Yra toks dalykas kaip :
Dialektinė elgesio terapija
Moko :
Įtampos valdymo įgūdžių. Klientai mokomi kaip save nuraminti, kaip nukreipti dėmesį, kaip pagerinti akimirką, kaip priimti esamą situaciją;
Emocijų valdymo įgūdžių. Vyksta mokymas kaip atpažinti emocijas; kokių strategijų imtis, kai emocijos viską užvaldo;
Bet tai yra kasdieninis darbas su savimi.
Papildyta:
Nemažai vyresnio amžiaus žmonių yra visiškai apleidę fizinį aktyvumą. Apleidę yra, manau, ir sveiką mitybą, nes nemaža dalis jų turi nereikalingą viršsvorį. Dalis vyresnio amžiaus žmonių jokiu būdu negalėtų judėti tiek, kiek rekomenduoja visos geriausios medicinos, sveikatos ir sporto tarptautinės organizacijos – apie 60 min per dieną vidutiniu ir dideliu intensyvumu ir dar 2 kartus per savaitę atlikti pratimus su pasunkinimais.
Tiesa, sunku patikėti, kad nors didesnė dalis vyresnio amžiaus žmonių yra girdėję, kiek jiems būtina per dieną judėti, kad ilgiau gyventų. O kad fizinis aktyvumas gali būti pirmas „karys“, kovojantis prieš daugybę lėtinių ligų, apie tai dar mažiau yra girdėję. Jei ir būtų girdėję, pavyzdžiui iš savo šeimos gydytojo, tai greičiausiai ta žinutė būtų tradiciškai labai skurdi – „nepamiršk sveikai gyventi, būk fiziškai aktyvus ir sveikai bei subalansuotai maitinkis“. Jei ta maža dalis žmonių, išgirdę savo šeimos gydytojo paraginimą būti labiau fiziškai aktyviu, sau pasakys, kad „nuo rytojaus pradedu“, tai „nuo rytojaus“ iš tikrųjų pradės tik apie penktadalis. Tokia yra negailestinga statistika.
Daktaro keli žodžiai sveikai gyventi daugumai daktaro kabinete tikrai pro „vieną ausį ateina į galvą“, bet išėjus iš kabineto labai greitai „o pro kitą ausį išeina“. Žinoma, daktaro paraginimas sveikiau gyventi yra labai teisingas, bet to nepakanka ilgalaikei vidinei motyvacijai užtikrinti, kad mes reguliariai taikytumėm fizinius pratimus. Nes fizinių pratimų taikymui reikia nemažai nervinių ir fizinių pastangų, reikia griežtai laikytis disciplinos. Žmonės yra linkę veikti tokiu principu – „mažai pastangų, daugiau naudo“. Per kiekvieną atostogų dieną stengiuosi būti fiziškai aktyvus – nueinu po 10-15 km. Ir dižiąją dalį atkarpos nueinu greitesniu, nei maloniu tempu.
Pastebėjau, kad labas retas žmogus, vaikščioja didesniu, nei maloniu tempu. Nes galvos smegenys automatiškai parenka malonų ėjimo tempą. Be abejo, ir toks ėjimo tempas yra daug geriau, nei sėdėjimas ar gulėjimas prie jūros ar ežero. Manau, kad dauguma žmonių vis dar tradiciškai kladingai supranta poilsį – vis dar mano, kad geriausias poilsis yra nieko neveikimas, sėdėjimas, gulėjimas. Gulėti reikia naktį, o sėdėti kuo mažiau per dieną. Atostogų metu gulėdamas per dieną gali taip išderinti paros bioritmus, kad ilgai dar po atostogų reikės ilgai „pailsėti“. Įdomi ir prasminga veikla, tame tarpe ir fizinis aktyvumas, atstato ir gydo milijardus kūno ląstelių.
Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad nemažai daliai žmonių yra fiziškai neįmanoma per dieną judėti apie 60 minučių vidutiniu ir dideliu intensyvumu ir dar kilnoti svorius. Vieniems skauda sąnariai, kitiems staigiai padidėja širdies susitraukimo dažnumas ir kvėpimo dažnis, kitiems trūksta raumenų masės ir jėgos, dar kiti visiškai neturi valios pakentėti fizines pastangas. Tada reikia pradėti nuo daug mažesnių judėjimo dozių ir galima atlikti pratimus, kuriuos galima atlikti (kas neskauda, pvz., jei skauda kojos, tai treniruoti galima rankas; galima taikyti labai saugius pratimus – tempimo pratimus, kurie taip pat gali iš dalies kompensuoti aerobinių ir jėgos pratimų deficitą; jei negalima bėgioti, tai galima plaukioti). Be to, būtina rimtai atkreipti dėmesį į tai, ką „dedama į burną“. Vaisiai, daržovės, prieskoniai, riešutai, jūros gėrybės, pmega-3, pilnas grūdas, alyvuogių aliejus, balta mėsa, grynas vanduo, kvarcetinas, rezveratrolis, kurkuminas, polivitaminai ir daugybė kitų. Ir nepamiršti probiotikų.
Dar galima panaudoti ir kitus mokslo pasiekimus, pvz., saikingą kūno šildymą pirtyje, šiltame vandenyje (tai treniruoja širdį, kraujagysles, mažina uždegiminius procesus), saikingą kūno grūdinimą (pvz., kiekvieną rytmetį kelias dešimt sekundžių atsiprausti po 10-16 laipsnių vandeniu), kvėpavimu pratimus (pvz., per dieną po 20-30 kartų giliai įkvėpti ir iškvėpti), jogą, meditaciją. Jei negalime taikyti vienų sveikatinimo priemonių, tai galima taikyti kitas. Jei nepatinka vienos, tada galime rinktis. Ir dar ir dar kartą kartoju – sveikatinime neveikia principas „viskas arba nieko“. Pavyzdžiui, visos mažos judėjimo „dozės“ taip pat stiprina sveikatą.
Visos mažos judėjimo dozės, pirmiausiai, pagerina savijauta, sumažina stresą, padidina protinį darbingumą, energingumą (dėl kurio žmonės efektyviau pasiekia savo kasdininius tikslus). Negalima dar pamiršti ir pilnaverčio poilsio, miego (laikytis miego ir darbo ritmikos). O pati galingiausia jėga visuomenės sveikatinime – tai žmonių įgalinimas (aktyvavims) labiau pasirūpinti savo sveika gyvensena. Keistai skamba, kai atsitraukęs pagalvoji – kiek daug energijos ir proto reikia žmonijia įdėti, kad paskatintų pačią save ilgiau ir laimingiau gyventi. Jei žmonės patys nesirūpins savo sveikata, medikai vieni bus bejėgiai. Kad žmonės būtų labiau įgalinti pasirūpinti savimi, jie pirmiausiai turi būti suprantantys, kodėl tai jiems „apsimoka“ ir kaip tai reikia.
Žmonių ugdymas – tai stipriausias įgalinimo veiksnys. Štai kodėl aš ir vėl grįžtu prie šeimos gydytojo ir paraginu jį, kuo paprasčiau ir aiškiau paaiškinti žmonėms, kodėl reikia judėti ir kaip tai atlikti. Negali šeimos gydytojas šį darbą „permesti“ fizinio aktyvumo ir sporto specialistui, nes iki sporto ir fizinio aktyvumo specialisto taip ir nenueins vyresnio amžiaus žmonės, kuriems net ir vaikščioti darosi nelabai konfortiškai. Bet bijau, kad šia nauja labai reikalinga kompetencija nelabai bus patenkinti šeimos gydytojai, nes ir taip jų galvose vyrauja multikompetencijos. Dar ir dar kartą noriu pasakyti, kad pirmas „karys“, kuris rūpinasi žmogaus sveikata, turi būti ir yra pats žmogus. Kol jis nebus suprantantis ir motyvuotas, tol jis tik pro pirštus į tai žiūrės. Ir jei ir žiūrės, tai tik tokiu principu – už mano sveikatą yra atsakingas mano šeimos gydytojas, o ne aš pats.
Žmonės dabartiniu metu vis labiau tampa išsilavinę, vis labiau pradeda rūpintis savęs tobulinimu per visą gyvenimą. Vis didesnei grupei žmonių vienas iš svarbiausių gyvenimo tikslų – tai savo veiklos prasmingumas ir profesionalumas. O tai pasiekti be geros sveikatos tiesiog neįmanoma. Štai kodėl dabartinis gerai išsilavinęs žmogus vis labiau pradeda atsisukti ir į fizinį aktyvumą, ir į tai, „ką deda į burną“. Išsilavinęs žmogus į savo gyvenimo „darbotvarkę“ būtinai įtrauks ir fizinį aktyvumą, ir pilnavertį poilsį, ir sveiko miego stilių, ir sveiką mitybą, nes visą tai įgalins jį siekti savo gyvenimo didesnių tikslų. Nereikia baigti nei sporto, nei medicinos studijų, kad negalėtumei viso to suprasti. Dabartiniu metu „visagalis internetas“ ir dar daug kartų galingesnis „dirbtinis intelektas“ per kelias sekundes duos tau keletą paprasčiausių, geru mokslu paktikrintų patarimų dėl sveikos gyvensenos šiuolaikinio stiliaus.
Žmonės dabartinu metu mokosi milžiniškais tempais ir tai daro savarankiškai, nebūtinai formaliuose mokyklose ar universitetuose. Ir tai yra labai puiku, reikalinga, ilgai laukta. Bet žmonėms reikia padėti susigaudyti informacijos vandenyne. Tai padėti turi specialistai, mokslininkai, bet ne „pranašai ar vienos knygos ekspertai“. Žinoma vien sveiku gyvensenos stiliumi neužtikrinsi visuomenės visų sveikatos komponentų. Pavyzdžiui, jei žmogus labai sunkiai juda, tada pradeda atrofuotis griaučių raumenys ir širdis, sumažėja aerobinis organizmo darbingumas, padidėja vidinis nutukimas, išsivysto uždegiminiai procesai, kurie sulėtintai „degina“ milijardus kūno ląstelių.
Dėl judėjimo stokas tokių žmonių organizmas netenka šimtų natūralių „vaistų“ (mokinų), kuriuos gamina judėdami griaučių raumenys. Štai kodėl šiuolaikinė medicina intensyviai ieško judėjimo „pakaitalų“ – vaistų, kurių poveikis organizmui būtų toks pat, kaip ir miokinų. Nemažai jau atrasta. Vis daugiau mokslininkų akys krypsta į žarnyno sveikų bakterijas, nes nuo jų stuktūros ir kiekio labai priklauso milijardų kūno ląstelių sveikata (žarnyne bakterijų ir daug kartų daugiau, nei visą mūsų kūną sudarančių ląstelių; o bakterijas reguliuoja apie 3 milijonai genų, kai tuo tarpu viso mūso kūno ląsteles – apie 20 tūkstančių).
Ir žarnyno bakterijos, ir kūno vėsinimas, ir kūno šildymas, ir mitybos medžiagos (kaip kvarcetinas, barberinas, kurkuminas) jos visos gali iš dalies kompensuoti miokinų stoką dėl fizinio aktyvumo deficito.
Neabejoju, kad artimiausiu metu bus sukurta dar daugiau ir labai gerai veikiančių vaistų, kurie iš dalies (o gal ir pilnai) pakeis judėjimo stygių. O kol dar jų nėra, tai būkim fiziškai aktyvūs, nes tai ilgina ne tik gyvenimo trukmę, bet ir suteikia kiekvienai mūsų gyvenimo dienai ir džiaugsmo, ir laimės.
Albertas Skurvydas, FB
Toms kurios mėgsta skaityti
blokuok tu tą radiją kokiais nors būdais, taigi čia jokios dvasios ramybės nėr 
