Reiktų užsirašyti Ir svarbu nepamiršti kur užsirašiau
Aš mažamiege iš prigimties matyt. Ir gyvenimo negandos visada per miega kerta.
Nesu medikė , kad galėčiau apie tai su medike kalbėti
Mano patirtis ne kokia su artimu žmogumi.
Mano supratimu daržovė, kai žmogus tik valgo, miega ar guli lovoje ir iki tuliko vaikšto . Vienintelis kas įdomu jis pats ( KadaKakojau, KąDarPasakysDaktaras ) ir tt.
Mudu su MB kol kas išvengiam nemokamų vaistų. Kas džiugina
Ne nuo vaistų atsiranda buvimas daržove. Lb gerai saintlina paaiškino. O 80-90 m darzovizmas visiems jau gali būt, ar su vaistais, ar be jų. Vis tik senas žmogus, visas organizmas susidėvėjęs. Tik tiek kad gal tie vaistai tavo giminaičiui gyvybę per ilgai palaikė ir ta merdejimo ir gulejimo būsena užsitęsė
nežinau.. dabar atrodo, kad ooo, aš tai taip nedarysiu, ale kas žino, kaip ten toj galvoj susisuks?
Mano mamikė irgi sako, kad atsibunda naktį ir negali užmigt, tai todėl migdomuosius geria. Nes paskui dieną miego nori. Tai kodėl negali dieną nusnaust? Gi į darbą nereik. Ale kur tau, reik vaistų, ir psio.
Oi nežinom kaip kiekvienai gali susisukt. Mano mamai tik 65, bet aš jau keletą pastarųjų metų matau, kaip protavimas silpsta, elgesys, emocijos darosi kažkokios neadekvačios. Kai dirbt nustojo, lb pasijuto
O aš pilnai suprantu Tavo mamaitę.Jei man būna nemigo naktys,paskui dieną kaip permuštas.Ir šiąnakt nubudinėjau,žinojau,kad reikės anksti keltis,svečiai turėjo atvažiuoti 8 ryto,o atvažiavo pusę aštuonių.Reikėjo iškūrenti namuką.Tai nuo 4 budėjau,žinojau,kad žadintuvas nustatytas septintai.Bet jei nesuskambės,taip nuo 4 ir prabudėjau. Kad ir išgėriu pusę tabletės,bet neveikė.
Nejaučiu spaudimo,nuo 25-rių,tik gal trejetą kartų per gyvenimą pajaučiau užkilimą.Nejaučiu,kai būna pakilęs.Kartais atrodo galva suspausta,o pasimatuoju normalus soaudimas.Dabar pradėjau gerti kas antrą dieną,nes numušu jau per žemas būna.
Aš visą gyvenimą esu chroniška nemiegotoja. Bet jei žinau kad kitą dieną nereiks į darbą, bus išeiginė, tai ir naktinėju, per daug nesinervinu, nes žinau kad galėsiu dieną miegot. Bet jei reikia dirbt, ar kur važiuot, tai vsio, stresas. Ir niekas išties nepadeda užmigt. Viską turbūt esu išmėginus.
tai šita dėl visokių kitokių niekniekių rėkia arba neužsirakina išlipus, o va šitoj vietoj tyli subinę suraukus. Va užsivest neužsiveda, jei ne ant parkingo. O išlipant nei bu, nei me. Pirmąkart man taip nusisekė per 25 metus vairavimo.
Vienžo, gerai, kad užfiksavau įvykį policijoje, nes iš ryto jau delegacija darželyjje prie tvoros stovėjo. Nuėjom, susitarė mb, kad sutvarkys. Direktorės darželio nebuvo, bet ūkvedys labai geranoriškas, dar padėkojo, kad atėjom patys. Šviesoj pasirodė, kad yr ten reikalų. Vienas stulpelis sulūžęs, reik jį arba suvirint, arba naują įbetonuot. Kitas pakrypęs. Atrodė, ir įsibėgėt nebuvo kur tuos dešimt metrų, bet ten tokia nedidukė nuokalnė, tai dvi tonos ir trinktelėjo.
Eina sau!