Įkraunama...
Įkraunama...

Ventiliacija bute

Sveki,

 

norime naujame 68 m2 bute įrengti ventiliaciją. Patarkite, kokį rekuperatorių rinktis. Ar rekuperatoriumi galima surinkti drėgmę? Ar rekuperatorių galima jungti prie vėdinimo šachtos? Kiekvienas butas turi savo šachtas. Ar rekuperatoriumi galima vėsinti patalpą?

Atsakyti
QUOTE(Kezija @ 2020 08 09, 12:36)
<p>Sveki,</p>
<p> </p>
<p>norime naujame 68 m2 bute įrengti ventiliaciją. Patarkite, kokį rekuperatorių rinktis. Ar rekuperatoriumi galima surinkti drėgmę? Ar rekuperatorių galima jungti prie vėdinimo šachtos? Kiekvienas butas turi savo šachtas. Ar rekuperatoriumi galima vėsinti patalpą?</p>


Pakankamai mažas butas, dėl rekuperatoriaus :/.

Rekuperatorius neskirtas surinkti drėgmę ar drėkinti patalpas. Jį eksploatuojant, drėgmė patalpose paprastai mažėja, net ir eksploatuojant entalpinius rekuperatorius.

Ar galima jungti prie atskiros butui vėdinimo šachtos, manau, kad galima, bet reikia ir padavimo ir išmetimo. Išmetimui tai viskas tvarkoje, bet oro paėmimui jau reikėtų orą paimti iš vietos, kurioje šalimais nėra iš kitų butų išmetamo oro, ar kito teršalų šaltinio. Problemą matyčiau ortakio diametre, bet kai butas nedidelis, gal ir užteks sumontuoto ortakio diametro.

Rekuperatorius nei šildo nei vėsina, jis savo NVK ribose palaiko tiekiamo oro temperatūrą artimą išmetamam orui. Kai lauke vėsesnis oras, su ByPass pagalba teoriškai galima ir vėsinti patalpas, bet tik teoriškai, nes praktiškai su rekuperatoriumi nieko neatvėsinsit. Per maži oro srautai, kad kas nors pasijaustų. Jau geriau langus tuomet atsidaryti, tuomet oro kaita bus dešimtys kartų per valandą, ko su rekuperatoriumi padaryti būtų neįmanoma (proto ribose parinkus rekuperatoriaus našumą).
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2020 08 10, 00:38)

Rekuperatorius nei šildo nei vėsina, jis savo NVK ribose palaiko tiekiamo oro temperatūrą


Pagalvojau, kad šią frazę reikėtų patikslinti.

Kad yra įdiegta šildymo funkcija reiškia, kad yra sumontuotas prietaisas kuris gali sušildyti tiekiamą orą iki užduotos temperatūros arba šildymui atiduodamas maksimalų prietaiso galingumą. Kai kuriuose rekuperatoriuose būna sumontuotas šią funkciją atliekantis elementas - tenas, kaloriferis ar pan., bet tai neprivalomas elementas komplektacijoje.

Vėsinimui turi būti sumontuotas šaldymo elementas lygiai taip pat, kaip ir šildymo atveju. Tai būtų freoniniu pagrindu veikianti šaldymo įranga.

Rekuperatoriuje šilumos mainai vyksta šilumokaityje. Šilumokaitis, tai nei šildymo, nei vėsinimo elementas, tai šilumos mainų funkciją atliekantis elementas ir kadangi rekuperatoriuje šiluma gražinama iš patalpų išmetamo oro tai jis nei šildo nei šaldo, o tik gražina šilumą ir taip palaiko tiekiamo oro temperatūrą maksimaliai artimą išmetamo iš patalpų oro temperatūrai. Taip tiekiamas, oras būna ir pašildomas ir atvėsinamas, bet tai ne šildymas ar vėsinimas su sumontuotais šildymo ar vėsinimo elementais. Šildymo ir vėsinimo galia priklauso ne nuo sumontuotų elementų galios, o nuo tiekiamo ir išmetamo iš patalpų oro skirtumo. Iš šilumokaičio išėjusio oro temperatūros kitimo beveik neįtakoja rekuperatoriaus ventiliatorių darbui sunaudotos elektros galios kitimas. Rekuperatoriaus darbo elektros energijos sąnaudos (teną vertinkim kaip atskirą, papildomai sumontuotą elementą) susijusios su ventiliacijos, o ne šildymo intensyvumu.

Taigi, šilumokaitis tai nei šildymo, nei vėsinimo prietaisas. Tai šilumos mainų prietaisas, kuris panorėjus pašildyti ar atvėsinti tiekiamą orą, be papildomos įrangos to padaryti negalės. Tiekiamo oro t° prietaiso NVK ribose bus artima išmetamo oro t° ir panorėjus nei padidinti, nei sumažinti temperatūros nepavyks.
Atsakyti