiu būdu ne iki patižimo) apipurkšti arba lengvai apkrapinti pienu, virintu vandeniu, sultimis, alkoholiu, ar dar kuo nors, ką mėgstate, kad jie vos vos sudrėktų- ir truputį palaikyti apipurkštus (jie neturi tapti minkšti vos apipurškus- nes tai reikš, kad perdaug vandens). Tada sausainius atsargiai sumaišyti su kakavine mase, ir formuojant kuo stipriau paslėgti- geriausiai dedant ne visa masę iš karto, o taip pradžioje įspraudžiant rankomis potruputį masės į visus formos kampus ir briaunas , ir tik tada sudedant visą masę ir paslegiant. Bet toms, kas kaitina pieną pačios, o ne skardinėje verda, ir paskui suverčia sausainius į verdančią masę- šis būdas gal nelabai tiks- nes aš tai, pavyzdžiui, atskirai išsiverdu kondensuotą su skardine, jau kietą jį iškrečių į dubenį, su išlydytu sviestu ir kakava bei džiūvėsėliais, sumaišau visa tai, ir nieko nekaitinu ir neverdu. Ir tada tik sausainius dedu sudrėkintus- ir labai atsargiai permaišau, kad sausainiai nepavirstų koše.
Ir gaunasi toks su ryškiai besimatančiais sausainių stabiais gabalais, bet labai lengvai pjaunamas, ir idealiai atkartojantis formos briaunas.
Aš visą gyvenimą darau pagal tokį
RECEPTĄ :
6OOg sausainių (jei visokie ala gaideliai- tai yra maždaug 3 pakeliai po 200g, arba 5 pakeliai po 120g).
200g. sviesto
du labai dideli šaukštai kakavos- paprastos, ne granuliuotos, ir nesaldžios.
400g (dėžutė) kondensuoto pieno.
pirktinių, gatavai sutarkuotų džiūvėsėlių- nesaldžių- kiekis priklauso nuo situacijos, ir norimo gaminio kietumo- dedu iš akies.
GAMNIMAS: Jei sausainiai paprasti ketvirtainiški tešlainiai- sulaužome juos - kiekvieną į keturias dalis- aš imu visą kaladę, ir apipurškus ją pienu, virintu vandeniu, ar kitu mėgstamu skysčiu (mažu kiekiu), palaukus kol truputį suminkštės (bet neturi būti labai minkšta)- visą tą kaladę grubiai, bele kaip perpjaunu peiliu per pusę, ir dar per pusę- bet neturi labai jau lengvai pjautis- jei lengvai pjaunasi- reiškia per daug skysčio.
Išsiveram kondensuotą pieną. Su visa neatidaryta skardine, panardindami į puode po vandeniu- būtinai kad apsemtų visą, ir neliktų nė lopinėlio neapsemtų vietų, nes gali sprogti- reikia pastoviai sekti, kad vanduo nenugaruotų, ir neišlįstų skardinės kraštelis- ir matant, jog senka, nuolat papildyti virdulyke užvirintu vandeniu. Aš virdavau paguldytą ant šono skardinę, kad garantuotai apsemtų- ir kuo didesniu kiekiu vendens. Beje, galima virti tokiu pat būdu, tik atodarytoje skardinėje- tik tada jau neturi apsemti jos- bet vandens kuo daugiau- tik tkad nepribėgtų į skardinę per viršų- be to, jei viršus visiškai atidarytas, reikia jį pridengti verdant, kokiu dangteliu, kad neprigaruotų į vidų- taip verdant niekada nesprogsta, bet gaminio viršus gali gautis truputį skystesnis nei dugnas- tačiau sumaišius, rezultatas lieka vis tiek geras. Dar čia kažkas minėjo, kad virdavo tik pradurtas skardines, bet ne visai atdidarytas- labai gera mintis -būtinai pabandysiu- šiaip dar niekada ir uždara man nesprogo, nes labai sekdavau kad nenusektų vanduo- tačiau taip turbūt vis tiek saugiau
Kond pienas verdamas apie dvi valandas, arba kol pasidaro kietas, kad apvertus indą, nedrimba.
Skardinę išgriebiame, ir padedame atvėsti, kad būtų galima saugiai atidaryti.
Dubenyje ant plytelės ištirpiname sviestą, tik negalima virti ar ilgai kaitinti- nukelieme nuo ugnies, ir sudedame kondensuotą pieną, viską maišome iki daugmaž vienalytės masės. Tinka ir netirpintas, o tik minkštas sviestas. Ilgai maišome viską, triname, kad neliktų gumuliukų.
Sudedame kakavą ir džiūvėsėlius, viską gerai išmaišome dar kartą.
Atsargiai sudeame paminkštėjusius sausainių gabalus, ir labai atsargiai viską permaišome, kad sausainiai tolygiai pasiskirstytų masėje.
Masę dedame į traškančio popieriaus maišelį arba į formą, išklotą juo, arba kepimo popieriumi, ir paslegiame kuo nors labai sunkiu.
Padedame šaldytuvan ar balkonan, jei žiema.
Nu vėl aš savam stiliuj priskaldžiau- bet mėgstu išsamumą, tai man visad gaunasi tokie romanai
Čia jau turbūt nepasikeisiu.