Protu nepaaiškinamas nemeilės priepuolis.
Buvę kolegos tikrai manęs ilgisi. Bet čia ne apie tai.
Dusia, maniškiui 20 metų ir žinai mūsų problemas pabaigoj, bet nežinai viso pradžios kelio. Mokykla neaktualu, todėl ir sakau, kad nesivelsiu į šitą temą taip pat. Bet yra ten reikalų, tikrai yra. Muka, kitose šalyse vaikai neizoliuojami, nuo mažumės eina visi greta. Kai vaiką su spec. poreikiais įmeti į katilą, kai į jį žiūrį kaip į kitokį, turim rezultatą tokį, kokį turim. Kai ne postsovietinėse jie visuomet buvo drauge, tai problemos ir nėra, tik išskirtiniais atvejais. Ir baigiam - mes to neišspręsim. Bet nuostatas galvoje galime pakeisti. Nes tokių vaikų daugėja, - izoliuosim ir toliau? Visuomenė stipri tada, kai ji geba priimti ir padėti labiausiai socialiai pažeidžiamiems.
Muka, nei sekasi, nei nesiseka - viskas asmenybėse. Rudenį mane jau laidojo kai kurie, kol kas išsikapsčiau.