Merginos, gal aš tiesiog pakantesnė esu, nežinau... Tikrai daug iššūkių su medicina turėjom, turim ir turėsim mūsų šeimoje. Pernai nuo rudens iki žiemos vidurio gi buvo pakaitom atėmę gebėjimą vaikščioti, matyti ir klausos nervą pažeidė. Daug kas laidojo. Pinigų privačiai išleidau krūvas, kol nepatekau pas tuos, kurie supranta. Bet man dar nėra gerai su sveikata. Nepadeda ir pačios išsilavinimas. Išties, kai buvo blogai, jau ir savi draugai užkrutėjo, bet pasakysiu atvirai - daugiausiai padėjo tiesiog mano pačios surasti specai. Kai jiems pasakoji, kas darosi, o jie atsako "Žinoma, taip ir turi būti, tikrai tokie simptomai", - iki jų kai kurie žiūrėdavo kaip į beprotę. Kad juos surasčiau, praėjau ne per vienas rankas. Ir valdiškose, ir privačiose įstaigose. Ir kai žiūri, žiūri visur, kai atmestinai, tai visur. Man neteko susidurti su tokia ponička, kaip teko Kavai.
Sveikatos prasme man pusantrų metų yra be galo sunkūs, nes tiesiog turėjau ir turiu labai didelių iššūkių. Kaip viena gydytoja pasakė, kad organizmas pradėjo išjunginėti sistemas, nes įvyko totali perkrova. Ir Covidas. Bet galvojo, kad neuroinfekcija ir vėžys. Galvojo ir iki galo dar neatmetė šių įtarimų.
Žodžiu, saugokit savo ir artimųjų sveikatą.
