Kam gerai

mes dabar jau kuri diena mėgaujamės senais filmais. Vis per teliką parodo ką su jaunu Švarcu ar Vandamu. Šiandien buvo kovinis su visai jaunučiu Vandamu kovinis, bet toks šviesus filmas
Dabartiniai filmai tokie nesąmonės, vien grafika, netikrovė, o juk geras aktorius tiek pats gali išspausti, jokia grafika neprilygs

oi kaip man ji spatiko jaunysteje(vandamas, mano druges kreizejo del Tomo kruzo, o as del Vandamo

ai is vis man toks jausmas, kad viskas buvo tikriau kazkaip seniau...gal tik as keiciuosi, nezinau...

kad net ir sena muzika, iš mūsų vaikystės daug nuoširdesnė. O dabar aišku yra keliasdešimt neblogų dainininkų, bet turėtų juk būti tūkstančiais, o ne dešimtimis. Labai daug praktiškai vienodais balsais, net spėlioji ar čia ta, o gal ta, tas, o gal tas. Manau, kad viskas yra laikmečio dvasioje. Dabar ji nebe tokia, daug šaltesnė kažkokia

tai dabar prodiuseriu porjektai ir tiek, jau bambam kaip mociutes o mano laikais

ВАЖНО!!!!   Нетершкит темос су плиурпалаис , банинсю 

 ruso jazycnja liaudis pas mus sita ocen leisdavo

https://www.youtube....h?v=_vE_WkfCSFk

https://www.youtube....h?v=H7e7WFMyXzU

школа

https://www.youtube....h?v=wO08MA2AXn8

летооо

https://www.youtube....h?v=Dke43JqfhU4

“There she is. . . the “too much” woman. The one who loves too hard, feels too deeply, asks too often, desires too much.
There she is taking up too much space, with her laughter, her curves, her honesty, her sexuality. Her presence is as tall as a tree, as wide as a mountain. Her energy occupies every crevice of the room. Too much space she takes.
She is dangerous.
And there she goes, that “too much” woman, making people think too much, feel too much, swoon too much. She with her authentic prose and a self-assuredness in the way she carries herself. She with her belly laughs and her insatiable appetite and her proneness to fiery passion. All eyes on her, thinking she’s hot shit.
Oh, that “too much” woman. . . too loud, too vibrant, too honest, too emotional, too smart, too intense, too pretty, too difficult, too sensitive, too wild, too intimidating, too successful, too fat, too strong, too political, too joyous, too needy—too much.
She should simmer down a bit, be taken down a couple notches. Someone should put her back in a more respectable place. Someone should tell her.
Here I am. . . a Too Much Woman, with my too-tender heart and my too-much emotions.
A hedonist, feminist, pleasure seeker, empath. I want a lot—justice, sincerity, spaciousness, ease, intimacy, actualization, respect, to be seen, to be understood, your undivided attention, and all of your promises to be kept.
I’ve been called high maintenance because I want what I want, and intimidating because of the space I occupy. I’ve been called selfish because I am self-loving. I’ve been called a witch because I know how to heal myself.
And still. . . I rise. Still, I want and feel and ask and risk and take up space.
I must.
Us Too Much Women have been facing extermination for centuries—we are so afraid of her, terrified of her big presence, of the way she commands respect and wields the truth of her feelings. We’ve been trying to stifle the Too Much Woman for ions—in our sisters, in our wives, in our daughters. And even now, even today, we shame the Too Much Woman for her bigness, for her wanting, for her passionate nature.
And still. . . she thrives.
In my own world and before my very eyes, I am witnessing the reclamation and rising up of the Too Much Woman. That Too Much Woman is also known to some as Wild Woman or the Divine Feminine. In any case, she is me, she is you, and she is loving that she’s finally, finally getting some airtime.
If you’ve ever been called “too much,” or “overly emotional,” or “bitchy,” or “stuck up,” you are likely a Too Much Woman.
And if you are. . . I implore you to embrace all that you are—all of your depth, all of your vastness; to not hold yourself in, and to never abandon yourself, your bigness, your radiance.
Forget everything you’ve heard—your too much-ness is a gift; oh yes, one that can heal, incite, liberate, and cut straight to the heart of things.
Do not be afraid of this gift, and let no one shy you away from it. Your too much-ness is magic, is medicine. It can change the world.
So please, Too Much Woman: Ask. Seek. Desire. Expand. Move. Feel. Be.
Make your waves, fan your flames, give us chills.
Please, rise.
We need you.”
Written by: Ev’Yan Witney

 

Breznevo laikais saule sviete kazkaip maloniau:

Прошла зима, настало лето.
И я от радости кричу-
Спасибо партии за это.
И лично Леониду Ильичу!

As tai neatsimenu kad mus kas kada butu mokines tokiu wilerasciu nei datzelyje, nei mokykloje.

Visa politika buvo - himnus iamokti ir dar kelis dainos zodzius atsimenu - te visad sviecia saule ir dangus buna giedras....
cia mes lygtais kai pionieriai buvom dainavome.

Mano mokslo metuose l literaturos mokytoja valgydavo S Neries eilerascius ir liepdavo mokintis mum ,as ja dabar prisimenu -kaip ji ju klausydavos ,kai mes bangladesai jos ismokdavom tik puse .O Ji juos mintinai (intymiai) mokedavo .Dabar kazkokie nupeze atrado kad S .Neris priesas valstybes Nr.1

Mum tada ne eilerasciai rupejo, nes ju turinio mes nesupratom . pardon ,cia pagyvenusiai publikai 

KAM TĄ VAKARĄ

Tai naktigoniai dainavo - -
Kam tą vakarą šiandie miniu?
Tai virpėjo lapas klevo
Nuo svaigių nakties bučinių.

Pagiry žėravo laužas - -
Kam tą vakarą šiandie miniu?
Šaką diemedžio nulaužus
Tau sagsčiau prie juodų garbinių.

Meilės viešnios išvažiavo - -
Kam tą vasarą nūdien miniu?
Ir pagelto lapas klevo
Nuo aitrių šalnos bučinių.

1937.IV.22.

...........

DĖDĖS

Girdėjot? Plūsta, barasi
Protingi mano dėdės -
Kam, sako, užsidariusi,
Nebūtus daiktus giedi?

Kam audros, kam tie sakalai,
Tie karžygiai žaizdoti?
Realų, gyvą privalai
Gyvenimą vaizduoti.

Jei, kaip jie nori, nedarai,
Būk baisiai rūpestinga, -
Vis negerai ir negerai
Ir pastabumo stinga.

O man, sakysiu atvirai,
Seniai liežuvis niežti
Tą jų gyvenimą tikrai
Ryškiom spalvom nupiešti.

1936.III.11.

Nėris, Salomėja. Diemedžiu žydėsiu: Eilėraščiai. - Kaunas: Sakalas, 1938.

Labai daug Nėries teko nagrinėti, biografiją skaitytia, yra memorialinis muziejus Palemone. Ji labai gražiai savo eilėraščiuose užšifravo savo meilę Lietuvai ir visą to meto skausmą. Nes atvirai negalėjo.