QUOTE(ate42 @ 2022 06 09, 10:20)
Laba,
Kavute- tyliai, bet nuoširdžiai. Bučkas
O pati noriu padėkoti visoms, kurie šią sunkią man valandą, priminė kiek man metų. Ypatingai noriu padėkoti tiems kurie užmiršo arba nenorėjo manę skaudinti.
Ačiū, ate
Ir kitoms sveikintojoms dėkui
Beje, a tokia gili tamistos senatvė, kad be priminimo neprisimeni?
Senatvės mieste neįsivaizduoju ir nenoriu. Bet kaime, jei likčiau viena, nesusitvarkyčiau visokių ūkinių, meistravimo reikalų. Nei anksčiau, nei dabar neturiu noro lėkti, dalyvauti, o ypač su kolektyvais. Na, su kokia gera drauge dar dar...
Noriu senatvės kaime, o jei bus taip, kad negalėsiu, nesugebėsiu, tada ir galvosiu kaip ir ką keist. Dabar nesuku galvos - gyvenu kol gyvenasi. Gal aš tos gilios senatvės ir nesulauksiu.
QUOTE(Ex @ 2022 06 09, 14:58)
Na, misijos niekas neprimeta, tu ją pasirenki arba ne. Padėti kitam skolon, nu irgi neįsivaizduoju tokios veiklos. O visokį gėrį krauti tik sau, dėl savęs, ant savęs, būti tarsi erke irgi neįdomu.
Jokių gėrių nei dėl savęs, nei dėl kitų nesukroviau ir nekraunu. Poreikio jaustis naudinga nejaučiu. Kitam jei padedu, tai ne iš poreikio, bet iš žmogiškumo, mandagumo ar kaip čia pasakius - jei matau, kad reikia, o aš įgali padėti, tai kitaip ir neišeitų. Ir ta pagalba nemateriali. Na, jei artimam žmogui reikėtų materialios pagalbos - padėčiau, kiek galėčiau.
Nu ką - dar viena nuostabybiška dovana. Negaliu pajudinti galvos - skausmas kiek aukščiau tarpumentės
