PLEPESIAI PRIE ŽIDINIO

Dusia, jeigu ką, mes ne tik gyvename su skirtingais vyrais, mes pačios esame labai skirtingos. Ir mano įžvalgos yra tokios, kad moterys, kurios tyliai daug veža, dažnai susilaukia sunkokų ligų. Neiškalbėtos emocijos, susitaikymas, per didelis pasiaukojimas, net nesiaukojant, dažnai sugrįžta visai ne tuo, kuo laukėm.

Mano Mama taip pat daug sirgo/ serga. Ir žnyplium susirgo, kai buvau paauglė. Ir mano vaikystėje ligoninėj po mėnesį gulėdavo. Matydavom, kad daug darbuojasi namuose, pas diedukus - visa šeima kartu darbavomės. Tėtis labai vyriškas, augo be Mamos. Visa šeima buvom visur drauge, visi norėjo pas mus užsukti, gera energija buvo namuose. Ir man nieko tokio, jei emocijos iškalbėtos yra, jei gali padėti, jei gali. Nes nieko nėra blogiau sužinoti po laiko, kad galėjai padėt, o va "praziapinai", nepastebėjai, neišsakė savo godų.

Pasaulis keičiasi.

Yra daug gyvenimo mokytojų, bet geriausias mokytojas - pats gyvenimas.

Ir dar. Gal jūs ne taip suprantat, ką turiu minty drauge. Taip sakydama, aš neturiu minty, kad tiesiogiai kartu, tiesiog keičiu vyro mąstymą "Aš tau padėsiu". Vyras neturi man padėt sukasti daržą, padėti pagaminti valgyt ar padėti sutvarkyt namus. Padėti man nereik, nes kokia čia šeima, jei vyras va kada norės padės, kada nenorės - nepadės. Daryti drauge mano žodžiais - nėra vyriškų ir moteriškų darbų - yra darbai, kuriuos gali padaryt, gebi padaryt - kiekvienas į bendrą katilą sunešam savo gebėjimus ir galias.

Tai nėra mano sugalvota filosofija. Tiesiog jutimiškai vadovaujuosi ja gyvenime.

Ingrida, ačiū, kai jau man subinioks, aš guodžiuos garsiai Tai ir paguodžiam mane visos Aš visuomet savo nervą iškalbu. O kai susitvarkau, tai viskas kaip ir ok. Šiuo metu susitvarkom. Vakare eglutę papuošim, dabar ledukus tirpdosi. Šįmet lietuviška eglutė, kvapi... 

Visada paliekam ant kūčių stalo dalį valgių, ty nenukraustom. Mano šeimoj tokios tradicijos nuo vaikystės: baba sakydavo dūšelės ateina kūčių naktį. Jom reikia palikti maisto .
Aš tikiu , kad jie šalia. Tik kitoj dimensijoj.

Aš matyt gimiau savarankiška, tai visą gyvenima mokausi būti su kitu žmogumi

Pou aš ne Tavo uošvienės tipo moteris ... Visai. Pati viską nes galiu nes turiu sveikatos , man smagu !!! Su dėkingumu . O kad galėčiau - man reikia save prisižiūrėti . Sportas , maistas , sutvarkyta galva ... Atvirkštine tvarka .
Negaminu ir nemezgu tada kai man blogai . Nes nesmagūs bus mezginai pilni liudnų minčių, o maistą užnuodysiu

Pas mus ir lėkštė stovi visuomet paruošta.

Dusia, oi, jei pabūtume mes su tavim daugiau drauge, pamatytum, kad aš taip pat labai savarankiška, na tik su tuo vairavimu, kažkas nesigauna - ten tai tikrai kažkokios jungtys trumpina. Pas mane kažkokie labai skirtingi poliai susijungę. Aš sprendžiu problemas kaip vyras, iškart ieškau išeičių. Bet gal čia ir darbas prisidėjęs. Bet buvau tokia nuo mažumės, be galo stiprus teisybės jausmas - man visi duodavo viską spręsti, taikyti, dalinti saldainius. Darbe aš daugiau teisinį darbą dirbau, na ir iš dalies klinikinį. Savarankiškumas nėra tapatu su vienišumu. Gali būti savarankiška, bet eiti drauge su kitu per gyvenimą komandoje.

Mano anyta labai panaši į tave. Čia gal skiriasi jūsų pačių matymas ir kitų į jus pačias.

Kažkada man yra pasakę, kaip gaila, kad tau gimė vaikas su negalia. Aš visuomet sakau, kodėl gaila? - ne, tikrai ne. Jis ir gimė mano šeimoj todėl, kad žinojo, jog čia jam bus gerai. Nėra vienodai tobulų ar vienodai netobulų. Mano vaikas man yra mokytojas, sugriovęs absoliučiai visus mano įsitikinimus, susidėliojusius stereotipus, lūkesčius. Išmokęs paleisti viską, išmokęs džiaugtis mažu ir vertinti čia ir dabar. Ir jei jau mano sūnus daro pagal savo galias namuose, kodėl turėčiau vyrą neįgalinti - palikti jam spręsti "vyriškas" problemas. Ir kas šiais laikais vyriška? Mamutų niekas į namus nevelka.

Pou aš neįsivaizduoju savęs skalbiančios užuolaidas po operacijos. Ne Tavo uošvienės tipo aš moteris
Aš ta kuri pirmiausia pasirūpins savimi.

Visi vyrai yra sutverti medžioti mamutą... Nenuvertinkim gamtos
Jei jau taip ūkiškai - norit kad vyras medžiotų ? Nesidalinkt pinigais ...

Kiekvieno suvokimas apie pasirūpinimą savimi yra skirtingas. Naujas butas, labai mėgsta tvarką, švarą - ta moteris ir rūpinosi savimi. Kad jai buvo komfortiška.

Dusia, čia tu perkeltine prasme? Kad nelakstytų paskui kitas? Ar kad viską temtų į olą?