Prisiminimai grįžta
Stebiu, kaip debesėliai plaukia, -
Gilus tas vasaros dangus,
Ir praeitis mane vėl šaukia
Į tuos plačius, plačius laukus,
Kur išbraidytos žalios lankos,
Švilpynė piemenų skardi -
Mane dažnai sapnuos aplanko
Vaikystė - nuostabi, skaidri.
Ir vis menu tą skaudžią lemtį -
Man trūksta vyturio giesmės.
Jūs, debesėliai iškedenti,
Daug turit laisvės ir erdvės
.............
Neišskrisk, neišskrisk, džiaugsmo paukšti,
Iš krūtinės, iš mano dainos.
Pasiklysi bekraščiuose aukščiuos,
Nėra saulės, nėra šilumos.
Ką gi veikčiau be čiulbesio šito,
Be palaimos trumputės tavos,
Jei melodija kartais nutiltų,
Neskambėtų daugiau niekados?
Jau išblukę ir toliai ir aukščiai,
Mena rudenį gėlės laukuos.
Neišskrisk, neišskrisk, linksmas paukšti,
Kai bus liūdna, kas širdį paguos?
.......... ..........
Alyvos
Po langais jau alyvos sužydo,
Mano rankos kvepia žiedais.
Aš ilgiuosi dangaus skliauto žydro
Ir tavęs aš ilgiuosi dažnai.
Gimtas kaime, toks mielas ir žalias,
Mano skausmas, jaunystės džiaugsmai.
Ir pakeisti tavęs nieks negali,
Gatvių triukšmas, praeivių šimtai.
Šnabžda vakaras soduos sutemęs.
Greit gegužė išeis, mus paliks.
Krinta žiedlapiai vyšnių ant žemės,
Visą naktį žiedeliais čia snigs
.......
Marija SVETUKAITYTĖ-MISEVIČIENĖ