Intoksikacija... Ne skirtingose barikadų pusėse...

#85
Gyvenimas - pavirto pasaka
ir man pasidarė nuobodu.
Vienaragio šioje pasakoje man padovanoti neskubėjo, nors sočiai lepino mielomis dovanomis ir maitino ilgais intelektualiais pokalbiais,
kuriuose turėjau būti ne tik klausytoja, bet ir aktyvi pašnekovė. Tai, kas pradžioje teikė žavesio, palaipsniui pradėjo erzinti.
Nuobodulys mane žudė,
staiga prireikė slibino.
Blogiuko baikerio...
Na kraštutiniu atveju finansinio magnato pitono odos batais. Visgi baikerio norėjosi labiau.
Jeigu vienaragio ir nepadovanos,
tai bent sumedžios ar savo HARLEY DAVIDSON KNUCKLEHEAD nudauš...
_________
mintis išsikristalizavo,
liko mažmožis- jį surasti ir prisijaukinti...

(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka

Atsakyti
#86
Laimei tavo gyvenime vietos nėra? Tik jos paieškos? g.gif
Atsakyti
#87
Ir vėl nebespėjai...
___________________
Ir tada jis bando įsakyti pačiam sau: ,, Geriau išeik, išvažiuok kuo toliau, velniop, tuojau pat". Ji jau ir taip visą sielą išdraskė ir nukraujino savo kibiais aštriais nagiukais.

O ji save desperatiškai įtikinėja - tiesiog užsimerk, aprimk, užmik. Tai tik slogus sapnas, pabusi ryte ir viskas bus po senovei. Lai eina, nes jau ir taip per ilgai skausmingai skendai kiekvienoje jo tyloje, kiekviename jo širdies dūžyje, kiekviename pulso tvinksnyje.

Iš tiesų abiems iki skausmo norisi likti šalimais. Bet žudikas laikas ir toliau negailestingai žaloja visus alei vieno tos Humbertus ir Lolitas, Profesorius ir lanksčias jų nimfetes, Budelius ir jų aukas, Kates ir jų šeimininkus...
Negali kitaip? - Tuomet, perplėšk ir sutripk. Dabar.
Nurašysi savosios biografijos artefaktams. Nes nieko neverta tokia liguista nelygiavertė meilė. Pasiliksi... klimpsi dar giliau.
__________
O tada ji kaip kačiukas prisėlina ant minkštų letenėlių, atsigula šalia, susisukusi į kamuoliuką prie kojų. Viskas baigta. Nebespėjai.
Širdies vožtuvas tarsi užsiklinija ant pačių švelniausių kardialinių natų.

( VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka
Atsakyti
#88
Žaidėjas...
__________________
Jam buvo reikalingi žaislai. Pavyzdžiui, prieraišumas. Kad bet kurią akimirką, tik panorėjęs, jį į smulkius šipulius sudaužytų.
Valia, kurią taip įdomu palaužti. Ir kuo ilgiau tas procesas užtrukdavo, tuo labiau kaisdavo kraujas.Tai, ką gaudavo be pasipriešinimo jo nedomino.
Savigarba. Ją taip smagu sutriuškinti, o likučius įdomumui palikti, nes neįdomu trypti smulkmės.

Nuolankumas... buvo vienas mėgiamiausių žaislų, ypač ilgas vedžiojimas labirintais iki visiško atsidavimo.
Jo pasaulėžiūroje gyvenimas- nuolankumo pamokos. Kito asmens nuolankumu prasidėdavo jo pergalės. Širdis šiame žaislų sąraše užėmė žemiausias pozicijas ir beveik nedomino: ,, Daužyti širdys- pradedančiųjų žaidimas. Tai įdomu tik pradžioje."
_______________
O dar jam patikdavo iš visų tų šipulių , duženų ir nuolaužų sudėlioti visiškai naują dėlionę. Kad ilgainiui vėl sudaužyti, o po to pradėti psichoemocinį žaidimą iš naujo.

(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka
Atsakyti
#89
- Brangioji, ką norėtum kad padovanočiau gimtadieniui?
- Padovanok man vienaragį.
- Paprašyk ko nors žemiškesnio.
- Tuomet- meilę.
- Kur, sakei, būna pirkti vienaragių?

(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Varinija: 14 liepos 2020 - 19:13
#90
Varinija,fantastiška.
Net nesinori nieko daugiau pridurti.Nesu kritikė,filologė,viską ką skaitau,rašau perleidžiu per save ir savo jausmus.Arba priimtina arba ne.
Rašyk ir toliau.
Šiaip nemėgstu ilgų diskusijų,o tuo labiau beprasmiškų ginčų.Vakar perskaičiau viską iš eilės,šiandien dar kartą tik ką rašai tu.Priimtina)
Mergaičių debatai įdomūs.
Netgi burbanti kartais sukelia juoką,nes aš į visus merginų pasvaičiojimus visada žiūriu per humoro prizmę.
Pripažinsiu,skausmo tikrai labai daug ir man tai labai pažįstama.Ir artima.Nebesergu,todėl skaitau be asmeninių emocijų ir man tai žiauriai patinka.
Noriu perskaityti ne forume,o realioje knygoje.
Čia panašiai kaip R.Valiuliną būtų skaityti.)
Tai tiek.


Atsakyti
#91
Jis rašo:

Nepatikėsi. Bet man malonu šalia tavęs nubusti.

Apžiūrėti tave.

Apliesti.

Apuostyti.

Suprasti, kad apsimeti jog miegi ir neparodyti to.

Apkabinti švelniai.

Nebausti.

Branginti.

Ir vėl užmigti.

Dar plaukus liesti.


Aš atsakau. Ne iškart. Tik kitai dienai įvakarėjus:

Nebetikiu.


Bet aš TIKIU.

Ir, po velniu, vėl tuos plazdenančius drugelius ir kažkokius keistus virpesius jaučiu.

(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka
Atsakyti
#92
QUOTE(Varinija @ 2020 07 14, 19:01)
- Brangioji, ką norėtum kad padovanočiau gimtadieniui?
- Padovanok man vienaragį.
- Paprašyk ko nors žemiškesnio.
- Tuomet- meilę.
- Kur, sakei, būna pirkti vienaragių?

(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka

wub.gif
Atsakyti
#93
QUOTE(Varinija @ 2020 07 14, 21:35)
Jis rašo:

Nepatikėsi. Bet man malonu šalia tavęs nubusti.

Ir, po velniu, vėl tuos plazdenančius drugelius ir kažkokius keistus virpesius jaučiu.

(VR. Intoksikacija)




nesuslaikiau.......bet tie drugeliai, ech............aš jų ilgiuosi)
Atsakyti
#94
Aš vėl renkuosi žodžius
Аš vėl renkuosi rimus...
Poezijos ir nemigos laikas
Galiu pasinaudoti savo teisėmis.

Širdis ir vėl suspurdo krūtinėje.
Ar noriu joje naujų aš mėlynių?
Ar dangaus ir jūros žydrynėje
Skraidyti ir plaukiot bekrašte būtybe?

(.........)
Bemiegė naktis užrakina
paukščius...
vartus, sapnus, portalus.

... esu tik beteisė platybė.

(VR. Intoksikacija)

vartotojo įkelta nuotrauka

... ramios

Apkabinu,

V.
Atsakyti
#95
Kaip as myliu vezius, kaip man gera juos valgyti,, kokie jie skanus, gerai isvirti.
Tai meile

vartotojo įkelta nuotrauka
Atsakyti
#96
Varinja, čia kaip as tave matau:


As parasysiu tau eilėraštį
Apie svajones savo ir sapnus,
Apie tave senai išėjusį,
Palikusi vien skausmą ir sugriautus likimus.

Man mano sielvartas dabar toks artimas,
Lyg butu nuosava oda, kuri jau tapo dalimi manęs.
As savo ilgesi  išverksiu per rimuotas aimanas,
Bandysiu sugalvoti meilę, nes as be proto pasiilgusi tavęs.

Varinija -  tai antras mano vardas,
Nes pirmas liko ten kažkur ūkanose.
Ten kur ir tu,  kuris kirtai lyg kardas,
Žudydamas jausmus, palikdamas kraujuojančias žaizdas manose mintyse.

Lai tosios mintys graksčiai liejasi ant popieriaus,
Kaip ir drugeliai skraidantys pilve.
Užmerksiu as akis, lyg nematyčiau Burbančios,
Lyg ji nesikrapštytų mano žaizdoje.

As parasysiu tau eilėrašti...
Liūdnų ir verkiančių eilučių lavina.
Nors as matau tave šalia prisėdusį,
Bet mes daugiau neesame viena styga.


vartotojo įkelta nuotrauka
Atsakyti