Dusia, va kada skauda, šaltis krečia, pats gėris pasidaryti tyrimus.
Aš gerą pusmetį vaikščiojau su popietine l. aukšta temperatūra, dar pusmetį ji buvo pusė bėdos. Dabar kartais užkyla. Tuo metu ir uždegiminiai rodikliai strykteli. Ir skysčiai buvo kelio sąnary, vėliau cistutės susidarė, rankų nykščiai tragiškai skaudėjo, kryžkaulio uždegimas buvo, buteliuko atsukti negalėjau, daikto išlaikyt dėl riešų skausmo, apšlubau, visa susisukus buvau, energijos nulis, plaukai iščiuožė, žaizdos gleivinėse. Žodžiu, metai visiškai sudeginti buvo. O vėliau mankštos, streso valdymas, mitybą kiek prisižiūrėjau, priešuždegiminiai ir meilė sau. Nes supratau, kad vaikui tai manęs reik.
Kvailiausiai buvo, kai visi realiai matė, kad blogai, o kas blogai nežinojo. Tada persidėliojau prioritetus. Nedeginau savęs darbe, nustojau plėšytis, sumažinau reikalavimus visų pirma sau.
Dabar šie metai taip pat sunkoki, bet jau bent žinau savo kūno signalus. Man negalimas stresas, turi būti tausojantis režimas. Nu o bet tačiau.
Tad iš visos širdies - mylėkit save, paleiskit smulkmenas. Darbas?! Juokinga. Svarbiausia jūsų ir artimųjų sveikata.
Kava, ačiū, pasidomausiu.
