Bėda ta, kad aš suvokiu, kad mergina yra tokia, kokia yra. Kol kas ji dar taip mąsto, yra nesubrendus ir tai nepasikeis taip greit. Jai juk atrodo kad jinai nori su juo būt, nes tai meilė, prieraišumas ir tt.
Čia jo problema, kad pasiduoda ir nenubrėžia ribų. Vat ir mąstau, kaip jam išaiškinti, kad tokiuose dalykuose kaip darbas, profesija, negalima atsisakyt savęs. Kad mergina privalo tai priimt, o ne nurodinėti. Ir ji tai supras tik tada, kai jis atstovės savo poziciją, o ne nusileis.