Ačiū.
Gervės grįžo.
Mano šiltnamis kiauras, reiks plėvelę keist, o ir privažiuot per atlydį neišeis, nutapsėti galiuką kelio man dar per didelis iššūkis.
Tai visi žalėsiai dar ateity.
Tik svogūnų sodinukų iš Žalios stotelės nusipirkau, kol dar pasirinkimas yra. Aš perku mažyčius ir didelius. Didelius sodinu ankstyvą pavasarį ir vasaros pabaigoje laiškams, o mazgius galvutėms.
Saintlina, visiems ta dilema yra. Sodas pas mus taip pat viena iš bendrų su Anyta veiklų. Jai to reikia. Mums taip pat ten visai smagu, bet kai mano sveikata pagriuvo, tikrai mažiau darom, mažiau vergaujam daržams - tiek kiek nesunku apeit. Porą metų savaitgaliais dažnai važiuodavom prie ežero ar po Lietuvą, pratinam ir Anytą prie tos minties, kad nenorim sodui įsipareigot - auginam tai, kas gali ir be mūsų dažno rūpesčio augti laukinėmis sąlygomis, kad nereiktų pametus galvą lėkti nuskinti kelių agurkų. Finansiškai neapsimoka visiškai, tik tiek, kad savo, žinai, kas įdėta. Vėl gi, kai nedaug auginam, paskaičiavus ir sėklas, trąšas, perkamą žemę, įrankius ir t.t. - apsimokėtų, ką užsiauginam, įsigyti ūkininkų turgeliuose, o dar liktų laisvas laikas ir neskaudama nugara Tik ta bendrystė, kai supranti, kad Tėvai nėra amžini...