Labas rytas,
Ingrida, Vilnius man taip pat labai gražus.
AA, dabar vaikai sėdi namuose, įsikibę telefonus, planšetes ir kompus. Kiemai tušti, nes vaikai nemaka bendrauti, neranda užsiėmimų kieme. Kaip ir suaugę.
O dėl sąlygų: ilgos motinystės atostogos su išmokomis, gimus vaikui, priklausančiomis nuo darbo užmokesčio dydžio, ilgai išlaikoma darbo vieta, tėvystės mėnuo tėčiui, vienkartinės išmokos, gimus vaikui, kasmėnesiniai vaikų pinigai, jei nėra vietų darželyje, dalis apmokama privačiam, gimus vaikui, daug savivaldybių startinį krepšelį padovanoja, vaikams būrelis apmokamas, daug apmokamų vasarą stovyklų, jei skurdžiau šeima gyvena - tikrai daug pagalbos yra (socialinės išmokos, maisto bankas, nemokamas maitinimas). O ir šiaip, daug visokių organizacijų, galų gale FB grupių, kur tėvai atiduoda išaugtus rūbelius, vežimėlius, kėdutes.
Ar tas buvo prieš 40 metų? Tikrai ne.
Kiek aš pamenu. Atvažiuoja komanda, suskiepija konvejeriu ir tiek žinių. 
tai tada vieni bėgdavo, kiti pieną gerdavo. Na pou ,as kalbu apie provincija.Ir nez\adu su tavim gincytis,nes tingiu.
Rasau posta apie tikraja nostradamo roz\e, su kuria jis maru sergancius gyde.https://en.wikipedia...stus_Ć_incanus
AA, manau, dėl gimstamumo kiti aspektai veikia. Galų gale, pasislinkimas moterų/ vyrų rolėse. Vėlyvos motinystės, mažiau vaikų - priimami apsisprendimai manau ne dėl valstybės sudaromų sąlygų.
O dėl provincijos - yra savų niuansų. Mano sesuo augina 4 vaikus, vienas jau suaugęs, o mažoji - antrokė. Gyvena priemiestyje, teisingiau, administracinis vienetas - kaimas. Palygint galiu.
Kiekviena turi savo nuomonę ir patirtį, pastebėjimus. Ginčytis ir nėra ko.
Todėl bernai ir bėgo laukais nuo skiepų Vyrukai baidėsi . Dabar atvirkščiai. Jei pavyksta mergicą nuvilioti į zaksą ir prišnekinti vaiką pagimdyti - džiaugsmas begalinis. Jaunam kolektyve dirbau , daug vaikinų . O aš tai moku pašnekinti juos ...
AA, pas mus tokiu nebuvo, taip, kad Pou čia ne prie ko. Kiekvienas su savo potyriais
Pas mus montu darė visiems su viena adata, tokiu kaip pistoletu 😳
O kai klasioko mama susirgo gelta, kokiu tėvų neklausę visus i užpakalius subadė. O žiauriausia man, kai seselė neatsiklausus kelnes atkėlus žiūrėjo ar plaukai ten želia, kosmosas kažkoks
