QUOTE(Acqua Alta @ 2024 02 07, 09:44)
Zmonemis esame,todel turime kazkiek valdyt savo hormonus.
Taip ,adrenalinas yra hormonas,kortizonas hormonas irgi.
Jei jau visai nevaldoma,yra gi priemoniu .
O nauja veikla labai gerai tau padetu.Tikras mare nostra interna gyvenimas daug geriau ,nei kruva tableciu.
Na tavo mintis veda prie to,kad as dabar turiu viska mest,vaziuot i Ispanija gaudyt vitD.Kol kas negaliu,reikia set pomidorus ant palanges,paprika dar neseta.Nepaliksiu as savo sodo ir savo genties,bei saves be darzoviu.Soda priziuret atsiras kam,kai jis bus apsodintas,tik teks laistyt,o siltnamyje pazasteles isskint.Todel mest viska ir islekt nezadu.Antra,kaip rasai,su tuo puliniu dar ne viskas issisprende iki galo.Kol kas gerejimo faze,lyginant,kaip buvo,o kaip bus bus matyt,tai as isvaziavus ka gausiu is Ispanu gydytoju krituniu atveju?Nieko.O cia jau mano situacija zino.
O mano jautrumo procesas valdomas.Dalis moteru savo itampas malsina kitaip,o as asaromis.As tokia.Iki siol jokiu panikos ataku gyvenime netureju.Prasidejo tik vartojant Ispanijoj solbutamolio inhaliatoriu.O kad cia vel pasikartojo,gyvenime negalvojau,jog man taip bus,bet suvaldziau,dabar zinau,kad man nereikia gilintis i tai kas butu jeigu butu,todel gavau pamoka.
Jokiu tableciu nebegeriu,isskyrus probiotika dar kol kas.
QUOTE(Acqua Alta @ 2024 02 07, 11:45)
Dusia ,tau gi neprasideda panikos atakos.Todel nelygink saves su luety .Ir dar pulinio istorija toli grazu nesibaige.Manau chirurgas buvo geras psihologas ir greit nustate ,ka luety nori isgirsti .Tai ir pasake ,tai ka ji nori girdet.Ir cia didele problema daugeliu atveju.Ta proga dar ponia Ex prisiminiau.Buvo kazkada diskusija apie tai.
As pas ta chirurga ejau su tvirtu nusistatymu,kad reikia pjaut ir kazkur giliai sirdy tikrai nusivyliau,nes jau buvo uzknise ta situacija.Jis net nezinojo,ko as noriu ,ko ne.Jei jis magas,tai gal perskaite kazkur mano pasamone,o siaip,as jam net sakiau,but gerai ispjaut,o jis pasake,reik daryt daugiau tyrimu,kad zinot,kiek giliai tai iauge.Po tyrimu,skano,vaziavau nusiteikus,kad ispjaus,tuo labiau,kad skana dares specialistas pasake,kad reiktu visa tai salint.Pilna ryzto pjaut atvaziavau atgal pas chirurga,o jis pasake viskas puiku,eina spartus gijimas,nepjausiu.Tai cia jo psichologijos nematau jokios.O kad gali but da problemu tolimesniu,jis mane perspejo ir ka tada daryt.Todel iki geguzes-kol nepaaiskes situacija,kaip tas pulinys elgsis toliau vaziuot pas svetimus medikus nezadu.Nervintis po to,jei pablogetu.Taip,kad mes visi skirtingi,vieni mano situacijoj elgtusi vienai,kiti kitaip.Mes visi skirtingi ir negalima noret,kad butume vienodi.
Saintlina,apart seimos gydytojo,ligoninej neturejau reikalu nuo MB ligos,kazkur gal 10 metu,ir isivaizdavau situacija kitaip.Tiesa,nesenia,gal pries metus brolis buvo priimamajam ir pralaukre pagalbos nuo ryto iki antros val.nakties,todel visa laika galvojau,kad ten tas pats.O dabar viskas pertvarkyta,daug kabinetu,o budavo recepcioniste pasako,eit i boxa tokia kamurke,gult ar sedet ir laukt,kol ateis reikiamas specialistas.O tas specialistas neskuba,ateina po valandos ,dvieju ar triju.Dabar kas kita,kviecia greit,iki pietu ten buvo apytuscia.To nesitikejau,todel ir nenorejau vaziut.Dabar zinosiu,kad yra progresas tame.Yra trukumu,bet nera taip baisu,kaip buvo.Tas dziugina.Plius,ne mazas faktorius buvo sunus ir MB salia.Sunus rado savo treniruojamu vaiku kelias mamas ,dirbancias ten,ir tai kazkiek buvo postumis,zodziu suzinojau situacija,nebesibaidysiu.Tai tiek,pasiaiskinau.