PLEPESIAI PRIE ŽIDINIO

Todel reikia but toxiskai,kad prarijes isvemtu.
Beje vokieciai visai rimtai svarsto iseit is es,o jav gynybine kariuomene katik dislokavosi pas mus be jokio anonso.
Visi svarste,kas tuose dengtuose gelezinkelio esalonuose,kol nepamate daug anglakalbiu kabakuose

Bulgarijoj dislokavimo?🧐

https://www.part.lt/...a5aaa443987.jpg
Paskutinis žiedas šiemet lauke?

AA,sakysi ,vėl verkšlenu,bet pasiguodžiu.Sėdžiu kaip ant adatų,šanūkas išskrenda su dukra ir žentu šiąnakt.Paskutinę dieną nuėjo į vet kliniką,užsidėti antspaudą,kad sveikas.Pasirodo jis turi du atskirus pasus,pati klinika taip padarė,tai lakstė ten visos,kaip čia gali būti.Buvo pareikšta,tai nesivežkite jo.Kol kažkiek sutvarkė,suvedė skiepus į vieną pasą ir gal praeis?Gal?Arba paklius ten į karantiną.Na sunervino.Gal praeis?Jau taip jam skrydis bus 6.5 valandos,neįsivaizduoju kaip ištvers? Taip kad ,visur...........

Vaje, vargšas šuniukas. O kur jį čia skraidins? Jis mažiukas, gal leis salone po kėde laikyt 

Gydytojai anesteziologai reanimatologai priskiriami prie didžiausią emocinį krūvį patiriančių specialistų, kuriems būdingas pervargimas ir perdegimas, neatlaikius krūvio išsivysčiusios priklausomybės. Šiuo klausimu yra nemenkai studijų, kur yra tikri faktai. Kitose šalyse yra net cenzas, kiek jie gali dirbti, nes ypač didelė suicido rizika ir suicido faktai.

Bet taip, mano artimieji yra išskirtiniai slabakai. Kardiologijos, kardiochirurgijos reanimacijoj dirbti yra kaip tris pirštus...

Kuo toliau, tuo gražiau.

Pou nieko nežinau apie taviškius . Nesinervuok. 

Žinau apie saviškius. Tai jiems nebuvo sunku . 

Gydytojai anesteziologai reanimatologai priskiriami prie didžiausią emocinį krūvį patiriančių specialistų, kuriems būdingas pervargimas ir perdegimas, neatlaikius krūvio išsivysčiusios priklausomybės. Šiuo klausimu yra nemenkai studijų, kur yra tikri faktai. Kitose šalyse yra net cenzas, kiek jie gali dirbti, nes ypač didelė suicido rizika ir suicido faktai.

Bet taip, mano artimieji yra išskirtiniai slabakai. Kardiologijos, kardiochirurgijos reanimacijoj dirbti yra kaip tris pirštus...

Kuo toliau, tuo gražiau.

Gal jos giminaičiai kokie reabilitologai ar radiologai, ar dirba nepilnu etatu, arba lb jauni dar. Arba naktinių budėjimu neima. Visaip gali būt. Nevienodai gi vargina skirtingos sritys. Va MB nebeima naktinių nuo rudens, tai kitas žmogus net. Tikrai tiek nebepervargsta, jau savaitgaliais atranda noro hobiams, kai seniau pusę savaitgalio tiesiog praguledavo 

Anidanda, aš rašiau apie reanimaciją. Tiesa pasakius, negirdėjau, kad reanimacijoje lengva. Slaugytojų padėjėjoms ir toms sunku. Labai specifinis sektorius, kur objektyviai išties viena sunkiausių medicinos sričių.

Na bet sumenkinant kitą, objektyvumo nelieka. Nes čia jau absoliučiai ne emocijos, o tiesiog gryni faktai ne Delfio lygio. 

Žodžiu. Įdomiai taip viskas rutuliojasi. Iš vienos pusės sakoma, kad diskusijoms reikalingi faktai. Duodu kelią.

Jauni. Santariškėse įsitvirtinti jauniems nėra lengva. Kad ir vidaus ligų skyriuje. Kai atėjo kovidas realių valandų sumažėjo. Nes ribojo kiek galima dirbti . Pacientų irgi sumažėjo - visi su viena liga. Budėjimų irgi sumažėjo. Kai jauni taigi visos šventės budimos. Atlyginimas buvo  geras kaip už tokias valandas. Realybė tokia . Daugiau  valandų su kovidiniaisi negu su paprastais negalėjai dirbti . Faktai tokie. O dar kur izoliacijos  - nežinau kiek kartų teko izoliuotis. Neskaičiavau . Bet  - teko. 

Gydytojai žudosi labai . Bet tai jau sistemos bėdos. Mobingas darbo vietoje, žiauri konkurencija.

Aš dirbau per kovidą nuo 7 iki 22. Pirmus du mėnesius.  Nenoriu ir prisiminti,

Anidanda, aš rašiau apie reanimaciją. Tiesa pasakius, negirdėjau, kad reanimacijoje lengva. Slaugytojų padėjėjoms ir toms sunku. Labai specifinis sektorius, kur objektyviai išties viena sunkiausių medicinos sričių.

Na bet sumenkinant kitą, objektyvumo nelieka. Nes čia jau absoliučiai ne emocijos, o tiesiog gryni faktai ne Delfio lygio. 

Žodžiu. Įdomiai taip viskas rutuliojasi. Iš vienos pusės sakoma, kad diskusijoms reikalingi faktai. Duodu kelią.

Ne tik reanimacijoje sunku dirbt. Chirurginiuose, vidaus, slaugos skyriuose irgi tikrai sunku. Tiesiog dauguma nesiskundžia, per daug ne atvirauja, juk patys pasirinko tokį kelią, tad tiesiog pripranta, prisitaiko, nes o ką daryt. 

Anidanda, aišku, kad sunku, net nesiginčiju. Tiesiog yra studijos šiuo klausimu. Reanimacijoje specifiška. Mirtis šalia visada. Daug mirties atvejų, kas veikia ne tik kaip specialistą, bet kaip ir žmogų. Juk mano pažįstami, bičiuliai ar giminės ne tik reanimatologai. 

Tiek to.