Bet va aš ir dabar sirgdama, labai minimaliai mėsos galėjau valgyt. Ir MB.
Dabar jau paskutinę savaitę valgau po truputį.
kaip jaučiatės? Maip taviškis?
Aš tai labiausiai bijau dėl avilių , kad vėjas neišvartytų. Bet mus kažkiek saugo miškelis iš vakarų pusės. Pristabdo vėjus.
Mane nėščią į ligoninę porą sykių uždarė, lašelines statė. Su dukryte. Su sūnumi jauna buvau , kantrybės daugiau turėjau. Toksikozė baisi būdavo. Vanduo nespėdavo sušilti pilvelyje. Ir pilvo raumenis skaudėdavo nuo viaukt...
PS, mane pykindavo vakarais. Jei dar ryte kažką galėdavau suvalgyti , tai jau nuo pietų nieko. O vakare tąsymas kol užmiegu. Iki kokių 4 mėn. O paskui tik storėjau .
Mes sode paskutinį kart nupjovėme žolę ir dar kartu lapus sugrėbėm nes tik ažuolas liko su lapais, na žinoma ir vaismedžių vilkūgliai, tačiau MB juos vistiek genės.
Na pradžioje nėštumo labai nukrito svoris, bet ne dėl toksikozės, bet, kad visai valgyti nenorėjau. Ligoninė, lašelinės, namai ir vėl ligoninė lašelinės beveik visas nėštumas toks....
Tai tikiu, kad pas tave dar su lapais. Aš stebiuosi, kad pas mus jau be jų. Nes visą žiemą dar po trupinį krisdavo.
Mano tetos ir dėdės kapas po didoku ąžuolu. Aš prižiūriu. Tai tų lapų būdavo ilgiausiai, nešam ir nešam maišais su MB iki nauja lapija atsiranda. Šeštadienį nežinau kiek maišų išnešėm. Dar yra šiek tiek, bet didžiąją daugumą vėtra nuplėšė.