Kažkada važinėjau ir aš. Važinėjome susikooperavusios kelios, nes kitaip neapsimokėjo. Po įvažiavimo į griovį važinėti kažkaip nesinorėjo. Vyras ir dabar važinėja, nors žiauriai neapsimoka. Bet o ką daryt, kai tau 60+? Gal įgyti dar kelis aukštuosius, kad būtum reikalingas?
Gerai, sakykim gyvena žmogus kokiam Pandėly. Kokie jau čia tie didmiesčiai 100 km atstumu su solidžia alga, kad bent po kokio pusmečio nereikėtų su 20 metų senumo opeliu į darbą važinėt?
Provincijoj sodybą nusipirkt laisvai. Bus pigiau net nei naujas opelis. Atvažiuok pas mane - pilna apleistų, niekam nereikalingų, kuriose niekas nebegyvena. Mirę ištisi kaimai.
Dirbk ir dievas padės. Dabar puikiai.
Kaime 300 gyventojų . Kiek iš jų pašalpinių ? 200 ? Negali rasti pagalbininko darbymečio metu. Arba su žalingais įpročiais arba tinginiai. Baisūs tinginiai , kurie kaip Jemelė guli ant krosnies ir valdžią keikia. Kastuvą pasiimtų , bulbų pasisodintų . O tai visus medžius aplink triobą išsipjovė ( lapaus reikia grėbti ), jokios lysvės ir...
Čia ES pašalpos. Auga visa pašalpinių karta.
Bandžiau savo sodyboje surasti žmogelį kuriam galėčiau patikėti raktus... Artimiausias kaimas 2 km. 190 gyventojų . Žole nupjautų pvz. kažką patvarkytų , paremontuotų kaip kaime. Patikėkit - šviesiai tiesiai visi kurių klausinėjau pasakė - NĖRA tokių .
Yra tų galimybių uždirbti ir kaime... Bet reikia labai labai dirbti . Kaip ir UK viščiukų fabrike ... Daug , ir sunkiai .
Papildyta:
Ir paskutinis dalykas...
Gyvendamas kitoje šalyje visada būsi antrarūšis.
Vienas dalykas būti turtingu pensininku Ispanijoje, kitas dalykas atimti darbą iš vietinio UK.
Lietuvoje vis tik pigiau yra gyventi . Dar kol kas negu UK. Skaičiavome , ką gali UK už 2 000 ir Lietuvoj tiek pat gaudamas.
Kava, na bet tu juk suradai savo nišą, iš kurios gauni pajamas, pelną.
Čia dar labai priklauso nuo žmogaus poreikių. Kitas dirba ir jam užtenka. Kitas nedirba, bet rėkia, kad jam turi viską valdžia duot nemokamai. O kodėl? Jei jis sveikas - na kodėl kiti už jį turi kažką daryt. Gyvena kaime, nė daržiuko, nė vištos, nes neapsimoka, matai. Na tai badaut apsimoka, kitų daržuose sau į kišenes derlių nurinkt apsimoka, iki pardės alaus bambalį nusipirkt apsimoka.
Provincijoj sodybą nusipirkt laisvai. Bus pigiau net nei naujas opelis. Atvažiuok pas mane - pilna apleistų, niekam nereikalingų, kuriose niekas nebegyvena. Mirę ištisi kaimai.
Pas mus aplink praktiškai nėr parduodamų sodybų. O jei kas pardavinėja sklypus su griūvančiais namukais, kainos prasideda nuo 40 tūkst. Čia koks 50 km nuo Vilniaus.
Iš tos savo nišos net minimalkės nesugraibau. Ir ne - darbo aš nebijau, Bet dar reikia sugebėt realizuot, ką pridirbai. Nu ok, esu negabi nevykėlė. Bet aš ne apie save noriu šnekėt. Ir nekalbu apie tavo minimus degradavusius žmones, bet apie normalius.
Ir dar apie poreikius. Sakykim, šeima su 2-3 vaikais nuomojasi butą kad ir ne pačiam didžiausiam mieste - bent apie 250-300 eur + mokesčiai. Tegul ir abu tėvai dirba už minimalkę. Kiek lieka nuo jos susimokėjus už būstą? Maistui, rūbams, vaikų lavinimui, atostogoms, kartais kokiam teatrui, kinui ar kitai pramogai, pasitaupymui? Čia tik jau tokie elementarūs poreikiai. Atsakau - lieka nebent ne pačiam kokybiškiausiam maistui. O manai, kad kitokių poreikių jie neturi ar jie yra pertekliniai?
Bet kaip mane vienas pažįstamas ramino , nuo likimo nepabėgsi.
Tai ir vėl viskas sukasi apie didmiesčius. Tai negi visiems suvažiuot į Vilnių?
Toliau nuo Vilniaus pilna pusdykių sodybų, bet va ten kažkaip niekas nesiveržia. Kodėl? Nes o kaip ten pragyventi?
Kaimui Labai pakenkė pašalpos.
Žolia aš matau kitą pusę - nenori žmonės dirbti .
Nepasakosiu liūdnų istorijų , bet taip yra.
Buvau UK 2019 Londėj ir 2020 Velse metais. Tai Londone kainos kosmosas. 2020 metais Velse kavinėse brangiau, parduotuvėje kai kas ...
Buvau Londone prieš 4 mėn. Tikrai ne kosmosas. Parduotuvėse rūbai daiktai pigiau ten, maistas panašiai kaip pas mus. Kavinėse gal kokių 20-30 % brangiau nei Vilniuj. Viską įvertinusi ekonomiskai ten geriau gali gyvent. Nevertinu emocinių dvasinių dalykų ar kitų emigracijos iššūkių