Taigi, nepateko mano vaikas į darželį, nors tą patį lanko brolis, užrašiau tais pačiais metais kai gimė.... Pasirodo, per tuos metus, kai brolis lankė darželį, savivaldybė kažką ''pamakalojo'' ir priskyrė musų namą kitam darželiui. Šiaip prie mano namo stovi trys darželiai. O tas, kurį lanko brolis - jau mums nebepriklauso.
Nieko nepadarysi - Lietuva, gimstamumą skatinam, o apie tai, kur kišt tuos vaikus, kai jie paauga niekam nerūpi.
Savivaldybėje gavau tokį atsakymą: ''pagal sistemą jūs niekur nebepateksit. galiu tik žmogiškai jums patart - skambinkit į visus darželius, kalbėkitės su direktorėm, prašykitės. Na juk suprantat - kaip visi daro''
Prisipažinsiu, po tokio akibrokšto man buvo labai skaudu - po viso to gatvių perskyrimo, po pokalbių su darželio administracija, po savivaldybės tarnautojų paaiškinimų. Jaučiausi kvailė, kad nedariau kaip kiti - neužrašiau vaiko į visus įmanomus darželius. Net ašarą nubriaukiau ir visą naktį nemiegojau. Paryčiais spoksodama į langą pradėjau prisiminti, kaip auginau pirmąj vaiką, kaip jis nemėgo to darželio. Pati ne kartą stebėdavausi - ko taip tylu grupėje. Pasirodo, taip jie pratinami prie tvarkos ir disciplinos - kalba kai pakelia ranką. Kai per Kalėdų eglutę uždegėm ant torto fejerverkus, visi vaikai sėdėjo tyliai ir spoksojo į ugneles neišleisdami jokio garso. Tik tėvams nusistebėjus, ko vaikai nesidžiaugia, auklėtoja pasakė ''vaikai, galim ploti ir šaukti ''valio''
Ir tik tada vaikai išreiškė savo džiaugsmą
Pradėjau galvoti, ką esu skaičiusi apie vaiko raidą, ką sako psichologai. Prisiminiau, kad daugelis psichologų rekomenduoja vaikus auginti namuose iki 5-6 metų. Kad ankstyvas atskyrimas nuo mamos, šeimos vaikus veikia neigiamai, tik vieni su tuo sėkmingai susidoroja, o kiti - nelabai. Kad per daug ankstyvas vaikų pratinimas prie tvarkos žlugdo jų kūribiškumą ir ateity tokiems žmonėms sunku būti spontaniškiems ir kūrybiškiems.
Ir tada pagalvojau - o ko aš čia parinuos? Čia mane pačią veikia mano pačios vaikystės darželyje ir mokykloje (ir ne tik - net ir šeimoje ir visoj visuomenėj) suluošintas supratimas apie gyvenimą. Kad tokia ''tvarka'' - vaikai paaugo, juos būtinai turi kažkam ''priduot'' ir eiti į darbą, nes ''taip visi daro'', ''nes taip - pigiau'', ''nes kitaip mama užsisėdės''.
Ir ką ką ten man siūlė savivaldybėje? ''Kaip visi''? Tai nešt kyšius? Už ką, už tai, kad luošins paskui mano vaiko sielą? Tai ar ne durna aš būčiau, jeigu taip galvodama vis tiek bandyčiau žūt būt kažkur įkišti savo vaiką?
Na jei nebūtų kitos išeities, tai galbūt. Bet išeitis visada yra, tik ją reikia rasti.
Nenešiu aš jokių kyšių! Tegu neša tie, kuriems būtinai reikia į darbus kalti pinigus paskoloms grąžinti ir kurie galbūt neturi kitos išeities. Užaugs mano vaikas ir be darželio, galbūt daug palankesnėj aplinkoj jo asmenybei.
Ir visiems kitiems tėvams, kurie kaip mačiau sąrašuose, esat šimtas penkiasdešimti ar dar toliau, galiu tik pasakyti: nenusiminkit, gal tai Dievo pirštas ar angelas sargas saugo jus ir jūsų vaikus
visiškai neįmanoma prisiskambinti, duoti 3 numeriai, bet panašu, kad visi darbuotojai kavą geria ramiai pusę dienos 
Zodziu esu pasipiktinusi, ne tuo kad neimanoma prisiskambinti, bet kai jau pavyksta realiai nepateikia jokios info. Paklausiau kur laisvesni darzeliai o duomenu bazes administratore net neziuri i kompa o vardina kelis tuos pacius, kuriuos visi zino. Nesuprantu, kam reikia duomenu bazes administratoriaus jei jis neadministruoja ir nieko tiksliai nepasako :/
bet kaip tik skaitau knyga ir noriu ideti citata 
ir nereikia sakyti,neismoks bendrauti ir pan..o jus ka su vaikais nebendraujat?neinat i viesuma? 
sakykit ka norit tingine,gyvenanti is pasalpu 
ir nereikia cia uzsipulti,tikrai draugiskai atejau 
