Dietskij sladkij man visai nesaldus... Nesužavėjo , nepyk Pou. Milda ir Dotnuvos tobuli
Pou pas mane apie du arai daržas . Ir visko užauga sočiai iki Kalėdų valgom... Man niekada nebuvo darbas savo daržo ravėjimasMeditacija po sunkaus protinio darbo . |Išlesa protą per savaitę, nuvažiuoju- rankos į žemę ir atleidžia ...
Bet aš kaimo merga. Žinau kas yra realių hektarų ( ne arų ) ravėjimas.
Dusia, pas mane Dietskyj sladkyj auga du vienam šiltnamy, du kitam. Vienas krūmas yra tobulo saldumo, kiti - šiaip sau. Manau, labai turi įtakos vieta ir žemė, nes sodinti tuo pačiu metu, pagerinimai, laistymai - taip pat tuo pačiu metu. Man patinka, bet tikiu, kad yra geresnių.
Beje, Corazon visuomet buvo labai skanus, nors ir hibridas, o šįmet kažkoks "joks".
Dotnuviškiai ir Milda mano skonio, džiaugiuosi, kad ir apdalintos džiaugiasi. Taviškiai pernykščiai juoduliai taip pat labai skanūs buvo, šįmet neauginau, nes realiai daug MB darė - aš buvau nedarbinga, tai ką pagriebiau, parodžiau, tas ir gerai.
Kaip ir sakiau, daržas dabar man nėra darbas, nes plotai sumažinti iki tiek, kiek reikia mūsų šeimai. Anksčiau buvo visko daug, tikrai nemaži plotai, bet ir aprūpindavau ne vieną šeimą, ir draugus apdalindavau. Tuomet pamažu pajutau, kad neteikia džiaugsmo. Man, kaip ir tau, žemės darbai suteikia nusiraminimą. Kaip aš sakau - nusinulinu. Darbas visuomet buvo labai įtemptas, atsakingas, kai neteisingas patarimas galėdavo reikšti kažkam arba sveikatą, arba milijoninius nuostolius. O namuose taip pat amerikietiški kalneliai. Tad neturėjau ir neturiu bestresio režimo net savaitgalį ar naktį.
Tad bandau dabar subalansuoti, kad viskas daugiau mažiau man teiktų džiaugsmą, kad augintume, kiek reikia mums ir tėvams, o kiti gali ir patys užsiauginti ar įsigyti. Visuomet sakau, žemės yra, atvažiuokit ir sodinkit. Ir šiaip, keičiu mąstyseną, "lėtinu" laiką, užtenka jau tų "žiurkių" lenktynių.
P.S. aš nors ir ne kaime augusi, bet taip pat žinau, kad yra tos smagios normos, nes savaitgaliai ir vasaros prabėgo kaime, o va taip sau būti nemokėjom, visi kibdavom.
