PLEPESIAI PRIE ŽIDINIO

nežinau kas yra...juk gydytojai dar vis ieško...tik nežino ko...taip kraujas tirštas. 

Labos ,

Aš tai galiu mėsą valgyti ir valgyti .  Dabar šaldiklis tuščias, jautukas ir aviukas bus lapkritį. Važiavau Norfon, pirkau jaučio kiaulės, maliau kepu  šnicelius orkaitėj. Dėkingas laikas, daržovių savų pilna. Tai gabalėlis mėsos bliūdas ar  puodas daržovių ir ramu.  Vakar buvo anties krūtinėlės su jiežinka. 

Kalakutieną aš mirkau ir  kepu  trumpai, karštai ir palieku orkaitėje kol atvėsta. Kumpį ne krūtinėlę. Krūtinėlė toks netikras organas ... Mutacija. Aš nežinau ar čia gerai valgyti ? Kaimietė aš , visai nepažangi . Ir lašiša man iš bado tik. Geriau šoninė tada  . PS ir vištos krūtinėlės nevalgau. Nebent svečiuose. 

Kaip ir grybai , retai valgom. Nes sunkiai virškinamas produktas. Ir ne vakarienei . Bet čia tokiems žmonėms kaip aš. Kurie turi  save prižiūrėti.

Mergelė jau burzgėjo , kad lapkričio mėnesį sėsim  ant teisingos mitybos. Priešuždegiminės mano supratimu . Jau kelinti metai , du kartus metuose darom tokį "valymą", mėnesį laiko maitinamės pagal savo supratimą sveikai. Gal veikia ?  

O nuo peršalimo ligų man labai tinka pirtis... MB lyg norėjo sloguoti  grįžęs iš komandiruotės ( lėktuvai ir tt) , bet pasikūrėm rimtą pirtį. Atsikaitinom, šaltas prūdas  ir imunitetas įsijungė. Kaip ridikai šią savaitę.

Man lašiša labai skanu, išsikepu ir su daržovėmis valgau. Labai mano. Galėčiau kasdien valgyt.

MB raukosi. Sūnus išvis nevalgo žuvies.

Nupirkau dvi lašišas po kilą, sutvarkysiu, dalį kepsiu, dalį suporcijuosiu, įsimesiu į šaldiklį. Greit atšyla, jei užsimanau. Vyrija kitą maistą triauškia, jei mano netinka.

Dusia, man mėsa taip pat Norfoj "geriausia".

Va kalakutas man kažkaip ne, specifinį kvapą turi, neypatingai mėgstu.

Dėl krūtinėlės tu teisi. Jei galima, reikia vengti, nebent lėto auginimo kaime.

Dėl gydymosi. Savaitgalį supjausčiau porą kilų svogūnų kubeliais burokėlių košei. MB negali pjaustyti, nes nu žiauriai jį tas aitrumas veikia. O aš prisikvėpavau ir gerai. Tai tokia pusiau serganti, pusiau ne. Šiandien trepsėjau iki vaistinės, tai prakaitas mušė, bet jau isivadalosiu tuoj.

P.S. Luety, kai karšta ir daug vaikštau, aš vakare su arklių balzamu pasitepu pėdas ir blauzdas.

Avalynė yra svarbu pėdoms.

Pas tikras vištas krūtinėlės  yra normalaus dydžio. Ir kalakutus. Namie ar paukštyne auginta - iš esmės yra mutacija. Ar gerai ją valgyti ? 

PS kaip augina lašišas mačiau . Žuvį labai mėgstu , o lašišos dabar privengiu ...

Kaip kaimietė pasakysiu, nes viską vaikystėje teko auginti. Visokius paukščius :vištos dedeklės, vištos mėsinės, antys , žąsys , jei pasiseks kalakutai ...

Pagal atsparumą - patys jautriausi kalakutai. Jiems reikia tobulų sąlygų.

Jei kas fermose ir gauna antibiotikų tai jie     

Kiek pamenu , mažiems kalakučiukams tikrai tarybiniais laikais kažko į vandenį lašindavo . Kad nestiptų ... Manau antibiotiko ?  Ir tik jiems vieniems pirkdavo kokia tai kombikormą . Ir čia tie laukiniai - naminiai  kalakučiukai, kuriuos pati motina išperėdavo . Ne tie sintetiniai... 

Mažiau jautrios yra vištos. 

Antys  mažiausiai jautrios.

Kiek žinau avių tai niekas negydo. Nes gali mirti nuo vaistų suleidimo. Jautrūs padarai . Nors avienos mes ir nevalgom, tik ėrieną. Skaniau. Bijau pirkti avieną, gal nepatiks.

Kalakuto šlaunelių mėsa tikrai turi kvapą, bet man jis skanus. Krūtinėlės mėsa be kvapo. Mano MB labai bumba dėl kalakutienos valgymo ... Kaimietis. Kartais išsikepu , kaip nemato    . Ar čia žinai žmogus nuo ko tunki ?

PS visa mėsa turi plėves. Normalu.  Tokia kūno sandara, raumenis apglėbia plėvės kurios jungiasi tarpusavyje, vadinasi fastijos ... 

Kas gamos mokslus mokėtės, kaip gyvūnų evoliuciją ( mutacijas ) vykdo mokslas? Augalus tai radiacijos pagalba padarė labai derlingus , bet dažnai labai kenksmingus žmogui....   

Luety, Horse balsam, - įvairiausių yra. Yra šaldantis ir šildantis. Tai tiesiog priemonė, ne vaistas. Yra įvairių žolelių sudėty. 

Bet būna ir šiaip vėsinančio pėdų kremo.

https://www.facebook...433836449729819

Gyvulių ir naminių paukščių evoliucijos bei mutacijų kontroliavimas ir nukreipimas į specifinius tikslus (pvz., didelis dydis, mėsingumas, greitas augimas) dažniausiai atliekamas per selektyvų veisimą ir genetikos inžineriją.

1. Selektyvus veisimas

Tai tradicinis metodas, naudojamas šimtmečiais, siekiant pagerinti gyvūnų savybes:

• Atranka pagal savybes: Ūkininkai ar mokslininkai parenka gyvūnus, turinčius norimas savybes (pavyzdžiui, didesnį dydį, greitesnį augimą, didesnį mėsos kiekį), ir juos kryžmina tarpusavyje. Šis procesas kartojamas per kelias kartas, kol savybės tampa pastovios.

• Genetiniai pokyčiai: Selektyviai parinktos savybės dažnai yra susijusios su natūraliai įvykusiomis mutacijomis genuose, kurios lemia, pavyzdžiui, greitesnį augimą ar didesnį svorį.

• Pavyzdys: Broilerių (mėsinių vištų) veislės buvo sukurtos kryžminant paukščius, kurie greičiausiai auga ir turi daugiausiai raumenų masės. Rezultatas – paukščiai, kurie per keletą savaičių pasiekia skerdimui tinkamą dydį.

2. Genetinė inžinerija

Tai modernesnis metodas, kai mokslininkai tiesiogiai manipuliuoja gyvūnų genais, kad pasiektų norimas savybes:

• Genų modifikavimas: Naudojant biotechnologijas, kaip CRISPR, mokslininkai gali tiesiogiai keisti gyvūnų genomus, kad pagerintų specifines savybes. Pvz., tam tikri genai gali būti išjungiami arba pakeičiami, kad gyvūnas greičiau augtų arba gamintų daugiau mėsos.

• Pavyzdys: 2000-aisiais metais mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotus lašišų tipus, kurie auga dvigubai greičiau nei natūralios lašišų rūšys, nes įterpė į jų genomą augimo hormonų genus iš kitų rūšių.

3. Hormonu naudojimas ir mityba

• Augimo hormonai: Kai kuriais atvejais gyvūnams gali būti duodami natūralūs arba sintetiniai augimo hormonai, kurie skatina jų spartesnį augimą.

• Specializuota mityba: Naudojant specialius pašarus, kuriuose yra daug baltymų, energijos ir kitų medžiagų, galima padidinti gyvūnų augimo tempą ir mėsos kiekį.

4. Klimato kontrolė ir technologijos fermose

Fermose naudojamos technologijos, pavyzdžiui, temperatūros, drėgmės ir šviesos kontrolė, taip pat gali turėti įtakos gyvūnų augimui. Optimizavus aplinką, galima skatinti efektyvesnį gyvūnų vystymąsi ir didesnį produktyvumą.

Etiniai ir aplinkos aspektai

Šie metodai dažnai kelia diskusijų dėl gyvūnų gerovės, genų modifikavimo poveikio ir galimų ekologinių pasekmių, nes intensyvus veisimas ar genų inžinerija gali sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, per didelį kūno svorį ar kitus fiziologinius sutrikimus.