Manau ,kad tos kur mini septynias kartas atgal,galvoja,kad jei proteviu gyvenimas butu kitaip susiklostes,gal ju gyvenimas butu kitoks.
Z\mogiska ir suprantama.
Aha, pasirašau. Vis dar sėdžiu ant tavo suoliuko.
Tebeieškau uksuso Gero vyndario, skaniai pamarinuotas jis buvo.
Tik nepagalvokit ,kad plakuosi i gimines ar draugus,bet sedek sese.Susirask ta vyna,atsidaryk ,kartais po keliu valandu kontakto su deguonim skonis pagereja.Sedek,gal atsiras ir kavai skonis,gal tesiog reikia nauja kavos rusi atsirast .
Čia be jokio piktumo, jūs rimtai galvojat, kad nereikia galvot apie prosenelius, senelius, tėvus, o tik apie savo sėdynę? Lyg jų gyvenimas neįtakotų manojo? Galų gale, kaip jūs galvot jei karta iš kartos dalyvavo pasipriešinime, kokia dvasia auginami vaikai, kokios vertybės diegiamos anūkams?
Ar galvojat, kad mano jokio skirtumo buvo, kai Diedukams apie namus rėžis buvo paliktas ir kai po kažkurio laiko žemę atgavo? Kad turėjo kolūkyje už keliasdešimt rublių dirbt, kai būtų galėję puoselėt savo ūkį, augint kiek norėję gyvulių.
Ar aš negalvoju, kad jei mano Senelis nebūtų ištremtas, Tėtis nebūtų sėdėjęs jaunuoliu būdamas už disidentavimą, būčiau ilgiau turėjus savo Senelį savo gyvenime ir daug kitų faktorių. Tėtis taip pat negalėjo stoti, kur norėjo.
Ar aš neatsimenu eilių, jose nestovėjau, prie grietinės, batų, drabužių, ar kad TV gavo pagal kažkokį taloną tėvai, ar kad baldų komplekto negalėjom pasikeisti į patogesnį, nes jo be paskyrimo nebuvo galima įsigyt?
Aš džiaugiuosi, kad aš galėjau mokintis ten, kur norėjau, dirbti, ten kur, norėjau. Nes jei sovietai būtų buvę ir toliau, greičiausiai nebūčiau galėjus.
Aš džiaugiuosi, kad galiu aplankyt kad ir visą pasaulį dėl to, kad noriu, o ne todėl, kad partija leido.
Z\mogiska ir suprantama.
Gal ir būtų pasikeitęs.Iš Šiaulių per prievartą protėviai bėgo,vietoje žemaičių tapo aukštaičiais.
Bet kraujas šaukiasi,kodėl širdis suspurda,išgirdus žemaitišką kalbą.
Pou ,bet tai kaip galim pakeist savo proteviu dalia?Kaip mano anukas gali pakeist tai kas man nutiko.Negali.
Ilgai sedz\iu prie kompiuterio siandien,einu prie televiz\oriaus,lauksiu nauju.
AA, anūkas negali pakeist, bet tai kas tau nutiko, įtakojo tavo vaikų gyvenimus, o per jų gyvenimus - tavo anūko.
Neigti tai, kas buvo praeity, neišeina, nes viskas turi pasekmes ateičiai. Praeitis padeda mums pamatus, formuoja mūsų pasaulėžiūrą.
</p><p>Mano Senelis ištremtas buvo, nes Šaulių sąjungai priklausė, mano Tėtis - disidentas, Tėčio brolio į tarptautinius vandenis neišleido plaukioti, nes nenorėjo į partiją stoti. Senelio broliai, seserys bemaž visi Sibire pabuvojo. Prosenelis mirė Sibire, Prosenelė kalėjime sėdėjo dėl pasipriešinimo.</p><p></p><p>Mamos Senelio (buvo savanoris) žemę atėmė ir jį nužudė, mano Diedukus prievarta į kolūkį išvarė, gyvulius nacionalizavo.</p><p></p><p>Nežinau, kur jūs tą gėrį matėt? </p><p>Kad paskyrimą gaudavot? Ne ten kur norėjot, o kur paskyrė, dirbot?</p><p>Dabar žmogus savo noru važiuoja, anuomet pasirinkimo nebuvo. Nesutiksi, nusvarstys, gausi nuobaudą. Prieš valdžią pakalbėsi - gausi nuobaudą. Pasakysi, kad esi tikintis, viešai svarstys.</p><p></p><p>Keisti Jūsų pamąstymai...</p><p></p>
Nezinau,kur jus gyvenot,kad tiek nuobaudu skirste pas jus.Paskyrima gavau,nevaziavau,gryzau i savo miesta ir nieko,jokiunuobaudu,susitvarkyt buvo imanoma,kai norejai.Kalbedavom ir pries valdzia ir lenino portreta buvom apipaise,paverte i hitleri,nieko,knyga paskaitem 11 klasej,kur buvo apie meile,o gale parasyta jis atsisveikino su ja ir isejo kovot pries komunistus,apie ka mes garsiai kalbejom ir stebejomes,kad cia kazkas ne taip,tai patekom i apklausa saugume.Bet nieks niekur nieko,pamate,kad vaikai pasiklydo,ejom i baznycia visas miestelis seimomis,niekas nepriekaistavo niekada.Buvau komjaunuole,visi stojo,negi atsiliksi,bet i baznycia ejau.Miesto komjaunimo sekretorius gyveno kt.gatvej ir nieko.Gal kiti nebuvo tokie sekmingi,nezinau.Taip buvom visi lygus,visi pilki,bet budavo ir tu lygesniu,pilkesniu,jie tai gal kur ir pakliudavo.
Gyvenom pagal zmogiskas normas,turejom savo supratima,morale,zinojom,kas yra partija ir vyriausybe ir kas esam mes,lietuviai.Nebuvo perfect,bet ir labai blogai nebuvo.Kiekvieno gal kita patirtisJei buvai darbstus,ne tinginys,galejai ir kiaules augint,ir karves,darzu turet kiek nori,kiek aprepi.Visas musu miestas ir rajonas augindavo bulves ir vezdavo i Kaliningrada,veliau i Murmanska parduot.Biznis auksinis.Darbstus isgyveno.O dabar kiauliu negalima,karviu negalima,maras,dar kokia kvaraba,padare visus vartotojais irgi ne kas.Ai tuscia ju,kiekvienas turim savo tiesa.I sovietu sajunga zinoma nenoriu atgal,bet ir dabar kad liktu nenoriu.
Isleidau broliuka,smagiai pasedejom,palydejom senus metus.
Kalbam ir atsakom už savo gyvenimą ir savo tsrs laikus
Reik eit ieškot kokio seno, užsilikusio vynelio, mažu rasiu ,kažkas kažkada pomidoriniais laikais atsiuntė..
Esu tikra, kad gyventume ir savo gyvenimą kitokį, jeigu nebūtų anuometinės fazės. Žinai gi - viskas o viskas gyvenime yra susiję! Ištrauk plauką iš šiknos ir iš akies išriedės ašara..
Anas jau seniai bus išgaravęs, ale gal rasi kokio kitokio )).
Papildyta:
Pou, aš ant tavo suoliuko, nes pritariu kiekvienam žodžiui. Labai panaši giminės istorija. Bet kad jau baigiam metus, išgeriam šampės, kad tai ir liktų praeitim, be jokių laiko spiralių 🥂 kad ateitis būtų šviesesnė 🥂
Nu. O jeigu dar kokiame 15-16 amžiuje, o gal ir dar ankstesniame pasikapstytume...
Ok, gal suformavo ir man kažką. Tuomet džiaugiuosi, kad suformavo ne vien tik negatyvų požiūrį į praeitį. Netgi džiaugiuosi, kad teko pagyventi tokiuose įvairiuose laikotarpiuose, kad sugebėjau kažkuo džiaugtis, vertinti, ką turiu.
Ex, nu tikrai - ir baldus turėjom, ir pavalgę buvom, ir išsilavinimą gavau. Ir visokių patirčių įgijau. Beje, tarybinių baldų nemažai dar ir dabar pas mamą stovi. Na, dizainai ne šiuolaikinės akims, bet šiaip kaip nauji
Brangiosios, man praeitis svarbi, brangi ir miela dėl mano šeimos, artimųjų, draugų, bet tikrai ne dėl santvarkos.
Saintlina, 😘
Ir man išties gerai gyvent dabar, nepaisant visko. Nes jei ką turiu, tai turiu uždirbtą savo rankomis ir savo galva.
Sveikų metų, kad viskas lengviau, geriau šviesiau. Bučkis visoms!