QUOTE(mintas @ 2020 08 10, 00:38)
Rekuperatorius nei šildo nei vėsina, jis savo NVK ribose palaiko tiekiamo oro temperatūrą
Pagalvojau, kad šią frazę reikėtų patikslinti.
Kad yra įdiegta šildymo funkcija reiškia, kad yra sumontuotas prietaisas kuris gali sušildyti tiekiamą orą iki užduotos temperatūros arba šildymui atiduodamas maksimalų prietaiso galingumą. Kai kuriuose rekuperatoriuose būna sumontuotas šią funkciją atliekantis elementas - tenas, kaloriferis ar pan., bet tai neprivalomas elementas komplektacijoje.
Vėsinimui turi būti sumontuotas šaldymo elementas lygiai taip pat, kaip ir šildymo atveju. Tai būtų freoniniu pagrindu veikianti šaldymo įranga.
Rekuperatoriuje šilumos mainai vyksta šilumokaityje. Šilumokaitis, tai nei šildymo, nei vėsinimo elementas, tai šilumos mainų funkciją atliekantis elementas ir kadangi rekuperatoriuje šiluma gražinama iš patalpų išmetamo oro tai jis nei šildo nei šaldo, o tik gražina šilumą ir taip palaiko tiekiamo oro temperatūrą maksimaliai artimą išmetamo iš patalpų oro temperatūrai. Taip tiekiamas, oras būna ir pašildomas ir atvėsinamas, bet tai ne šildymas ar vėsinimas su sumontuotais šildymo ar vėsinimo elementais. Šildymo ir vėsinimo galia priklauso ne nuo sumontuotų elementų galios, o nuo tiekiamo ir išmetamo iš patalpų oro skirtumo. Iš šilumokaičio išėjusio oro temperatūros kitimo beveik neįtakoja rekuperatoriaus ventiliatorių darbui sunaudotos elektros galios kitimas. Rekuperatoriaus darbo elektros energijos sąnaudos (teną vertinkim kaip atskirą, papildomai sumontuotą elementą) susijusios su ventiliacijos, o ne šildymo intensyvumu.
Taigi, šilumokaitis tai nei šildymo, nei vėsinimo prietaisas. Tai šilumos mainų prietaisas, kuris panorėjus pašildyti ar atvėsinti tiekiamą orą, be papildomos įrangos to padaryti negalės. Tiekiamo oro t° prietaiso NVK ribose bus artima išmetamo oro t° ir panorėjus nei padidinti, nei sumažinti temperatūros nepavyks.