Sveiki, esu šešiolikmetė paauglė, neseniai pradėjusi savo lytinį gyvenimą. Turiu nuostabų vaikiną su kuriuo jau artėjame link 1 metų žymės. Labai stipriai jį myliu, ir taip pat labai stipriai mylime mylėtis. Absoliučiai visada naudojame apsaugą - prezervatyvus, ir naudojame teisingai, nesu pirma jo mergina, tad jis turi patirties. Problema yra ta, kad po kiekvieno karto jaučiu didelę paranoją, kad galiu pradėti lauktis. Tapus nėščiai nukentėtų mokslai, susigadinčiau reputaciją, tėvai būtų nusivylę. Bandau sau priminti, kad bet kuriuo atveju yra išeitis - abortas, tačiau mama gąsdina, kad po šio negalėsiu susilaukt vaikų (nelabai jų ir noriu ir tikriausiai niekada nenorėsiu, tiesą sakant, bet mama manimi netiki). Paranoja yra tokia stipri, kad negaliu ramiai susikaupti mokantis, nusigraužiu nagus iki kraujų ir netgi verkiu. Manau, kad jei naudotume antrą kontraceptinę priemonę, viskas būtų gerai, būčiau labiau užtikrinta, tačiau esu prisiskaičius ir prisiklausius labai daug apie moteriškus kontraceptikus ir jų neigiamus poveikius, tad esu labai priešiskai nusistačius bet kam kas įeitų į mano kūną ir trikdytų mano hormonų veiklą. Tačiau jei žinote kokį nors būdą (kad ir tabletės), kuris jums nesukėlė per daug neigiamų poveikių ir jei padėjo būti labiau užtikrintai, labai norėčiau, kad pasidalintumėt. Kaip man įveikti šią paranoją ir ištiesų galėti džiaugtis mūsų santykiais ir intymumu?
P.S.
Tikiuosi supratingų atsakymų ir patarimų, nelaukiu nereikalingų remarkų, kad aš per jauna (16 - legalus amžius Lietuvoje), kad reikia laukti vestuvių ir t.t. Juk jau XXI amžius 
