Kai abu tėvai kartu gyvena, tai gal liks?
Bet jei mama pirmiau išeina... vaje kiek galiu papasakoti.
Kai abu tėvai kartu gyvena, tai gal liks?
Bet jei mama pirmiau išeina... vaje kiek galiu papasakoti.
Tai bent mamos dalis liks. Pvz mūsų su mb vaikai kiekvieno savi. Tad ir liks kiekvienam jo tėvų dalis.
Dusia, mama tokiu atveju gali savo dalį užrašyti vaikams, testamente nurodant uzufruktą vyrui kitai daliai turto (konkrečiai būsto) iki mirties. Nes ir vaikai būna, tėvų nepagaili.
Bet mes gi tikimės, kad mūsų šeimose to nebus, kad įdiegtos tam tikros vertybės.
Tai bent mamos dalis liks. Pvz mūsų su mb vaikai kiekvieno savi. Tad ir liks kiekvienam jo tėvų dalis.
Jei sudaryta ikivedybinė ar povedybinė sutartis, tai taip. Ir jei testamentas atitinkamai sudarytas, tai, ką sutariat bendru sutarimu.
Kai aš pirkau savo pirmą butą tai dar merga buvau, neženota. Jokių paskolų. Prekyba grynais pinigais, ty doleriais 
. Laukinio kapitalizmo prpradžia, devyniasdešimtieji...
Testamentas yra gėris. Kaip ir vedybinė sutartis. Aš nesu romantikė... čia kai tuokiasi žmonės turintys kažkokio turto, verslą ir kt.
Susėdome į autobusą,į miestą važiuoti,paskambino langai atvažiuoja.Bent viena gera naujiena.Sėdime,laukiame. 
Teks po pietų važiuoti.
Teks po pietų važiuoti.
Jei sudaryta ikivedybinė ar povedybinė sutartis, tai taip. Ir jei testamentas atitinkamai sudarytas, tai, ką sutariat bendru sutarimu.
Jei ir nesudaryta, vaikai yra vistiek pirmos eilės paveldėtojai kartu su sutuoktiniu
Sutuoktiniui daugiau priklauso negu vaikams. O tada tie du trečdaliai lieka sutuoktinio vaikams. Kas pirmas miršta to vaikai pralošia.
Dusia, aš pirmą butą įsigijau taip pat neturėdama Sūnaus, bet su paskola, nes neturėjau tokio kapitalo, nes pirkau realiai po metų darbo. Metus nuomojausi, o jau vėliau savo. Tėvai padėti negalėjo.
Anidanda, jei yra kiekvieno savi vaikai ir yra savas asmeninis ir bendras turtas, įgytas jau santuokoje, gerai būtų testamentu jau viską susidėlioti arba povedybinę sutartį pasirašyt. Tada išties labai ramu.
Na Aciu die motyvuota mergiote, nes namą pasistate iš savos kišenes o dovanota butą paleido nuomai. Matyčiau jeigu švaisto, neskaičiuoja surasciau ir kišenes
Liūdna tema dalybos, mes iš uošviu nieko nenorim , bet va kai kas nori paveldėti viską ir dar, kad mes prisidėtume o čia Muka dantis ir parodė, viskas Ok nuvažiuoju patvarkau, maisto priperku, prigaminu bet daugiau .
Liūdna tema dalybos, mes iš uošviu nieko nenorim , bet va kai kas nori paveldėti viską ir dar, kad mes prisidėtume o čia Muka dantis ir parodė, viskas Ok nuvažiuoju patvarkau, maisto priperku, prigaminu bet daugiau .
Muka, šaunuolė Tavo mergaitė!
Pas mano MB dar sudėtingesnė situacija. Bet aš nesikišu. Vieną kartą įsikišau, po pusmečio visi suprato, kad buvau teisi... viskas būtų prarasta. Kai yra bendrasavininkai barakudom ne taip lengva.
Muka, jūsų uošvijoj sudėtingesnis variantas.
Vakar žiūrėjau filmą, tai įstrigo viena mintis. Visai ne jūsų atvejis, bet principai gali būti pritaikomi visose situacijose.
Kartais artimieji, norėdami paveldėti visą turtą, leidžia savo tėvams gyventi neturte ir nepriežiūroj, vietoj to, kad jų labui panaudotų jų užgyventą turtą.
T.Y. jei artimajam reikia profesionalios pagalbos, neteisinga būtų juos palikti esamoj situacijoj, galima jų namus išnuomoti ar parduoti ir gautas pajamas išleisti užtikrinant jų orią senatvę ir orų išėjimą. Bet būna atvejų, kai vienas artimasis nori, kad jam liktų visas palikimas, tačiau išlaikymo išlaidas nori pasidalinti su tuo, kuriam palikimo nebus.
Viskas susitarimo klausimas. Kiekviena pusė turi savo argumentų.
