Kažkiek matosi, bet vistiek gali būti ne visai tai, ko tikėjaisi. Tad geriau per daug ir nesitikėti
Aš tai gavau šimtąkart daugiau nei tikėjausi
Pas mano draugę taip su blynais buvo ))) teta kepė ir visus dogui sumaitino ))
Ne, aš dogo nenorėčiau. Didžiausias minusas - trumpai gyvena.. bet ir žiauriai didelis. Ir name tuomet reik gyvent, nes nepanešiosi laiptais nei vaikystėj, nei tuo labiau senatvėj. Mašinos atitinkamos reik. Su tokiu jau tikrai sudėtinga ir keliauti. Ir žinoma, dresūros reik rimtos.. aš puikiai pamenu, kai mes buvom paauglės, draugė turėjo dogą. Sėdėjom ant suoliuko, o jis tik op - draugei letenas ant pečių ir pervertė ant žemės. Ir taip laikydamas pradėjo sex veiksmus. Ji negali išsilaisvint, aš bijau tą arklį traukt. Kol išslydo ji nuo to suoliuko.. nu nafig, nenoriu aš tokio šuns, kuris turi per daug jėgos ir per mažai paklusnumo.
Mes las Močiutę turėjom, kažkas iš giminaičių turėjom. Nu žiauriai didelis. Ko paa juos nebuvo- ir vilkšunių ne vienas, bulterjeras, dogas, Maskvos sargybinis, strafas. Dogą ir vilkšunį nunuodyjo vagys.
Dabar gyvena pusbrolis, laiko Kaukazo aviganį ir biglį. Jis medžiotojas, šunys jo labai klauso.
Kokia graži diena 🌞
Labos ,
Siautė naktį vėjas.
Aš kačių žmogus. Bet kai mano senutė iškeliaus į kačių rojų daugiau jokių katinų.
Šuns net norėdama negalėčiau laikyti, ne tas gyvenimo būdas. O kažkam palikinėti tai užkrauti savo vargus... nenoriu.
Eisiu daryti senovinio pašteto. Kaip pas mamą. Kaimiško kepto. Mm, kaip pasiilgau.